Vytautas Sinica. Išnaikinkime cenzūrą: nuo LRT iki feisbuko

Mindaugo Šernos nuotrauka  Autorius yra Vilniaus universiteto doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas Matant auganč...

Mindaugo Šernos nuotrauka 
Autorius yra Vilniaus universiteto doktorantas, Nacionalinio susivienijimo vicepirmininkas

Matant augančią ir precedento neturinčią nacionalinio transliuotojo (LRT) ir socialinių medijų įtaką viešajai erdvei, visuomenės informavimui ir demokratijai šalyje, būtinai naikinti visų formų pasaulėžiūrinę cenzūrą šiose itin įtakingose ir galia piktnaudžiaujančiose žiniasklaidos platformose. 

XXI amžiuje, nykstant partijų masiškumui ir partinei ištikimybei, bet augant įvaizdžių svarbai politikoje, demokratija tampa vis labiau priklausoma nuo medijų tarpininkavimo tarp piliečių ir valdžios. Atitinkamai auga žiniasklaidos įtaka ir galimybės lemti, o svarbiausia, iškreipti informaciją, siekiant formuoti žiniasklaidą valdančioms suinteresuotoms grupėms naudingas ir palankias piliečių nuostatas įvairiais gyvenimo klausimais. 

Stiprėjant šioms tendencijoms daugelyje šalių faktiškai susiformavo ir įsitvirtino privačių subjektų neoficialiai vykdoma ideologinė ir politinė cenzūra, neretai savo mastais ir efektyvumu pranokstanti nedemokratinėse šalyse veikiančią valstybinę cenzūrą. Oficiali cenzūra yra visiems matoma ir jai priešinamasi, ji sutinkama sveiku skepsiu. Vidinė redakcijų cenzūra yra nematoma neįsigilinant ir todėl itin efektyvi. Ji leidžia patikėti žodžio laisve šalyje. Ypač didelės tampa nacionalinių transliuotojų ir socialinių medijų galimybės daryti įtaką šalių visuomeniniam ir politiniam gyvenimui. 

Nacionalinių transliuotojų patikimumas ir darbo kokybė įvairiose šalyse pastaraisiais metais tapo diskusijų objektu. Lietuva šiuo atžvilgiu nėra išimtis. Šalies žiniasklaidoje stiprėja ir darosi vis akivaizdesnės liberalios demokratijos pagrindus griaunančios privačių asmenų ir jų grupių LRT įtvirtintos cenzūros apraiškos. Šią neteisėtą cenzūrą seniai pastebėjo visuomenė, ją atvirai kritikuoja minties ir žodžio laisvę ginančios pilietinės organizacijos, ji analizuota įvairiuose straipsniuose, dar 2018 metais įvyko Tautos forumo prie LRT būstinės surengti protestai, kurių metu reikalauta sugrąžinti nacionalinį transliuotoją piliečiams. 

LRT veikloje išryškėjo dvi tendencijos, keliančios pavojų demokratijai ir net nacionaliniam saugumui. Pirma, šališka politinių naujienų ir laidų pašnekovų atranka bei pateikimas, siekiant įvairiais politiniais klausimais formuoti žiūrovų nuostatas, kurios atitiktų laidas vedančių žurnalistų ir jų paslaugų užsakovų interesus ir pažiūras. Antra, nacionalinio transliuotojo administracija savo rankose sutelkė milžinišką finansinę ir informacinę galią, leidžiančią ne tik ignoruoti visuomenės ir valstybės poreikius, bet ir primesti jiems savo požiūrį ir prioritetus, o politikais bei teismais manipuliuoti neformaliai prekiaujant eteriu, įvaizdžiu ir dėmesiu. 

