Europos laukia nauja invazijos banga

www.respublika.lt

Graikijos vyriausybė baiminasi, kad jau netrukus daugybė migrantų vėl mėgins iš Turkijos patekti į šalį, tačiau Briuselio biurokratai toliau miega letargo miegu ir niekaip nereaguoja į šias grėsmes. Didžiausias paradoksas - visoje ES sienos uždarytos net Bendrijos piliečiams, tuo metu, kai nežinia kuo sergančios migrantų minios ruošiasi naujai invazijai ir niekas šio proceso nereguliuoja.

Yra informacijos, kad Turkija didelį skaičių migrantų iš šalies vidaus atgabeno į Egėjo pakrantę, antradienį sakė Graikijos gynybos ministras Nikosas Panagiotopulas.

Šie žmonės gali ateinančiomis dienomis mėginti persikelti į Graikijos Lesbo, Chijo ir Samo salas, taigi į ES. Graikijos karinio laivyno laivai jau nuo Velykų savaitgalio stiprina pakrančių apsaugą Rytų Egėjuje. „Užkirsti kelią atvykti žmonėms, norintiems į šalį patekti nelegaliai, yra įsakymas visoms saugumo pajėgoms sausumoje ir jūroje“, - akcentavo ministras.

Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan) vasario pabaigoje pareiškė, kad siena su ES atvira „pabėgėliams“ ir kitiems migrantams. Tada tūkstančiai žmonių leidosi į kelią, kad sausuma iš Turkijos patektų į Graikiją. Tačiau Graikija jų neįsileido.

Su ES 2016 metais pasirašytas pabėgėlių paktas numato, kad Turkija stabdo nelegalią migraciją į ES ir priima atgal migrantus, kurie negavo prieglobsčio Graikijoje. Mainais už tai ji, be kita ko, gauna finansinę paramą. R.T.Erdoganas kritikavo, kad ES nesilaikė savo pažadų. ES politikai kaltina R.T.Erdoganą išnaudojant pabėgėlius savo politiniams tikslams. Tačiau situacija lieka iš esmės nekontroliuojama.

Migracijos eksperto Dainiaus Paukštės komentaras: 

Reikėtų Briuselio biurokratų klausti, kur jie visi dingo? Akivaizdu, priimti skubių ir svarbių sprendimų, turinčių didžiulę reikšmę ir pačios Bendrijos ateičiai, ES yra neįgali. Akivaizdžiai reikalingas kažkoks bendras ES institutas, kuris turėtų atitinkamas galias migracijos klausimais ir kuris, reikalui esant, būtų pajėgus prisiimti atsakomybę spręsti šias problemas. O šiandien visi galimi sprendimai paskandinami biurokratijos jūroje - yra Europos Parlamentas, Europos Komisija, tūkstančiai biurokratų, šimtai biurų ir t.t., tačiau nėra nieko, kad galėtų priimti sprendimus.

Kita vertus, bet kurios ES struktūros vadovai, jeigu jie jau eina kažkokias pareigas, privalo turėti autoritetą tiek tarp visuomenės, tiek ir tarp pasaulio bendrijos. Tačiau mes dabar matome, kad ES viduje tokių autoritetų nėra, o ir pati ES elgiasi taip, tarsi Bendrija apskritai neegzistuotų... Iš Briuselio sklinda spengianti tyla ir tai rodo, kad ES yra pribrendusi permainoms, jos yra būtinos. Nežinau, gal jie visi prarado balsus, užsimaukšlinę tas kaukes...

Bet štai kas įdomiausia: prasidėjo pandemija ir staiga dingo visi su migrantais susiję reikalai bei tų migrantų minias generavę karai bei konfliktai. Tai yra įrodymas, kad tokia migrantus kurstanti atmosfera yra generuojama specialiai, dirbtinai, tai nėra spontaniški dalykai.

Niekas net tiksliai nežino, kiek Turkijoje yra tų „pabėgėlių“ ar migrantų, kokiomis ligomis jie serga, kuo jie gali būti naudingi, jeigu atvyks į Europą, ką moka ir nori dirbti? Niekas dabar to neklausia, o juk šie klausimai yra kertiniai ir esminiai, normaliai reguliuojant migracijos srautus ir priimant trečiųjų šalių piliečius. Nuo pat Angelos Merkel sukeltos migracijos krizės laikų šis procesas, deja, paliktas savieigai - čia vyrauja absoliutus chaosas ir netvarka.

Parengė Ričardas Čekutis