Vytautas Radžvilas. Lietuva kaip svajonė

Mindaugo Šernos nuotrauka  Profesoriaus Vytauto Radžvilo baigiamoji kalba Nacionalinio susivienijimo steigiamajame suvažiavime 2020 ...

Mindaugo Šernos nuotrauka 
Profesoriaus Vytauto Radžvilo baigiamoji kalba Nacionalinio susivienijimo steigiamajame suvažiavime 2020 metų kovo 7 dieną. 

Kalbos vaizdo įrašas 


Tos žemės vardas – Lietuva – užvaldė mano protą ir jausmus. 
Aš trokštu jums atskleisti ją.
Ateikit! Dvasioje nuvesiu jus į svečią kraštą, ūkanotą, glūdų, šnarantį...
Suvasnokime sparnais – aure, jau skrendame per šalį, 
      kur kiekvienas daiktas turi blausią atminimų spalvą.

Apgaubia mus vandens lelijų kvapas, plėkstančių miškų garai... 
Tai Lietuva, la Lituanie, Gedimino ir Jogailos žemė.
Atsiveria mums susimąsčiusi šalis, kurios vėsi, dulsva
      padangė turi visą pirmapradės giminės gaivumą. Ji 
            nepažįsta prabangos liūdnos – subręsti.

Tai yra poeto, mistiko ir diplomato Oskaro Milašiaus žodžiai apie Lietuvą. Juos neatsitiktinai pasirinkau šiai baigiamajai kalbai. Nes būtent čia, šituose žodžiuose glūdi atsakymas, ko šiandien mums labiausiai reikia ir kas yra tikrasis mūsų jėgų, ištvermės ir vilties šaltinis. Jis rašo apie Lietuvą. Lietuvą, kuri yra jo svajonėse. Mums šiandien, kaip ir visais laikais, labiausiai reikia svajonės. Taip yra todėl, kad kilni svajonė, kurią įkvepia meilė, galiausiai pagimdo viziją, kuri savo ruoštu yra ilgesio šaltinis. O ilgesys yra jėga, kuri suteikia valios ir ryžto padaryti iš pirmo žvilgsnio neįmanomus ar net antžmogiškus darbus. 

Šitas svajotojas Versalio konferencijoje didvyriškai ir sėkmingai  kovojo už tai, kad Lietuva būtų pripažinta. Vieną kartą turime įsisąmoninti, kad Lietuvą pirmą kartą sukūrė pirmiausiai svajotojai. Tie basi savanoriai, kurie be ginklo kovėsi su visais tais, kurie norėjo pasmaugti Lietuvos respubliką, jie kovojo dėl svajonės. Ir šita svajonė vedė Lietuvą beveik 20 metų, įkvėpė jėgų padaryti neįtikėtinus darbus. Ji privertė Darių ir Girėną savo testamente rašyti, kad „Lietuva laukia iš savo sūnų dar drąsesnių žygių”. Bet svajonė ir gelbsti.

leškojau tėviškės tamsioj naktyj, it kapas:
— Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Ar plaka dar skausme širdis sukepus,
ar tu gyva, ar negyva?

Iškėliau, šaukdamas, rankas į dangų juodą:
— Kur tu, tėvyne, kur tu, Lietuva?
Ir kai parpuoliau, bėgdamas per gruodą,
atsakė man: — Aš čia — gyva.


Kaip skausmo ašaros, mirgėjo žiburėliai…
— Ar tu tenai, ar tu ten, Lietuva?
Ir iš tamsos, ir iš nakties, ir iš šešėlių
atsiliepė: — Aš čia — gyva.

Tai neapsakomos svarbos žodžiai. Jie primena, kas nutiko ir kaip Lietuvą gelbėjo svajonė. Tie, kuriems Lietuva nebuvo svajonė, užmiršo Lietuvos respubliką tą baisią 1940 metų birželio dieną. Jie nuėjo tarnauti svetimiems ir uoliai šitą Lietuvą naikino. Ir būtent tie, kuriems Lietuva buvo svajonė, jie sugebėjo įžvelgti, kad ji gyva, nors kartais atrodė, kad ji iš tiesų yra „kape palaidota“. 

