Koronaviruso dilema: asmens laisvė ar natūrali atranka?

Mindaugo Šernos nuotrauka

www.respublika.lt

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga iškėlė visuomenės pasirinkimo klausimą: apsispręsti, kas svarbiau - tam tikros asmens laisvės, dėl kurių gali plisti liga, ar griežtas suvaržymas dėl tų, kurie gaus šansą išgyventi. Ar esame pasirengę dėl savo laisvės aukoti 60-mečius ir vyresnius? Jei jau atšaukta griežta grįžusiųjų priverstinio karantinavimo tvarka, reikia suprasti, kad pasirengę...

Vyriausybės koronaviruso sukeltos situacijos valdymo komitetas atšaukė tvarką, pagal kurią grįžusieji iš užsienio buvo priverstinai izoliuojami savivaldybių parinktose patalpose. Mat vos dvi dienas trukusią tvarką išsijuosę kritikavo žmogaus teisių gynėjais save vadinantys veikėjai.

Perskaitykite Konstituciją

Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vadovas Vytautas Budnikas „Vakaro žinioms“ išreiškė pasibaisėjimą tiek komiteto sprendimu, tiek asmenų, save vadinančių jo kolegomis, išvedžiojimais.

„Tiems tradiciniams kalbėtojams apie žmogaus teises dabar metas patylėti, nes Konstitucijoje yra parašyta, kad teisės ir laisvės gali būti ribojamos, jei jos kelia grėsmę visuomenei. Jei matome, kad šiandien iškilo grėsmė visuomenei, tai žemesnės teisės turi būti suvaržytos. Nes iškilo gyvybės ir mirties klausimas. Galimai infekuotieji kelia grėsmę kitų išlikimui ir dar kalbame, kad pirmųjų teisės svarbesnės už antrųjų išlikimą!

Galų gale jau kalbama, kad vyresnių žmonių net nebegydys, nes resursų nebus, nebus įrangos. Kitaip tariant, jau kalbama apie šitų žmonių gyvybes. O kažkas kalba apie ponų per prievartą izoliuotų teises. Kažkam per siauras kambariukas ar dušo vietoj vonios buvimas izoliavimo patalpose svarbiau už kitų gyvybes“, - baisėjosi V.Budnikas.

Spjauna į kitų gyvybes

Anot jo, vien iš paviešintos filmuotos medžiagos akivaizdu, kad dalis atvykusiųjų iš užsienio tikrai nesilaikys saviizoliacijos, o tai sukels milžinišką pavojų visuomenei.

„Jie visomis prasmėmis spjauna į kitų gyvybes. Sako: atvažiavau, todėl duokite man gerą viešbutį arba vaikščiosiu kur panorėsiu“, - akcentavo V.Budnikas.

Kodėl sveikatos apsaugos ministras A.Veryga atšaukė savo paties sprendimą? Neatsilaikė prieš žmogaus teisių pseudogynėjų spaudimą?

„Tai kad dabar nebe vien A.Veryga viską sprendžia, jis atsako tik už sveikatos pusę. O organizacinius dalykus sprendžia situacijos valdymo komitetas. Kodėl jis atsitraukė? Belieka spėlioti. Gal vietų izoliavimui nepakanka“, - svarstė pašnekovas.

V.Budnikas pastebi, kad yra daug mėtymosi tiek A.Verygos, tiek visos Vyriausybės veiksmuose. Pavyzdžiui, A.Veryga iš pradžių aiškino, kad žmonės nepanikuotų dėl to, jog nėra medicininių kaukių, nes esą jos nuo užsikrėtimo neapsaugo, o dabar jau rekomenduojama jas dėvėti visiems.

„Gal buvo raminama visuomenė dėl kaukių stygiaus, kad chaosas nekiltų, nes kai kurie veikėjai jų prisipirko, o dabar daro nešvarų verslą“, - spėliojo žmogaus teisių gynėjas.

