Italija: kunigas, atidavęs kitam pacientui savo plaučių ventiliatorių, mirė nuo koronaviruso
ATNAUJINIMAS: pasirodė informacija, jog pasakojimas apie kunigo sprendimą atsisakyti gydymo kito ligonio naudai, neatitinka tikrovės. Pat...
https://www.propatria.lt/2020/03/italija-kunigas-atidaves-kitam.html
ATNAUJINIMAS: pasirodė informacija, jog pasakojimas apie kunigo sprendimą atsisakyti gydymo kito ligonio naudai, neatitinka tikrovės. Pats kunigo mirties faktas nėra kvestionuojamas.
***
72-jų metų Italijos kunigas mirė nuo koronaviruso, nusprendęs perleisti savo plaučių ventiliatorių jaunesniam nepažįstamam pacientui.
***
72-jų metų Italijos kunigas mirė nuo koronaviruso, nusprendęs perleisti savo plaučių ventiliatorių jaunesniam nepažįstamam pacientui.
Kunigas Giuseppe Berardelli atliko savo tarnystę Casnigo mieste, esančiame Bergamo provincijoje. Kunigui nustačius koronavirusą, plaučių ventiliatorių savo ganytojui parūpino parapijos tikintieji. Išgirdęs, kad ligoninėje yra kitas, jaunesnis pacientas, kuris ventiliatoriaus neturėjo, kunigas Berardelli jam atidavė savąjį.
„Tėvas Giuseppe Berardelli mirė kaip kunigas“, sakė vienas iš kunigą slaugiusių medicinos darbuotojų. „Esu giliai sujaudintas fakto, kad jis, būdamas Casnigo dekanu, laisva valia atsisakė savo ventiliatoriaus, kad galėtų jį perduoti jaunesniam pacientui.“
Kunigas Berardelli mirė kovo 15-ąją Lovere ligoninėje Bergame, tačiau jo istorija Italijos žiniasklaidoje pradėjo plisti tik šį pirmadienį. Kaip ir daugelis kitų, kurie nuo viruso nepagijo, kunigas turėjo ir kitų rimtų sveikatos bėdų.
Velionis kunigas Berardelli lyginamas su šv. Maksimilijonu Kolbe, lenkų kunigu, kuris, Antrojo pasaulinio karo metu išsiųstas į Aušvico koncentracijos stovyklą, pasisiūlė užimti kito kalinio, nuteisto mirties bausme marinant badu, vietą.
Norėdami nubausti kalinius dėl vieno pabėgėlio, sargai atsitiktine tvarka atrinko dešimt kalinių, kurie turėjo būti numarinti badu. Vienas iš atrinktųjų vyrų prašėsi dėl savo gyvybės išsaugojimo, sakydamas turįs žmoną ir vaikų. Tuomet tėvas Kolbė pasisiūlė užimti nuteistojo vietą. Prašymas buvo išklausytas ir kunigas buvo įmestas į badavimo kamerą, kurioje po kelių dienų kankynės mirė.
Italijoje nuo koronaviruso mirė bent penkiasdešimt kunigų, kurie, sekdami Popiežiaus Pranciškaus raginimu, nesėdėjo užsidarę, tačiau padėjo kitiems šiuo sudėtingu laikotarpiu, taip rizikuodami savo gyvybėmis.
Pirmadienį Italijoje buvo registruotos 6077 mirtys nuo koronaviruso, vidutinis mirusiųjų amžius - 81-eri metai. Beveik visi mirusieji sirgo kitomis sunkiomis ligomis. Nuo kovo 9-osios Italija paskelbė valstybinio lygmens karantiną, kuris nuo tada buvo kelis kartus griežtinamas.
Parengta pagal užsienio naujienų portalų informaciją
29 komentarai
Šventas žmogus.
Taip. Šis virusas išbandys mūsų visų tikėjimą.
Tik dėl Dievo meilės, nebeminėkite to savo popiežiaus... Nerašysiu daugiau, kad neįskaudinčiau kitų.
Labai įdomu, spėjo ventiliatorių atsisakyti būdamas dar gyvas, ar "informavo" "laisvasias" medijas apie tai jau iš ano pasaulio?
