Vlada Čirvinskienė. Gimtoji kalba – didžiausia tautos vertybė (Knygnešio dienai paminėti)

Autorės nuotr. voruta.lt Kovo 16–oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena, nes šią dieną gimė Jurgis Bielinis (1846 03 16 – 1918 01 ...

Autorės nuotr.
voruta.lt

Kovo 16–oji Lietuvoje minima kaip Knygnešio diena, nes šią dieną gimė Jurgis Bielinis (1846 03 16 – 1918 01 18), knygnešys, sukūręs nelegalaus lietuviškos spaudos platinimo kelią.

Po pralaimėto 1863 metų sukilimo Lietuva išgyveno sunkius Rusijos priespaudos laikus. Tik ir buvo girdėti: ištrėmė visą kaimą, aną sugavo į rekrūtus, iš to atėmė žemę. Bet labiausiai kentėjo žmonės nuo naikinimo visko, kas lietuviška. 1864 – 1904 m. buvo uždrausta lietuviška spauda. Nevalia buvo rašyti ir skaityti lietuviškai, leisti lietuviškas knygas lotyniškomis raidėmis. Tik rusiškomis – graždanka.

Uždarytos visos lietuviškos mokyklos. Valdžia naikino vienuolynus ir bažnyčias. Draudė statyti kryžius pakelėse, vertė visus melstis rusų cerkvėse, teismų, bažnyčių ir kanceliarijų raštai rašomi rusų kalba. Uždrausta net kalbėti lietuviškai. Taip lietuvių tauta buvo verčiama išnykti – atsisakyti lietuvybės ir surusėti. Prasidėjo ilga beginklė lietuvių kova už tautos išlikimą, už gimtąjį žodį.

Gimtosios kalbos ir rašto pradėta mokyti namie ir slaptosiose – daraktorių – mokyklose. Nepaisydami caro valdžios persekiojimų ir griežtų bausmių, slaptųjų mokyklų mokytojai skleidė lietuvybę.

Gauti lietuviškų knygų buvo sunku. Bet ir čia rasta išeitis. Didis Lietuvos patriotas, žemaičių vyskupas Motiejus Valančius suorganizavo lietuviškų knygų leidybą užsienyje – Mažojoje Lietuvoje, Tilžės ir Ragainės miestuose. Čia buvo spausdinamos lietuviškos maldaknygės, elementoriai, kalendoriai, grožinės literatūros kūriniai, knygelės apie ūkį. Motiejus Valančius sutelkė ir knygnešius. Kelias dešimtis metų jie slapta gabeno iš užsienio ir platino lietuviškas knygas. Rusijos valdininkai juos persekiojo, suiminėjo, sodino į kalėjimus, trėmė į Sibirą. Suimtųjų vietą užėmė kiti, tad lietuviškas žodis vis tiek pasiekė skaitytojus. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių.

Spaudos draudimo metais (1864 – 1904) vyko aktyvi knygnešių veikla ir Pasvalio krašte.

Stogastulpio fragmentas. Autorės nuotr.
„Knygnešių karalius“ biržietis Jurgis Bielinis iš kelionių su knygų ryšuliais savo vežimą ir arkliuką pastatydavo Pasvalio mieste Avižonio sodyboje netoli Svalios. Ten knygnešiai jau patys išsidalindavo leidinius.

Netoli Pasvalio gyvenęs knygnešys Petras Šimbelis (1870 03 29 – 1943 06 24) net 32 kartus slaptai perėjo sieną, vis iš Prūsijos gabendamas knygas. Taip pat Pasvalyje bei Pasvalio krašte savo veikla pasižymėjo knygnešiai Kazys Gumbelevičius (1859 10 18 – 1941 07 09) ir Simonas Gumbelevičius (1838 07 04 – 1932 07 25), kurie, nebijodami caro žandarų persekiojimų, platino slaptąją lietuvišką spaudą.

Iki šiol Kazio Gumbelevičiaus sodybos gyvenamajame name Vaškų gatvėje (Pasvalio miestas) tebėra išlikusios lietuviškų spaudinių, maldaknygių, elementorių, kalendorių, laikraščių „Varpas“, „Apžvalga“, „Tėvynės sargas“, „Ūkininkas“, „Kryžius“ slėptuvės.

Netoli knygnešio Kazio Gumbelevičiaus sodybos, Kalno gatvės pradžioje, pastatytas stogastulpis, kuris įamžino knygnešių, kurių keliai kryžiavosi Pasvalyje, atminimą. Stogastulpis pastatytas 1995 m. Jį sukūrė skulptorius pasvalietis Arūnas Grušas.

Lietuviškos knygos ir slaptosios mokyklos ugdė tėvynės meilę, skatino nesitaikyti su priespauda. Rusijos carinė valdžia nepalaužė lietuvių, neišplėšė jų ryžto siekti savo krašto laisvės.

Per gimtąją kalbą žmogus yra susijęs ne tik su savo paties buvimu, bet ir su savąja tauta.

Kur lietuvis bebūtų likimo nublokštas – visada jaučiasi savo krašto nariu bei savosios žemės gyventoju, nes tik toje aplinkoje yra jo šaknys.

Saugokime savo lūpose, savo širdyse gimtąją kalbą, kaip žmogaus ir tautos didžiulę vertybę, ginkime ją nuo visokiausio užterštumo bei pavojų.

Susiję

Vlada Čirvinskienė 2904062249346903211

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item