Ir šiandien mes gyvename istoriniu laikotarpiu, kai baigėsi vadinamõsios banaliõs kasdieninės politikos laikas. Pasaulio istorija rodo, kad kai būna ramūs, taikūs, daugeliu atžvilgiu be galo nuostabūs ir žavingi laikotarpiai, jų metu verda kasdieninis gyvenimas, bet jis iš karto atrodo aiškus, suprantamas, numatomas. Tačiau reguliariai kiekvieną žemyną ir valstybę užklumpa laikas, kai tai, kas dar vakar atrodė nepajudinamai tikra, staiga susvyruoja ir pradeda byrėti. Daugelis iš mūsų esame panašaus sukrėtimo liudininkai. 

Šiandien mes gyvename panašaus sukrėtimo išvakarėse. Ir noriu pasakyti, kad išliks tie, kurie supras, kad kai nebeveikia įprastos, dažnai nuvalkiotos mąstymo schemos, vaizdiniai, išgelbėti gali tik visiškai nauja vizija. Reikia iš naujo pasižiūrėti į savo nueitą kelią, dabartinę padėtį, vietą pasaulyje, bet norint juos įsivaizduoti, reikia matyti ateitį. O ateitį mato tik tie, kas svajoja. 

Dėstydamas filosofiją studentams dažnai pasakoju vieną viduramžių legendą. Kai buvo statoma Šartro katedra, trys žmonės karučiais vežiojo akmenis į statybos vietą. Jų paklausė, ką jūs čia veikiate. Vienas atsakė, kad „kaip nelaimingas vergas plušu šitoje statyboje“. Kitas atsakė, „dirbu statybininku, kad išmaitinčiau save ir šeimą“. O trečias atsakė: „statau katedrą“. Visada užduodu klausimą, ar šitie žmonės dirba tą patį darbą. Taip, linksmą klausimą, kuris dažnai sukelia nemenkos sumaišties. Vieni mano, kad tą patį, kiti, kad skirtingą. Bet šiaip ar taip, išsiaiškinam, kad vis dėlto ne. Kodėl „ne“?  - Todėl, kad jeigu pasaulyje nebūtų svajojančių žmonių, kurių vizijose iškiltų skriejanti į dangų katedra, žemėje galėtų būti milijardai akmenų, bet jie ir bus tik beformės akmenų krūvos. Tam, kad atsirastų katedra, reikia, kad rastųsi tie, kurių vaizduotėje iškyla jos vizija. 

Tai štai, Lietuvos padėtis ir ne tik Lietuvos padėtis, yra tokia sunki, pavojinga, kelianti nerimą, todėl, kad nebėra katedros statytojų. Kad yra tiktai kaip vergai tampantys akmenis į statybos vietą arba geriausiu atveju užsidirbantys duoną, kartais ir labai sočiai. Todėl, jeigu mes – Europa – dėl ko nors žūsime, tai ne dėl duonos stokos. Žūti galime tik dėl vienintelio dalyko – tikslo ir prasmės pojūčio nebuvimo. 

Tam, kad galėtum eiti į priekį, turi žinoti, ką darai, ir apskritai, kam gyveni. Kai šiandien pristatydamas programą kalbėjau, kad viena iš liūdniausių mus ištikusios krizės apraiškų yra idėjų stoka, kaip tik ir norėjau pasakyti, kad nebėra svajonės, kad gyvename pasaulyje, kur atrodo, kad jau visos mintys pasakytos. Pasaulyje, kuriame nėra ko daugiau siekti, išskyrus saugumą ir gerovę. Tie dalykai yra nepaprastai svarbūs, bet reikia suprasti, kas iš tikrųjų už jų slypi. 

Gerovės, suprantamos kaip sotumas ir saugumo, trokšta net ameba, kiekvienas net menkiausias gyvūnėlis. Mes darome didžiulę klaidą pernelyg sureikšmindami, tiksliau suabsoliutindami tuos svarbius dalykus, kurie niekada neturi būti absoliutūs. Todėl galima, kaip kartais būdavo sakoma ir okupacijos laikais, ir šiandien, dirbti Lietuvai. Bet bėda ta, kad tuose darbuose Lietuvos nėra. Gali tiesti kelius, statyti namus, auginti duoną, bet visa tai galima daryti ir būnant galingos, tave pavergusios imperijos belaisviu. Dirbti savo kasdieninį darbą – nepakanka. Reikia konteksto, perspektyvos ir vizijos, kurie jį įprasmina. Štai kodėl manau, kad Oskaras Milašius labai tiksliai įvardijo, kas yra ta svajonių kelrodė žvaigždė. Ne šiaip Lietuva. Ji vadinasi – Tėvynė. Tėvynė yra tai, iš ko mes ateiname ir kur galiausiai visi sugrįšime. 