Daug klaidinimo

Antradienį Vyriausybė priėmė sprendimą pratęsti karantiną iki balandžio 13 d. ir sugriežtino kai kurias sąlygas. Pavyzdžiui, priimtas nutarimas ĮPAREIGOTI asmenis parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus artimuosius giminaičius“.

Tačiau Vyriausybės pranešime visuomenei skelbiama, kad „parkuose ir kitose atvirose viešosiose vietose PRAŠOMA lankytis ir būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis“. Kuo tikėti žmonėms - ar kad tai įpareigojimas, ar kad tai tik rekomendacija? Pasak V.Budniko, aišku, kad Vyriausybės nutarimas yra viršesnis, nes tai - teisės aktas. Tačiau jis apgailestauja, kad dėl kažkurio Vyriausybės kanceliarijos darbuotojo neapsižiūrėjimo pranešimu klaidinama visuomenė. Pasak pašnekovo, jei dabar koks nors pareigūnas parke besibūriuojančios grupės nariams skirtų baudą, būtų galima traktuoti kaip žmogaus teisių pažeidimą, nes jie buvo suklaidinti.

Viskas dėl pinigų

V.Budniką stebina ir kai kurių žmonių visiškas neatsakingumas. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys iki šiol tebeteikia draudžiamas paslaugas - slapta kerpa, atlieka manikiūrą, pedikiūrą ir pan. Ir yra tuo besinaudojančių.

„Žmonės dėl pinigų daug ką daro, todėl ir tebeteikia paslaugas. Iš dalies juos galima suprasti, tačiau jei įstatymas neleidžia, tai neleidžia. Juk ir vagis vagia dėl pinigų, nors įstatymas neleidžia. Niekas nepavydi, kad smulkieji verslininkai užsidirba pinigų, bet jie juk taip virusą gali išplatinti. O tie žmonės, kurie slapta darosi manikiūrus... Ar galima protingais pavadinti žmones, kuriems rūpi nagų grožis, nors dėl to jiems ar jų artimiesiems gali kilti gyvybės ar mirties klausimas?“ - retoriškai klausė V.Budnikas.

Ukmergė „kaista“ ne dienomis, bet valandomis

Koronaviruso židiniu Ukmergė įvardinta kovo 19 dieną, kai Ukmergės ligoninėje dirbančiai medikei buvo patvirtintas užsikrėtimas koronavirusu. Mieste ketvirtadienį buvo registruota 17 susirgimų koronavirusu (8 iš jų medikai), nuo COVID-19 mirė trys žmonės, kuriuos sieja ne tik tai, kad pagal amžių jie pateko į rizikos grupę, bet ir tai, kad visi buvo gydyti Ukmergės ligoninėje.

Ukmergės ligoninė praktiškai nedirba, nes veikia tik vienintelis slaugos skyrius, kuriame vienu ar kitu metu gulėjo dabar mirę asmenys. Ukmergė lengviau atsikvėpė, kad pagaliau gauti mėginiai ir trečiadienį pradėti testuoti visi medikai, kurių dauguma yra izoliacijoje, taip pat slaugos skyriuje likę pacientai - galima bus matyti tikrąjį epidemijos mastą.

Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas, paklaustas, ką, jo manymu, turime aukoti, žmonių teises įvedant priverstinę izoliaciją, ar visuomenės sveikatą, sakė neabejotinai pasisakąs už sprendimą priverstinai izoliuoti nenorinčius karantinuotis žmones.“ Žinoma, iš užsienio grįžta daug sąmoningų žmonių, šeimos pačios suinteresuotos dėl saugumo, sveikatos, ne dėl tokių kyla problema. Bet yra tokių, kurie nejaučia atsakomybės - jiems turi būti skirta griežta kontrolė. Esame tokiems paruošę patalpas su apsauga, su visais kitais dalykais“, - sakė meras.