Siekiant išvengti pirmosios tendencijos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 4 straipsnyje aiškiai numatyta LRT pareiga atspindėti skirtingas visuomenės nuostatas ir temas, neleisti programose įsivyrauti vienašališkoms politinėms pažiūroms. Tokia nuostata reguliuoja tik LRT veiklą, tuo tarpu komercines žiniasklaidos priemones saisto vien žurnalistų etikos kodeksas ir žiūrovų bei skaitytojų pasitikėjimas. Tačiau būtent LRT veikloje ši įstatymo nuostata yra nuosekliai ir sistemingai ignoruojama. 

Saugantis antrosios tendencijos Seime pradėtas LRT finansų valdymo (ne programų turinio) tyrimas. Tačiau su dvasiomis bendraujančių Konstitucinio Teismo narių jis buvo absurdiškai pripažintas antikonstituciniu, nes tariamai pažeidžia žodžio laisvės principą. Ypač iš pastarojo sprendimo akivaizdu, kad LRT šiandien Lietuvoje yra tapęs savarankišku, nuo visuomenės ir valstybės nepriklausomu galios centru ir įtakingu viešosios erdvės žaidėju, gebančiu sėkmingai išsaugoti ir didinti savo įtaką, manipuliuojant kitomis institucijomis. 

Sprendžiant pasaulėžiūrinės cenzūros LRT eteryje problemą, būtina iš esmės keisti LRT tarybos sudarymo principus ir užtikrinti realią visuomeninę, ne politinę, LRT veiklos kontrolę. Sprendžiant LRT kaip lobistinės įtakos grupės problemą, būtina reformuoti LRT finansavimą, renkantis tarp dviejų principinių alternatyvų: 1) šiuo metu LRT skiriamas biudžeto lėšas dalinti visoms šalyje veikiančioms televizijoms konkurso tvarka; 2) įvesti abonentinį mokestį, kurį mokėdami LRT išlaikytų jos veikla patenkinti ir norintys ją žiūrėti šalies piliečiai. Kitaip nei kariuomenė, priešgaisrinė apsauga ar į kitos valstybės teikiamos būtinos viešosios paslaugos, nacionalinio transliuotojo veikla – kokia yra dabar – ne tik nėra būtina, bet, tikėtina, apskritai žalinga valstybei ir visuomenei. 

Socialinių tinklų cenzūros problema iš viešų diskusijų plotmės persikėlė į politinį lygmenį JAV – svarbiausios Lietuvos partnerės NATO ir pagrindinio mūsų šalies saugumo garanto – Senate. Čia pradėtas atvirai ir principingai svarstyti sistemingos dešiniųjų demokratinių pažiūrų cenzūros socialiniuose tinkluose klausimas. Jį pradėta spręsti ir praktiškai,  prezidentui Donaldui Trumpui ėmusis teisinių priemonių prieš cenzūrą vykdančius socialinius tinklus, o respublikonų senatoriams rengiant ir atitinkamą įstatymo projektą. 

Daugybė tyrimų rodo, kad socialiniai tinklai vis didesnei visuomenių daliai tampa pagrindine informacijos sklaidos ir apsikeitimo nuomonėmis įvairiais, taip pat ir politiniais, klausimais vieta. Tikėtasi, kad ši funkcija leis susilpninti žiniasklaidos savininkų turimą informacijos monopolį, tačiau išryškėjo, jog, priešingai, socialinių tinklų savininkai ne mažiau agresyviai siekia cenzūruoti savo vartotojų pažiūras. Jų nurodymu Facebook ir kitose platformose trinami nepatinkantys įrašai, blokuojamos jų autorių paskyros, siaurinama jų atsitiktinė sklaida, draudžiama tokių įrašų reklama, tokie įrašai žymimi „nepatikimumo“ etiketėmis. Visa tai yra gėdingos ir savavališkos privačios cenzūros ir iškreipto viešosios nuomonės formavimo apraiškos. Socialinių tinklų partneriais pasiskelbiančios žiniasklaidos priemonės skelbia ideologiškai ir politiškai šališkus vartotojų įrašų vertinimus. Tai daryti demokratijos sąlygomis jos turi teisę, tačiau tokie vertinimai neturi tapti dar vienu cenzūros įrankiu ir priemone formuoti politiškai korektišką „vienintelę teisingą“ nuomonę atspindintį  socialinių tinklų rodomą turinį. 