Dievas ir Tėvynė. Tie du žodžiai yra susiję neatskiriamai. Juk kalbėdami apie tai, kas mūsų laukia, mes visi žinome – tas posakis yra be galo tikslus ir iškalbingas, – kad kada nors kiekvienas iš mūsų keliausime į tėvo namus. Tėvas ir Tėvynė. Bet turime ir kitą tėvynę, politinę tėvynę, kuri vadinasi Lietuva. 

Kai kalbame apie politiką, užmirštame, tiksliau, užmiršome, kad politikoje yra be galo svarbus tinkamas valdymas. Kad politika privalo patenkinti mūsų poreikius. Bet vis dėlto tikrasis politikos pašaukimas ir tikslas yra atsakyti į amžiną klausimą – kas yra žmogus ar ką reiškia gyventi žmogiškai. Šito klausimo nebūtina kelti tiesiogiai, tiesmukiškai. Bet kuomet mes ginčijamės kas yra teisinga ar neteisinga, gėris ir blogis, laisvė ar vergija, ką iš tikrųjų šiais klausimais pasakome? Mes pasakome, kad esame žmonės, turintys laisvą valią ir privalome pasirinkti. 

Bet tą akimirką, kai mes pasirenkame tai, kas neteisinga, bloga, tai, iš ko nešvyti Laisvė, tuo mes iš tikrųjų iškrentame iš žmogiškumo. Politika gali būti ir išsižmoginimo vieta, bet politika gali būti ir savęs įžmoginimo vieta. Štai kodėl mums reikalinga valstybė. Todėl, kad valstybė pirmiausiai  yra viešoji erdvė, kurioje mes turime susitarti, ką reiškia būti kartu ir svarbiausia – žmogiškai. 

Ne veltui Justinas Marcinkevičius sakė, kad Lietuvą reikia lipdyti be paliovos. Bet šitas lipdymas, ką ir norėjau pasakyti šia kalba, nėra rutiniškų darbų darymas, naiviai įsivaizduojant, kad jau atlikai pareigą. Ką reiškia tai, kad dar būdami šitame pasaulyje, mes vis dėlto norime elgtis kaip žmonės ir kaip krikščionys? Kiekvienas mūsų poelgis, iš kurio švyti artimo meilė, teisingumas, kitos dorybės. Kas tai yra? Jeigu ne būsimųjų Tėvo namų be galo netobulas provaizdis čia, jau šitoje žemėje. 

Lygiai taip pat yra, kai kalbame apie Lietuvą, apie savo Valstybę. Kodėl mes sakome, kad mums reikia teisingumo? Argi tik tam, kad teisingai padalintume duoną? Nors ir svarbu, kad jos užtektų visiems. Kas yra Valstybė? Valstybė be jokios abejonės yra politinis kūnas. Valstybė yra žmonių bendruomenė, kuri privalo stengtis tarpusavyje sugyventi ir savo gyvenimą sutvarkyti taip, kad nepuolant į jokius lygiavos ir panašius kraštutinumus kiekvienas šito kūno narys žinotų ir visada būtų tikras, kad čia jis yra svarbus, yra reikalingas, prireikus jis bus gerbiamas, saugomas ir galiausiai mylimas. 

Kodėl taip griežtai teko per šitą pristatymą (ir tai atsispindėjo mūsų rezoliucijoje), pasmerkti „Globalios Lietuvos“ strategiją ir ją grindžiančią ideologiją? Todėl, kad šita strategija savaime griauna Lietuvą kaip Tėvynę arba kaip mūsų namus. 

Štai kodėl šiandien pagrindinis ir kartu sunkiausiai įgyvendinamas mūsų uždavinys yra suprasti, kad primityviai suvokiamos pragmatiškos politikos laikas baigėsi. Šiandien atėjo laikas tų, kurie suvokdami, kad šita mūsų Lietuva niekada nebus tobula, vis dėlto ją kurs įsivaizduodami pilietinį kūną, kuris bus toks, kaip jį netobulai mėginau apibūdinti. Tai bus visuma, kurioje kiekvienas ras savo vietą. Be abejo, tokia visuma gali egzistuoti irgi tik kaip svajonė mūsų vaizduotėje. Bet jeigu mes mėginsime tokią Lietuvą kurti, aš manau, kad ji vis dėlto bus paženklinta tuo pačiu amžinybės ženklu. 