Paklaustas, ar visuomenėje nėra skilimo, kai žmonės priešiškai žiūri į grįžtančius iš užsienio, R.Janickas sakė: „Yra visko. Visuomenė aktyviai reaguoja, informuoja apie galimus karantino pažeidimus. Žmonės yra įsitempę, ir jei atvykusieji iš užsienio elgiasi gerai, patys neprovokuoja, viskas yra normaliai. Bet jei karantine turintis būti žmogus eina į parduotuves, bando kažką pavaidinti, tada žmonių pyktis sukyla - tai natūrali visuomenės reakcija.“

Namų izoliacijoje - ir Biržų meras

Biržų rajono meras Vytas Jareckas, paklaustas, kaip šiandien gyvena Biržai, sakė: „Gyventojams buvo šokas, kai sužinojo, kad sekmadienio naktį mieste nustatytas pirmas koronaviruso atvejis. Dar labiau žmonės buvo šokiruoti ir kilo panika, kai antradienį ryte sužinota, jog serga dar 9 žmonės ir jau turime dešimt užsikrėtusiųjų. Biržai tapo bene labiausiai koronavirusu užsikrėtusiu miestu pagal vienam infekuotajam tenkantį gyventojų skaičių. Miestas ištuštėjo - žmonės pradėjo griežčiau laikytis karantino reikalavimų, dėvėti kaukes, pirštines, ir parduotuvėse nebesibūriuoja.“

Kol kas ir merą, ir biržiečius ramina tai, jog visi patvirtinti užsikrėtimo koronavirusu atvejai yra siejami su vienu žmogumi, kuris, grįžęs iš Norvegijos, nesilaikė karantino ir ėjo į darbą. Šio greitojoje vairuotoju dirbančio vyro kontaktai yra nustatyti, su juo kontaktavę žmonės izoliuoti, tikrinami. Koronaviruso testą atliko ir pats meras, nes su infekciją paplatinusiu biržiečiu buvo susitikęs gatvėje ir kalbėjosi. „Trečiadienį gavau atsakymą, kad testas neigiamas, bet karantine turiu išbūti visas 14 dienų, nes pasirašiau pasižadėjimą. Dirbu nuotoliniu būdu“, - sakė V.Jareckas.

Meras, paklaustas, kaip šiandien biržiečiai reaguoja į grįžusius iš užsienio, kokios nuotaikos mieste, pasakojo: „Reaguoja neigiamai, yra didžiulė baimė. Juk visgi tas virusas atvyko pas mus, į Lietuvą. Ne iš mūsų jis išėjo. Tad ir yra baimė, kad šie atsipalaidavę, iš kelionių, atostogų grįžusieji, užneš koronavirusą.

Kita vertus, mes netikėjome, kad Kinijoje prieš Naujus metus prasidėjusi epidemija ateis iki mūsų. Visi buvome atsipalaidavę, nepasiruošėme nei medicininių kaukių atsargų, nei dezinfekcinio skysčio. Vaistinėse žmonės apsauginių priemonių negali gauti ir šiandien, todėl dabar užsakėme vietinėje siuvykloje, kad pasiūtų.“

Rajono savivaldybė, kaip numatyta, sugrįžusiems iš užsienio ir priverstiems karantinuotis žmonėms, yra parengusi vietas Verslo ir technologijų centro bendrabutyje. Tokių šiandien čia penki. Pasak mero, tokių ekscesų, pasipiktinimų kaip Vilniuje, kai iš užsienio parskridę žmonės buvo priverstinai izoliuojami viešbutyje, Biržuose nebuvo. „Viena mama prašė, kad leistume jos suaugusiam sūnui karantinuotis namuose, bet atsakiau, kad įsakymas yra įsakymas ir mes negalime jo išleisti. Jis suaugęs žmogus ir gali saugiai būti mūsų patalpose“, - sakė meras.

O paklaustas, kokią pusę palaikytų diskusijoje, ar aukosime kai kurių žmonių teises vardan tų, kuriuos galėtume apsaugoti nuo užsikrėtimo, ar rinksimės natūralią atranką, sakė, kad tiems, kurie nesilaiko karantino ir nejaučia atsakomybės, pasak mero, reikia griežtos drausmės ir kontrolės. „Ir mūsų atveju policija yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą minėtam iš Norvegijos grįžusiam vyrui dėl karantino nesilaikymo ir galimo kitų asmenų užkrėtimo“, - sakė Biržų rajono meras.