Gerbiant privačiai naudojamų socialinių tinklų autonomiją, reikia pripažinti, kad didieji masinio vartotojų rato socialiniai tinklai savo visuomenine reikšme ir visuotina sklaida jau yra tapę integralia viešojo diskurso dalimi, todėl turėtų paisyti aukštesnio visuomeninio intereso ir nevykdyti mąstymo, sąžinės ir žodžio laisves varžančios cenzūros. 

Būtina įstatymu įtvirtinti, kad didžiosios socialinės medijos tėra platformos, leidžiančios savo vartotojams skelbti pasirinktą turinį, nėra už jį atsakingos ir neturi teisės kištis į šio turinio atranką. Už šios nuostatos pažeidimus privalo būti numatyta teisinė atsakomybė. Nacionalinis susivienijimas reikalauja, kad įstatymų leidėjai priimtų šias nuostatas įtvirtinančias įstatymų pataisas, o jeigu politinės valios tam neatsiras, įsipareigoja pats inicijuoti visas minėtas priemones, kad cenzūra Lietuvos tradicinėje ir socialinėje žiniasklaidoje būtų panaikinta. 


Susiję

Vytautas Sinica 6275867708100542716

Rašyti komentarą

  1. A kur visi komentarai?2020-06-10 17:45

    Cenzūra nepraleido?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Puikus V. Sinicos straipsnis. Prieiminiau, kaip 1987 m., man dirbant "Mokslo" leidykloje, įsiutau, kai Glavlitas nepraleido straipsnio apie Jonavos "Azoto" daromą žalą aplinkiniams miškams. Nuėjau pas juos - sakau, ką jūs čia sumanėte, juk dabar "perestroika ir glasnost"? Jie tik klapsi akim ir sako - mes dar negavome naujų instrukcijų. Va, tau, bobute ir devintinės - negavo instrukcijų...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-06-11 07:22

      naivumas ir patiklumas visą gyvenimą

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2020-06-11 11:41

    "Būtina įstatymu įtvirtinti, kad didžiosios socialinės medijos tėra platformos, leidžiančios savo vartotojams skelbti pasirinktą turinį, nėra už jį atsakingos ir neturi teisės kištis į šio turinio atranką"

    O kaip su atviro smurto kurstymu? Žudynių "live" transliacijomis? Autorinių teisių pažeidimais? Pornografija? Pasityčiojimais iš religijos? Tegul viskas liejasi laisvai per socialinius tinklus, anot V. Sinicos. Beje Trumpas socialiniams tinklams panaikino įstatymo išimtį, pagal kurią jie galėjo išvengti teisinių pasekmių už vartotojų paskelbtą informaciją. Kitaip tariant, juos sulygino su leidėjais, o nuo to, tikėtina, cenzūra dar labiau išaugs.

    Dėl LRT kitas klausimas ir Sinica siūlo "keisti LRT tarybos sudarymo principus ir užtikrinti realią visuomeninę, ne politinę, LRT veiklos kontrolę". Tarkim, realizuojama įstatymiškai. O kas ir kaip tada bus atrinkti į naują tarybą? Gal Tautos balsais? O gal kažkas paskirs? Na ir bus tas pats, kas ir dabar.

    Ir galiausiai dėl LRT finansavimo. Kokios reikia politinės galios, kad tą padaryti. O koks kiltų pasipriešinimas, tiek seime, tiek konstituciniam teisme, tiek galiausiai ir į ES būtų kreiptąsi. Ir kaip tą kovą pradėti? Su keliom vietom seime, kurių gali būti ir gauti nepavyks...