Tuo ir baigiu. Mūsų misija ne šiaip atnaujinti Lietuvą, įgyvendinti pertvarką, mūsų misija – Lietuvai sugrąžinti svajonę, ilgesį, meilę, o tuo pačiu norą ir valią gyventi. 


Susiję

Vytautas Radžvilas 8602491601352070467

Rašyti komentarą

33 komentarai

Anonimiškas rašė...

Puiki kalba. Nuostabios gilios mintys. Pirmyn, lietuviai!

Anonimiškas rašė...

Labai puiku, dabar tik lieka išspręsti lygtį su vienu nežinomuoju, kiek tokių?, kurie tam pritaria, kaip ir paprasta lygtis.

x rašė...

"Tai bus visuma, kurioje kiekvienas ras savo vietą. Be abejo, tokia visuma gali egzistuoti irgi tik kaip svajonė mūsų vaizduotėje."

Na taip, nesidžiaukit per anksti, kad kiekvienas ras savo vietą. Tai tik svajonė mūsų vaizduotėje.

O realybėje Lietuvoje savo vietą puikiai randa ir labiausiai gerbiami yra žulikai, korumpuoti teisesaugininkai ir valdžiūnai, visokie aferistai kalantys milijonus iš gamtos teršimo ar "ES lėšų įsisavinimo".
O kaip kiti? Tų kitų nelabai ir reikia. Truputį kasininkių supermarketuose ir benzino kolonėlėse, auklių, dar apsauginių. Tik tiek, kiek reikia "nusipelnusių gyvent geriau" aptarnavimui.

kest turbo rašė...

Radžvilas paminėjęs tik pragmatiškos banalios politikos pragaištingumą - pakritikavęs vien gerovės siekį ir teisingumo stoką, tačiau tiesiogiai nepabrėžęs kitų trijų didžiųjų visų visuomenių tikslų - saugumo, laisvių ir tvarkos, pats pasiliko primityvizmo spąsatuose

Išeivis rašė...

Perskaičiau profesoriaus kalbą. Nesuprantu kodėl, bet savo kalboje profesorius panaudojo net 4 užsienio lietuvius. Oskaras Milašius gimęs Baltarūsijos teritorijoje, sulenkėjusio dvarininko ir žydės šeimoje, apibudinamas kaip prancūzų poetas, lietuviškai pramokęs tik gyvenimo pabaigoje, 1931 metais priemęs Prancūzijos pilietybę... Bet sugebėjo mylėti Lietuvą ir pasitarnauti jai. Steponas Darius į JAV su šeima emigravo, kai buvo 11 metų, tarnavo JAV kariuomenėje (aišku, kad turėjo būti JAV pilietis) + Stasys Girėnas emigravo į JAV sulaukęs 17m irgi tarnavo JAV kariuomenėje. Abu tavo Lietuvos didvyriais, įkvėpusiais panašiems žygdarbiams tūkstančius tautiečių. Brazdžionis išvežtas į JAV kelių mėnesių, grižęs į Lietuvą 7metų ir emigravęs atgal 1945m ir miręs JAV.~~~ Profesorius, panaudodamas šiuos užsienio lietuvius su "dviguba pilietybe" kaip pavyzdžius savo kalboje demonstruoja, kad.... užsienio lietuviai, net ir turėdami gyvenamos vietos pilietybę gali daug nuveikti Lietuvos labui ir.....prieštarauja sau skelbdamas rezoliucijas, kur pirmuoju numeriu skelbia "globalios Lietuvos strategijos atšaukimą", nes ten atseit, "šventvagiškai" paminama, kad visi lietuviai Lietuvai svarbūs. Iš profesoriaus kalbos, atrodo, kad jis supranta, kad visi pasaulio Lietuviai, jų meilė, jų pasiryžimai.... yra Lietuvai svarbūs, bet NS rezoliucija skelbia atvirkščiai.

suprationgas rašė...