Aha - bet čia įdomus paradoksas: kai pagalvoju, juk kuo daugiau pasaulyje tokių žmonių, tuo visiems geriau, bet kai jie skuba aukotis ir mirti, tai realiai to gerumo kaip ir sumažėja, ne?
Verta dar kartą paskaityti štai šią informaciją, nes ji yra ESMINĖ: "Pirmadienį Italijoje buvo registruotos 6077 mirtys nuo koronaviruso, vidutinis mirusiųjų amžius - 81-eri metai. Beveik visi mirusieji sirgo kitomis sunkiomis ligomis."
Kaip netikinčiam, tai visai logiška yžvalga;). Bet tikintys antgamte žino, kad to gerumo kaip tik padaugėja - juk žmogus niekur nedingo, tik perėjo ten, kur nebereikia kentėti, tačiau padėti jis mums gali net labiau nei žemėje gyvendamas. Tik paprašykit:).
Pikc, - nesumažėja, nes tokiu pasiaukojimu užkrečia kitus ir skatina juos sekti geru pavyzdžiu, taigi, atvirkščiai, gerumo daugėja.
Pasirodo, tikrai buvo melas.
Na, aš ne toks optimistas. :)
nuo kada savižudybė tapo šventumo ženklu?
Kokia savižudybė?
kunigo savižudybė. o kaip kitaip pavadinti tokį poelgį (jei jis išties buvo).
Panašu, kad kaip minimum dešimt kart padauginote mirusiųjų skaičiu per vieną dieną.
Tai tada Kristus ant kryžiaus irgi nusižudė;)
ar bent suvoki kad piktžodžiauji? Aišku, jei esi ateistas, tai suprantama. bet jei laikai save krikščioniu....
Palyginau aukojimosi panašumą. Kur čia matai piktžodžiavimą? Kristus sakė, jog didžiausia meilė yra gyvybę už draugus atiduoti. Žinoma, Kristaus ir kunigo aukos masto nelyginu (nors tradiciniai katalikai sako, kad kunigas - antras Kristus), bet Kristus atidavė gyvybę "už mus ir už daugelį", o kunigas, jei jis aukojasi dėl kito gyvybės, kaip, pvz., minėtas M. Kolbė, už vieno žmogaus gyvybę. Kokia čia tau savižudybė?
toks svarstymas gal ir turėtų kokią nors prasmę jei būtų aišku , kad kunigo mirtis atpirktų daugiau nei jo vykdoma šioje žemėje misija - sielų išganymas. Jei būtų akivaizdu, kad to kuriam jis atidavė savo aparatą gyvybė yra vertesnė nei jo. ko pagrįsti, aišku, neįmanoma. Yra Dekaloge pasakyta „nežudyk“ ir nėra pasakyta „žudyk, kad kitas gal būt išgyventų“. O dėl palyginimo su Kristumi ir jo lemtimi, ar suvokiate, kad žmogų bandote lyginti su Dievu ir jo pasaulio gelbėjimo planu? Žmogus mirtingas, visi žmonės mirtingi ir reikalingi paramos. tai yra kunigo pašaukimas, kurio atlikimas daug sunkesnis nei paleisti kulką į kaktą ar atiduoti savo gelbėjimosi ratą. kas jis toks, kad drįstų spręsti, kad jo gyvybė ir misija yra mažiau verta nei kažkieno kito? Jis ne tik nesilaikė Dekalogo, bet dar ir išdavė savo pašaukimą. Beje, klausimas iš esmės yra rimta teologinė ir moralinė problema, kurią netgi tokie popsiniai kūrinėliai kaip eilinio rajeno gelbėjimas bando kelti, tad noriu tik pasakyti, kad imtis vertinti tokius polegius kaip girtinus ar, tuo labiau „šventojo elgesį“ yra plepėjimas apie tai, ko nesuvoki ir net nesuvoki ką kalbi
Nematau prasmės ginčytis su žmogumi, kuris vietoj širdies nešiojasi akmens plokštę. Pamatęs skęstantį ar kitokia mirtim mirštantį žmogų jis svarstys, kieno gyvybė vertesnė - jo ar to, kuris gali mirti? Yra Dekalogas, bet yra evangeliniai įsakymai, kuriuos reikia praktikuoti. Kristus pasakė, jog didžiausia meilė - numirti už kitą, ir pats parodė pavyzdį. Jei matysiu, jog spėsiu patraukti kitą nuo atvažiuojančio traukinio ar mašinos, ir jei nuspręsiu, jog neverta, tuomet aš būsiu praradęs savo žmogiškumą. Nėra čia jokios teologinės problemos, yra nužmogėjusių buhalterių svarstymai.
