Partija Nacionalinis susivienijimas įregistruota - galės dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose

Mindaugo Šernos nuotrauka 

Kovo 7 dieną steigiamąjį suvažiavimą Vilniuje surengęs Nacionalinis susivienijimas Registrų centre įregistruotas kaip politinė partija. Tai padaryta iki sueinant pusės metų terminui nuo artėjančių Seimo rinkimų, tad naujoji partija planuoja juose dalyvauti. Nacionalinio susivienijimo paraiška patvirtinta pirmuoju bandymu, pateikti dokumentai nebuvo grąžinti taisymui.

„Žinojome, kad Nacionalinio susivienijimo atsiradimas džiugins ne visus Lietuvos politinio lauko veikėjus, bet tikėjome Teisingumo ministerijos darbuotojų valstybiniu požiūriu ir gera valia. Šie lūkesčiai išsipildė. Dėkojame dokumentus tikrinusiems Teisingumo ministerijos specialistams, kurie sąžiningai ir kruopščiai atliko šį darbą nepaisant visų mūsų darbus apsunkinančio karantino. Šiandien kviečiu bendražygius bendram darbui dėl visiems savo piliečiams geresnės Lietuvos, kokią jau seniai turėjome sukurti“, – teigė naujosios partijos pirmininkas, Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Radžvilas. 

Registruojant partiją patvirtinti esminiai Nacionalinio susivienijimo steigiamojo suvažiavimo sprendimai: išrinktas pirmininkas prof. Vytautas Radžvilas, jo pavaduotojai filosofas dr. Kęstutis Dubnikas ir politologas Vytautas Sinica, atsakingasis sekretorius Arnas Simutis, valdybos ir tarybos, taip pat partijos veiklą kontroliuojančių komisijų nariai. 

Tarp valdymo organų narių – žinomi šalies kultūros, mokslo ir nacionalinio išsivadavimo dalyviai Romas Gudaitis, Petras Plumpa, Romas Pakalnis, signatarai Irena Andrukaitienė ir Algimantas Sėjūnas, profesoriai Rasa Čepaitienė, Vytautas Daujotis, Kęstutis Jarašiūnas, Jūratė Laučiūtė, Jonas Vaičenonis, gausus būrys akademinio ir pilietiško jaunimo, visapusiškai pasiruošusio aktyviai įsitraukti į valstybės kuriamąjį darbą ir įnešti svarų indėlį į jos atsinaujinimą bei stiprinimą. 

Partija pradėjo veiklą priimdama tris rezoliucijas. Pirmąja reikalaujama atšaukti globalios Lietuvos strategiją „Lietuva 2030“, kuri tik skatina emigraciją ir tautos išnykimą. Vietoje jos reikalaujama priimti naują strateginį dokumentą, kurio tikslas būtų lietuvių tautos išlikimas savo nepriklausomoje valstybėje. 

Kita rezoliucija buvo reikalaujama reformuoti LRT, įtvirtinti žodžio laisvės, nešališkumo ir objektyvumo principus, atsisakyti faktinės savicenzūros ir „teisingų“ pašnekovų atrankos LRT eteryje. 

Galiausiai trečioje rezoliucija kvietė „užtikrinti visos turimos patikimos informacijos apie prisipažinusius ir neprisipažinusius KGB bendradarbius paviešinimą“ bei „sukurti proporcingumo ir protingumo principus atitinkantį Komunistų partijos ir sovietinių saugumo struktūrų pareigūnų liustracijos modelį, parengti ir priimti jį atitinkančius įstatymus.“