Jūs nesiliaujate painiojęs tautos ir valstybės. Nei NS, nei Radžvilas niekur nemini, kad jam nesvarbūs lietuviai. Būtent dėl to, kad jie yra svarbūs ir norima atšaukti tą strategiją kuri yra ilgametės jus iš šalies išgynusios politikos apibendrinimas ir tąsa išguldyta popieriuje. Pradžioje reikia sustabdyti bent jau likusiųjų bėgimą iš šalies, o visi kiti geros valios žmonės norintys prisidėti prie valstybės kūrimo yra visuomet laukiami. Nes to nesustabdžius vieną dieną gali paprasčiausiai nebelikti tų kas valstybę kurtų. Globalistai tikslas prastumti už gryną pinigą MELĄ, kad valstybė apskritai nereikalinga, kad Lietuva bus gyva tol kol kažkur, kad ir Senegale, kažkas kalbės lietuviškai. Didesnę nesąmonę sunku ir sugalvoti.
Tačiau būtina aiškiai suprasti ir tai, kad gyvenant užsienyje galimybės dalyvauti valstybės kūrime objektyviai yra labai ribotos.

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Anonimiškas rašė...

Ko dar tikrai reikia bendrajai Nacionalinio susivienijimo koncepcijai - akcentuoti PAREIGOS svarbą.
UK Portsmuto mieste yra admirolo Nelsono laivas ,,Victoria'' - beje, pastatyas iš latviškos pušies. Šiam live paauksuotomis raidėmis įrašyti žodžiai: ,,England expects that every man does his duty'' - simboliška ir giliamintiška, kad tokie žodžiai yra kaip tik ant viso laivyno flagmano šturvalo.
Lygiai taip yra ir su Lietuvos Laisve - Laisvė pirmiausia yra pareiga: ją saugoti, ja rūpintis ir ją ginti.
Ir apeliuoti į asmnenines teises pirmiausia turi teisę tas, kas sąžiningai vykdo savo asmneninę pareigą.

Anonimiškas rašė...

Taigi iškart matyti, kas per vienas: ,,Baltarūsijos'' rašo su brūkšniu.
Pažiūrėkite, kaip skubotai ir su kokiomis klaidomis prirašė.
Vatinių ešelonui dabar įsakyta apsimesti Vakaruose dirbančiais lietuviais - tuojau pamatysite dar ne tokių jų pasitalų, demagogijos ir netgi iš pirmo žvilgsnio tikrais faktais pagrįstos kazuistikos.

Anonimiškas rašė...

Visur pasigendu konkrečių ketinimų bendradarbiauti, jungtis su tomis ES valstybių jėgomis, kurios siekia išsaugoti savo valstybes ir tautas. Prieš Briuselio buldozerį ir savus vidaus kolaborantus kitaip neatsilaikysit. O kur dar pasaulinė tendencija - vienas tautų katilas!

Anonimiškas rašė...

Programoje yra apie tai:

Lietuva gali išlikti tik atsinaujinusioje Europoje

Atsinaujinusią demokratiškos Europos tautų ir valstybių bendriją turi įtvirtinti nauja Europos Sąjungos narių sutartis. Kartu su artimų pažiūrų politinėmis partijomis ir ES šalių vyriausybėmis sieksime: 1) sustabdyti ES federalizavimą, kuris paverstų Lietuvą periferine ir antrarūše Sąjungos provincija ir lemtų neišvengiamą Lietuvos sugrąžinimą į Rytų geopolitinę erdvę, didžiosioms šalims dalinantis įtakos zonas; 2) nutraukti ES viršūnių vykdomą migracijos skatinimo politiką, kuria siekiama iš esmės pakeisti Sąjungos šalių demografinį veidą, dirbtinai skatinant gausų trečiųjų šalių gyventojų kėlimąsi į Europą ir kuriant jų priverstinio paskirstymo valstybėms narėms schemas ir kvotas; 3) ES institucijų kompetenciją apriboti bendrosios rinkos tvarkymu ir su tuo tiesiogiai susijusiomis sritimis, laiduojant valstybėms narėms lygias teises ir galimybes veiksmingai ginti savo nacionalinius interesus bendrose sąjunginėse institucijose; 4) ES mastu sukurti politinį-teisinį apsaugos ir kontrolės mechanizmą, užkertantį kelią ETT ir kitoms nerinktoms ES struktūroms varžyti valstybių narių Konstitucijose apibrėžtas jų suverenias galias, teisiniais ir administraciniais sprendimais kišantis į šalių vidaus reikalus; 5) panaikinti Lietuvos kaip ,,antrarūšės“ šalies iki šiol patiriamas ekonominės ir socialinės diskriminavimo apraiškas ES, skirstant paramą valstybėms narėms; 6) atkurti europinio lygmens diskusiją dėl bendros valiutos įvedimo padarinių šalims narėms ir kaštų bei naudos analize grįstų alternatyvų, siekiant atkurti valstybių narių galimybes formuoti ir įgyvendinti savarankišką monetarinę politiką; 7) užtikrinti, kad jokios ES institucijos nesikištų į šalių apsisprendimus šeimos sampratos klausimais, įskaitant ir finansavimo antihumaniškos ir nusikalstamos neokomunistinės genderizmo ideologijos propagandai ES šalyse nutraukimą; 8) ES lygiu apginti tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus ir būti saugiems nuo valstybės mėginimų atimti vaikus, jei šeimoje nėra tiesioginio pavojaus vaikų sveikatai ar gyvybei.