    Labai silpnai pasisakyta, bendrai paėmus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. B8tent, burnojantys ant LRT pamiršta kad gali būti ir blogiau, pvz. kaip Rusijoje ar Vengrijoje. Mūsų atveju matytume 24h non stop Naisių naujienas, Širinskienė mūsų dvasingumu rūpintųsi, kartais Skvernelis paverktų, kad jo korupcinį keliuką dažais ištepliojo.
      Beje, Vakaruose tas atskirtas visuomeninės TV mokestis siekia net iki 200 eurų vienam namų ūkiui. Įdomu kiek politinės valios atsirastų tokiam pasiūlymui, ypač žinant LRT turinio "vertę".

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2020-06-11 14:09

      x
      2020-06-11 13:12
      O gal būtų dar ir krikščioniškai demokratinių vertybių, argi nedirbo tos partijos Seimo narės A. Bilotaitės patarėju? Pavadinimas „cenzūra" labai savotiškai pasirinktas, bus ką cituoti priešiškiems propogandistams. Klausimas: ar yra pas mus cenzūra, ar yra v i s a i k i t a s reiškinys?

      Panaikinti
    3. "Anonimiškas 2020-06-11 11:41": "O kaip su atviro smurto kurstymu? Žudynių "live" transliacijomis? Autorinių teisių pažeidimais? Pornografija? Pasityčiojimais iš religijos? Tegul viskas liejasi laisvai per socialinius tinklus, anot V. Sinicos." - Tamstos paminėti atvejai "nesilietų laisvai", nes yra įstatymai - ir ne "medijų" darbas yra užtikrinti jų laikymąsi. O su tomis "medijomis", mano galva, situacija paprasta: jei tos "socialinės medijos" sprendžia, kas pas jas gali būti publikuojama, o kas - ne (t.y. reguliuoja turinį), jos yra už tą turinį atsakingos. Jeigu jos už tą turinį nėra atsakingos, tai ir nesprendžia, kas gali būti skelbiama, o kas - ne. Tokiu atveju už turinį atsakingos jau ne "medijos", bet jo autoriai.
      "Beje Trumpas socialiniams tinklams panaikino įstatymo išimtį, pagal kurią jie galėjo išvengti teisinių pasekmių už vartotojų paskelbtą informaciją. Kitaip tariant, juos sulygino su leidėjais, o nuo to, tikėtina, cenzūra dar labiau išaugs." - taip, bet jei įstatymas bus normaliai taikomas, tai nebebus IDEOLOGINĖ cenzūra, ir ji bus taikoma visiems VIENODAI. Dabar gi situacija maždaug tokia: https://summit.news/2020/06/11/facebook-says-page-celebrating-dead-cops-doesnt-violate-its-community-standards/
      O dėl LRT - V. Sinica iškelia rimtas problemas: realiai, vienos grupuotės interesus ir vieną ideologiją atstovaujanti propagandos kontora vadinasi "visuomeniniu transliuotoju" ir yra tos visuomenės išlaikoma. Mano akimis žiūrint, čia nemenkas groteskas. Dėl "O gal kažkas paskirs? Na ir bus tas pats, kas ir dabar." - Jeigu "paskirs" - taip. Betgi autorius kalba apie "realią visuomeninę, ne politinę, LRT veiklos kontrolę", tad "paskirs" čia niekaip netinka.
      Ar pavyktų ką padaryti - atskiras klausimas, bet galimų problemos sprendimų sunkumas gi nepaneigia pačios problemos egzistavimo (taigi, ir būtinybės ją spręsti)? Jei manote, kad V. Sinicos siūlomi variantai yra niekam tikę - kokie būtų kontrapasiūlymai?

