Pornografijos žiūrėjimas tarp vaikų auga drastiškai

Šaltinis: Grigutytė, N. et. al. 2018.
Lietuvos vaikų naudojimosi internetu
2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas

y-news.lt

Parengė Ingrida Vobolevičienė.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, praėjusias metais interneto karštąja linija „Švarus internetas“ buvo gauti 998 pranešimai apie neteisėtą ar žalingą turinį. Pornografija, vaikų seksualinis išnaudojimas, patyčios – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių buvo kreiptasi į tarnybą. Net 262 interneto vartotojų pranešimai, arba daugiau nei ketvirtadalis iš bene tūkstančio gautų buvo dėl vaikų seksualinio išnaudojimo.

Kaip pastebi Vilniaus universiteto mokslininkai, palyginę Lietuvos vaikų naudojimąsi internetu 2010 m. ir 2018 m., per šį laikotarpį drastiškai išaugo skaičius vaikų, internete žiūrėjusių seksualinio turinio vaizdų, video filmų ir panašios medžiagos. Tiesa, tuo pačiu laikotarpiu šiek tiek sumažėjo kitų rizikingų su internetu susijusių veiklų, tokių kaip bendravimo su nepažįstamaisiais virtualioje erdvėje, susitikimų susipažinus internete bei seksualinio turinio žinučių gavimo.

Šaltinis: Grigutytė, N. et. al. 2018. Lietuvos vaikų naudojimosi internetu 2010 ir 2018 metais ypatumų palyginimas

Ką turėtų daryti tėvai nerimą keliančios statistikos akivaizdoje? Pasak psichologės Giedrės Gutautės-Klimienės, sprendžiant iššūkius elektroninėje erdvėje, pirmiausia reikėtų atsigręžti į nuoširdų tėvų ir vaikų bendravimą bei bendrai priimamus sprendimus realiame gyvenime.

Su vyresniu vaiku reikėtų bandyti kalbėtis apie grėsmes internete ir kaip jų išvengti, o turint mažesnį vaiką tiesiog pasirūpinti, kad jam nebūtų pasiekiamas netinkamas turinys. Nuoširdus bendravimas su vaiku ir abipusio pasitikėjimo sukūrimas gali padėti išvengti nemalonių incidentų internetinėje erdvėje. Nesvarbu, kad veiksmas yra „tenai“, internete, bet sprendimų ieškome čia, realybėje, ir tai darome kartu.

Psichologė tikina, jog su vaiku labai svarbu aptarti aiškias taisykles, kiek ir kaip naudojamasi internetu bei socialiniais tinklais.

Reikėtų tiesiog pasikalbėti apie tai, kaip bendrauti su nepažįstamaisiais elektroninėje erdvėje, kokia informacija yra saugu dalintis, o kokia – ne. Su paaugliais galima aptarti ir tokius atvejus, kuomet einama susitikti su nepažįstamu žmogumi, su kuriuo susipažinta elektroninėje erdvėje – kad vardan saugumo reikėtų susitikti viešoje atviroje vietoje, kad apie tą susitikimą žinotų ir patys tėvai.

Nors technologinės priemonės sudaro tėvams daug naudingų galimybių stebėti ir kontroliuoti vaikų elgesį internete, pasikliovimas vien technologiniais sprendimais nesuteiks norimo rezultato.  Kaip interviu portalui bernardinai.lt sako psichoterapeutas, psichologas Gintautas Vaitoška: 

…techniniai sprendimai, kaip blokuoti žalojančią informaciją [yra reikalingi]. Tačiau ne mažiau svarbi gilesnė žalos „prevencija“ ar „skiepijimas“: jei vaikas šią sritį supras kaip gražiausių žmogaus svajonių išsipildymo galimybę, kaip, sakytume, šventą paslaptį, jis visokiam purvui bus atsparesnis. Todėl manau, kad reikia kalbėtis arba, tiksliau sakant, išnaudoti natūralų vaikų susidomėjimą meilės paslaptimi jau nuo tada, kai jie pradeda suprasti pasakas.

Šis susidomėjimas dažnai mažiau pastebimas nei jų dėmesys vaikų atsiradimui. Tačiau pasakos, kaip ir noras užaugus kokią nors mergaitę vesti ar už ko nors ištekėti, suteikia puikią progą gražiai, giliai kalbėti apie meilę. Čia atsiveria galimybė kalbėti apie ištikimybę ir laukimą, blogus ir gerus žmones, princus, pelenes, piktas raganų dukras ir laumes bei kipšelius, kurie dabar išlindo iš pelkių ir negali savimi atsigrožėti delfių paveikslėliuose.

Daugiau apie pornografijos plitimo mastus ir poveikį galite sužinoti Family Watch International filme “Pornografijos pandemija” (lietuvių kalba).