supratingam rašė...

Supratingam. Sakote: "Pradžioje reikia sustabdyti bent jau likusiųjų bėgimą iš šalies..."
Ar ruošiatės sienas uždaryti? Teigiate: " Nes to nesustabdžius vieną dieną gali paprasčiausiai nebelikti tų kas valstybę kurtų." Lietuvos valstybėje nepritrūks žmonių.... gali tik pritrūkti lietuvių. Teigiate: " Globalistai tikslas prastumti už gryną pinigą MELĄ, kad valstybė apskritai nereikalinga, kad Lietuva bus gyva tol kol kažkur, kad ir Senegale, kažkas kalbės lietuviškai..." Sutinku: Didesnę nesąmonę sunku ir sugalvoti. PRANEŠKITE PRAŠAU, KOKS GLOBALISTAS IR KUR SKELBĖ TOKIĄ INFORMACIJĄ. Jeigu nepranešite, tai susidarysiu nuomonę, kad pats sukurėte nesąmonę su kuria vėliau ginčijatės.

Realybė nesiremia emocijomis rašė...

Žinoma iš ankstesnių pasisakymų, kad NS pirmininkas Radžvilas visada pasisakydavo prieš "dvigubą pilietybę", atseit tik Lietuvoje, gyvenantys yra visaverčiai Lietuvos valstybės išlaikytojai. Tai tiesa, bet.... realybėje situacija yra tokia, kad TŪKSTANČIAI LIETUVOS "VIENGUBINIŲ" PILIEČIŲ GYVENA UŽSIENYJE: jie nemoka mokesčių į biudžetą, bet jie nesinaudoja ir valstybės parūpinamos paslaugomis... BET JIE YRA LIETUVOS PILIEČIAI. Jeigu Lietuva NEplanuoja išstoti iš ES, ji NEgalės ignoruot šių Lietuvos piliečių, neleidžiant jiems balsuot, ar laikant juos antrarūšiais. Tai yra nauja realybė su kuria reikia skaitytis, o ne deklaruoti, kad "tu netoks... negeras..."~~~~ Vykstant "Brexit" anglų žiniasklaida skelbia, kad 140 tūkstančių lietuvių padavė dokumentus, prašydami Anglijos pilietybės ---- taigi, Lietuva greitu laiku sunaikins savo rankomis 140 tūkstančių Lietuvos piliečių. Žinau, žinau, jie antrarūšiai, negeri, neverti, bet.....negali skelbtis partija, kuriai rūpi Lietuvių tautos likimas ir... ramiai leisti sunaikinti tokį skaičių lietuvių-Lietuvos piliečių

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Pikcui rašė...

Kažinkavičiui. Jeigu yra Lietuva ten kur vienas lietuvis, tai... kur 2 milijonai lietuvių-- daugiau Lietuvos. Logiška, ar ne? Spėsiu, kad Oželytė priklauso NS partijai, nes ji sako tai, ką NS ruošiasi daryti. JEIGU 140 tūkst. lietuviakalbių Lietuvos piliėčių kreipėsi dėl Anglijos pilietybės, tai... greitu laiko Lietuviškoji tautinė valstybė sumažės atitinkamai ir atitinkamai padidės kitataučių procentas Lietuvos valstybėje. Tikrai nereikia "šyzų" skelbiantis partija, kuri pradės rūpintis lietuvių tautos likimu.

ta pati šyza rašė...

pikcui, Pikcai nežinau, kiek kartų dar reikės "atrajoti", tą patį ir tą patį, kol jums daeis labai paprasta matematika: jeigu išbrauki iš Lietuvos piliečių sąrašų tūkstančius lietuvių,tai LIETUVIŲ TAUTA...LIETUVIŲ TAUTINĖ VALSTYBĖ...LIETUVIŲ ĮTAKA SAVO VALSTYBĖJE...---- MAŽĖJA. Didžiausi kovotojai prieš lietuvių galimybę išlaikyti Lietuvos pilietybę užsienyje buvo: Lansbergis (senelis), Radžvila, Sinica, Juozaitis, Songaila...