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2020-06-11 14:33

    Ar nesistebit NS kietakakčiais?
    Jei tektų balsuoti fantastiniame sapne už NS, nežymėčiau reitingavimo pliusuku Sinicos.Mano nuomone, jo poelgiai, fariziejiškumas ir nesavikritiškumas neatitinka mano, kaip Sąjūdžio laikų žmogaus, suvokimo apie dorą,garbingą ir atvirą veikimą...Pamenate buvo Sąjūdžio laikų opus šūkis-,,Lietuva- tai sąžinė’‘...
    Šis demokratas, būdamas valstiečių samdiniu, prikiša kitam demokratiškam politikui- N.P. ,ryšius su valstiečiais,..Kaip ir NS aktyvistas V.Budnikas, ėjęs Seiman Tvarkos part. sąraše, fariziejiškai smerkia Juozaitį už derybas su T žmonėmis.
    Sinica, pateikęs neadekvačių tikrovei teiginių apie Puteikio neva oficialią paramą Šimonytei ar apie slaptus susitarimus su valstiečiais ir Kirkilu, nepiktai Puteikio ( ir ne tik…) paprašytas paneigti pramanus, to nepadarė...Apdergė viešai pramanais, bet ,anūko partijai būdingas kiaulės akis pasiskolinęs, nepaneigė ir neatsiprašė...
    Tas puikius vertybiškus tekstus rašantis jaunuolis, puikiai ginantis mūsų tautos herojus, kalbą, vertybes ir pan. . man regis,nesugeba būti telkiančiu, vienijančiu ir moraliu santykiuose su kitais demokratais…
    Na, o jo akivaizdus palaikymas NS aktyvo kursui į politinę individualistinę katastrofą spalį, rodo karvediško ,strateginio matymo silpnumą..Ta keistuolių sauja, su V.R. priekyje, verčiau pražudys partiją ir pol. tautos bei valstybingumo lukučius, negu dėsis į bendrą kumštį tik todėl, kad mirtų ideologiškai skaistūs ir švarūs…Negi V.R. taip nieko ir nepasimokė iš Sąjūdžio patirties???
    Na, o emocionalusis publicistas Rusteika el. laiškuose tikrai pykstasi su adekvatumu, kai beprotyste kaltina tuos, kurie rodo NS ( bei CP , NS ir Ko) aktyvo moralines ir strategines kliurkas bei gina Sąjūdžio dvasią ir ragina vienytis (ne tik rinkimams) vardan tautos, demokratijos ir valstybingumo ir reformų (ONS įveikimui)....Matote, kas atsitinka su adekvačiu, kūrybingu ir gabiu asmeniu, kai jis patampa partinio vežimo keleiviu…Mojuoja vėzdu, bando gąsdinti nepriklausomus analitiškus demokratiškus asmenis lyg ONS šulų samdytas samurajus..Na, o jo asmeniniai ultimatyvūs reikalavimai, galimiems NS derybų partneriams, tiktai nerodo brandžios strateginės demokratinės mastysenos…

    AtsakytiPanaikinti
  5. supratingas2020-06-11 14:49

    Ne LRT, o (L)BGT (Budrienės Garbačiauskaitės televizija)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2020-06-12 21:47

    "Šią neteisėtą cenzūrą seniai pastebėjo visuomenė, ją atvirai kritikuoja minties ir žodžio laisvę ginančios pilietinės organizacijos"
    - Tokia formuluotė gali gautis tik kai pasąmoniniame lygmenyje savaime aišku, kad be cenzūros - niekaip. Kad cenzūra turi būti ne grupinių interesų pagrindu, o bendražmogišku.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-06-13 21:55

      Kokia partija turi milžinišką įtaką LRT, visi puikiai žino. Tai kodėl nesikreipia garsiai, viešu pareiškimu į tą partiją? Bet ne. Gal čia galimai noras visiems labai įtikti, kad tik kas nesutrukdytų siekti aiškaus tikslo? Paskaičiau internete lietuviai.lt, ką žmogus baigė, kuo ir kur dirbo.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item