Filosofo, Prof. Vytauto Radžvilo komentaras:

Į klausimą, ką turime rinktis - žmogaus teises ar natūralią atranką - atsakymas labai paprastas. Tik ką perskaičiau, kad tokioje šalyje kaip Prancūzija iš namų galima išeiti per dieną tik vienai valandai ne toliau kaip vieno kilometro atstumu, užpildžius anketą, kurioje pagrindžiamas toks išėjimas. Turbūt niekas negalėtų apkaltinti šios revoliucijomis ir maištais garsėjančios šalies, kad ji nesupranta, kas yra laisvė, ir jos nebrangina.

Tačiau tie dalykai, kurie yra akivaizdūs Vakarų šalių visuomenėms, Lietuvoje kelia beprasmiškas diskusijas - asmens laisvė ar natūrali atranka. Ir tai, kad mes esame priversti kelti tokį kausimą, rodo, kas su mumis yra įvykę. Mes esame tiesiogine to žodžio prasme apnuodyti vadinamąja radikalaus individualizmo ideologija. Šis nuodijimas truko 30 metų ir buvo reikalingas tam, kad, visiškai pagrįstai kritikuojant sovietinio totalitarizmo kolektyvizmą ir jo absurdus, būtų galima išlaisvinti žmones pačia blogiausia to žodžio prasme, tai yra, sunaikinant bet kokį ryšio su visuomene ir atsakomybės kitiems žmonėms jausmą. To reikėjo, kad būtų galima išvogti iš Lietuvos turtą ir plėšti kraštą. Šiandien skiname viso to vaisius. Kai iš tikrųjų valstybė, bet koks valstybės sprendimas viešojoje erdvėje vis dar traktuojamas kaip blogis savaime. Ir todėl net matydami siautėjančius, akivaizdžiai keliančius pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams chuliganus, mes diskutuojame, ar jų atžvilgiu galime taikyti prievartą ir ar nebus pažeistos jų, kaip piliečių, teisės.

Tiesiog priėjome ribą, kai turi prabusti sveikas savisaugos instinktas, kuris visais laikais gelbėdavo panašių sudėtingų situacijų atvejais, todėl iš tikrųjų tai yra klausimas, kurį galima performuluoti taip: ar mes esame protaujanti, suvokianti atsakomybę už savo ateitį ir gebanti valdyti savo likimą žmonių bendruomenė, ar degradavusių savižudžių visuomenė.

 Dabar galiojanti izoliavimo tvarka

Į Lietuvą grįžtantys žmonės, turintys tam sąlygas ir sutinkantys su keliamais reikalavimais, galės izoliuotis savo pasirinktose patalpose.

Jau esantys izoliacijoje, ją savo pasirinktoje vietoje galės toliau tęsti, jei patalpos yra tam tinkamos ir žmonės yra pakankamai atskirti nuo kitų. Tam jie taip pat turės pasirašyti, kad sutinka izoliuotis ir laikytis reikalavimų, priešingu atveju, jiems grės piniginė bauda. Savo pasirinktoje vietoje izoliavimą tęsti galės tik tie, kurie iki tol nebus pažeidę izoliavimo reikalavimų ir viešosios tvarkos.

Prieš žmonėms tęsiant izoliavimą pačių pasirinktoje vietoje, bus paimti jų tepinėliai tyrimams dėl koronaviruso infekcijos. Tai galios ir visiems į Lietuvą grįžtantiems žmonėms.

Savivaldybės izoliavimo vietos turės būti įrengiamos viešbučių, poilsio, socialinės ir kitos paskirties patalpose, kuriose galima užtikrinti kiekvienam asmeniui atskirą gyvenamąją patalpą.

Parengė Irena Babkauskienė, Danas Nagelė