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Nežiniakamvičiui rašė...

Pikc: " tenka pripažinti, kad pražiūrėjau dar vieną šito visuomenės degeneracijos reiškinio aspektą - infantilizmą: iš principo, "nu bet as nuoliu!"

- Panašu, kad bežaisdamas smėlio dėžėje piktas darželinukas pastebėjo, jog jo karas čia su tokiais pat komiškai atrodo.

Anonimiškas rašė...

Pikc yra kietas ir tvirtas, varo marksistuojančius liberastus į beviltiškus prasivardžiavimus. Laikykis, Pikc.

Anonimiškas rašė...

Protinkim NS vedlius, kad be geriečių solidarumo ONS režimo apsuptyje, jokios svajonės nesipildo....
Atkreipiu permainų siekiančių dėmesį į eilinį neadekvatų, kenkiantį ir demokratų stovyklai ir minimaliai jų sėkmei spalį, NS pirmininko pavad. V. Sinicos poelgį...Visuomeniški žmonės, ar jums nekeista, kad V. S. taip ir nepatalpino propatria.lt portale informacijos apie patriotines eittynes kovo 11 dieną? (Primenu, kad ir jo , švelniai tariant, neadekvatų džiaugsmą Panevėžyje, pakiliai pranešant, kad NS šulai 3 procentų kartelės palaikymo bei įvedimo nelaikė svarbiu klausimu….)
Kaip Sąjūdžio karys ir nemeilikaujantis nonkonformistas:), teigiu- susidaro įspūdis, kad jaunas, gabus, išprusęs, vertybiškas, bet nesavikritiškas politikas demontratyviai stengiasi, kad patyrę visuomenininkai jo pavardę mestų velniop iš geriausiųjų penketuko rinkimų biuletenyje…Niekada nebalsuosiu už žmones, kurie ne tik neprisideda prie ONS oponentų stovyklos telkimo, bet demonstratyviai FAKTIŠKAI talkina ONS lageriui, būdami nesolidarūs su kitomis nacionalinėmis, demokratinėmis pajėgomis.
Kaip kontrastą keistai V. Sinicos elgsenai, pateikiu tiesos.lt administratoriaus L. Šopausko adekvatų elgesį ir ištikimybę demokratų, antiglobalistų solidarumui. Gerb. Šopauskas, nors ir vėluodamas ,nors tik kovo 11 rytą, bet patalpino info apie patriotines eitynes.
Dalyvaudamas eitynėse , nors nesu tautininkų partijos šalininkas, nemačiau jose NS lyderių. Tai tegu lieka jų sąžinei ar taktikos supratimui, nors net CP aktyvas nepabijojo ten dalyvauti ir tuo užkliūti sistemai…
Jei propatria.lt administratoriaus, NS pirm. pavaduotojo V.S. elgesys dar galimai suderintas su pirmininku V. R. , tai galima spėti, jog NS viršūnės jau renkasi individualistinį kelią į katastrofą spalio rinkimuose. NS bosai ,mesdami beprotišką iššūkį galimai demokratinių jėgų bendrai koalicijai rinkimuose, ONS blokados salygomis ,be abejo, pelnys šnipštą- 2-3 procentus balsų...
Kas viešai spjauna į Sąjūdžio deklaruotą geros valios žmonių vienybės (solidarumo), nesiskaldymo principą, tas renkasi pralaimėjimo ir saviizoliacijos kelią. Negi NS šulai jau viešai pasirinko narciziškumo ir teisuoliškumo šunkelį, kuris rudenį baigsis jų pačių raudomis ir prakeiksmais sistemai, bet ,vėl, gink Dieve, ne savo užtarnauta saviplaka…??
Kaip gali ko nors politiniame lauke pasiekti veikėjai, numojantys ranka į gyvybinės svarbos klausimus?
Sąjūdininkas

Anonimiškas rašė...

Ari iki vidurio naktų, vatini?

Anonimiškas rašė...

https://www.youtube.com/watch?v=QLIlJ95ze6g

Anonimiškas rašė...

Jei smegeninė kreiva, tai amžiams, kaip sakoma ,,kuprotą tik grabas ištiesins'',taip yra ir su globalistais ir visokio plauko iškrypėliais, kaip dabartinė situacija rodo, subyrėjo jų visos teorijos,kažkoks mažas virusėlis, o bėdos jau didelės, o jei kas daugiau?.

Anonimiškas rašė...

Stipru.

x rašė...

O su kuo ten "bendradarbiauti"? Su vokiečių naciais valdomais iš Kremliaus? Ar italų klounais kurie važiuoja pas Putiną ir už bačką naftos patys siūlosi laižyti jam batus?
Ka ten dar turim? Le Pen? Putino pašluostė, tik sąžininga ir atvirai pripažįsta kad pašluostė. Dar turim Vengrijos Staliną. Na ir lenkų katalikų talibaną.

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
leudies draugui pikcui rašė...

Pikci, ką tu turi ir ko tu nenori duoti.. ar duodamas tampi leudies draugu? Paaiškink 'infantilams". Kada tu atsirandi lietuvių šeimoje gimusio vaikelio istorijoje ir ... pasijunti, turintis teisę duoti/neduoti/atimti tai...., ką jo tėvai davė savo vaikui gimimo metu. Kaip ir kada tu, būdamas leudies draugu, įgyji teisę atimti iš kito žmogaus tai, ko tu jam niekada nedavei, nesuteikei.~~~~ O, tokias teises, būdamas leudies draugas susiteikei PATS SAU, kad galėtum naikint lieutivių tautą teisiškai. Gerai dirbi, tskp partijos sekretoriaus suslovo pasekėjau -- įgyvendindi jo planus sėkmingai. Nekreipk dėmesio, leudies drauge, kas ko nori/nenori--- nepakeldamas galvos nuo Lietuvos piliečių sąrašų, išbraukyk iš jų visus lietuviakalbius Lietuvos piliečius. tskp partija bus tau dėkinga už Lietuvos išvalymą nuo lietuvių. Leudies draugų buvusių juk nebūna, ar - ne?

Anonimiškas rašė...

LRT propaganda "Lietuva yra ten, kur yra bent vienas iš Lietuvos išvykęs lietuvis" duoda vaisių. Daug galvojančių, kad išvykstantys savaip plečia Lietuvą...
Yra ir kitas aspektas, jei paritetinę propagandą imtų varyti gausesnės tautos. Man nepatiktų, jei lenkų/rusų/Izraelio televizijos imtų kiekvieną dieną kalbėti - Lenkija/Rusija/Izraelis yra ten, kur yra bent vienas lenkas/rusas/žydas.

Pikc Kažinkavičius rašė...

Taikliai pastebėta.

Anonimiškas rašė...

Visada būna keletą pasirinkimų. Pasakymas " "Lietuva yra ten, kur yra bent vienas iš Lietuvos išvykęs lietuvis" gali būt teisingas, jeigu išvykęs lietuvis turi Lietuvos pilietybę; jeigu lietuviu save laiko, jeigu kalba namuose lietuviškai, jeigu augina lietuviukus ir lietuvaites ---- jo namai, jo aplinka yra savotiška Lietuva. Lygiai tas pats yra su kitataučiais Lietuvoje. Ne nuo jūsų norų priklausys,kaip atkeliavęs į Lietuvą jaučiasi arabas, nors jam ANTRĄJĄ Lietuvos pilietybę Lietuva padovanoja dovanų (karo pabėgėlis).~~~~ Na sakykim, NS labai pasiseks ir VISI lietuviai -emigrantai nustos jaustis lietuviais ir 100 procentų susitapatins su vietiniais ---- KAIP NUO TO PRATURTĖS LIETUVIŲ TAUTA IR Lietuvos TAUTINĖ valstybė???? Tik prašau, konkrečiai, atsakyti

Alio rašė...

Kai "elitinis" neturi atsakymo, tai... žinutės autoriui visada atsako tuo pačiu genialiu atsakymu "tu-vatinis". Deja, toks komenataras tik parodo, kad "elitinis" yra tik kvailio etiketė.

Pikc Kažinkavičius rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
item