Dra pridėsiu. Taip, reikėtų atkreipti dėmesį į Kristaus pasakymą "už draugus" atiduoti gyvybę. Bet yra liepta ir priešus mylėti. Abiem atvejais joks svarstymas, ar verta mirti už kitą, netinka. Kas kita praktika. Aš, pvz., neguldau galvos, kad iš bailumo nepabėgčiau mirties akivaizdoje. Prie klaviatūros lengva mirti.
na štai, vandenėlis prasideda kažkokie „evangeliniai nurodymai“ atsirado, dar kaži kas. gal konkrečiai galima. kur kas ir kaip. Analogija su skęstančiu šiuo atveju visai netinkama. Jei per sunku suprasti ką aš sakiau niekuo negaliu padėti. Nebent pabandyti paaiškinti pavyzdžiu. Gal teko skaityti kunigo Ylos atsiminimus kaip jis su kunigu Liniunu organizavo išpažintis ir Velykų šventę kaliniams Stuthofe. Tai štai, kas pasielgė atsakingiau ir žmgiškiau, ar jie, suteikę džiaugsmą ir ramybę bei palaikymą toms kelioms dešimtims išvargintų kalinių ir taip atlikę savo kunigų pareigą, ar tas pats Kolbė pasirinkęs lengviausią būdą - nusižudyti prisidengiant kito gelbėjimu. Jei šito negalite suprasti ir tik sugebate kliedėti apie „akmeninę širdį“ tai nematau reikalo tęsti
Taigi aš tik citatą įdėjau. Beje, čia LABAI geras punktas - gi turėta omenyje, kad tiek mirė NE pirmadienį, o IKI pirmadienio (t.y. per visą laikotarpį iki minėtos dienos) - o pagal formuluotę galima suprasti, kad PER DIENĄ tiek mirė. Ir tūlas žurnalistas, jeigu ką, pasakytų, kad jis buvo teisus - nes pirmadienį registruotų mirčių skaičius buvo būtent toks. :)
Suprantu tavo buhalteriją, nebijok:). Na taip, pvz., motina, turinti keletą mažų vaikų, pasirenka verčiau vieno savo vaiko mirtį nei savo pačios, nes ji reikalinga kitiems vaikams. Ir Štuthofo situaciją, ir visas kitas panašias situacijas suprantu. Bet dėmesio: kaip vertini atvejį, kai Kristus, palikęs 99 avis, eina ieškoti vienos paklydusios? Juk 99 avys pagal tavo logiką be jokių palyginimų vertesnės už vieną?
Ir, vadinasi, tu prieštarauji bažnyčiai, kad ji paskelbė M.Kolbę šventuoju? Tau svarbiau racionalus ir šaltas apskaičiavimas nei pasitikėjimas Dievu dėl to, kad Jis pasirūpins ir likusiomis (99) avimis?
Tavo filosofija yra NEPASITIKĖJIMO filosofija. O jei, tarkim, Kolbė, apskaičiavęs, kad jis reikalingesnis kitiems ir atsisakęs mirti už kitą, po to netikėtai numiršta pats, neišgelbėjęs nei to vieno, nei visų kitų?..
Evangeliniai nurodymai yra pati krikščioniško gyvenimo esmė, o ne vandenėlis. Tas, kuris jų nevertina, mąsto ANTIKRISTIŠKAI.
Unknown
2020-03-30 20:13 -->> ''Prie klaviatūros lengva mirti.'' Labai teisingai, ponia.
Pačiam, jaučiu, būtų lengviau nei man;).
Galvoju, kodėl nieko pas jus nerašoma apie kunigus pedofilus? ar čia jau raganų medžioglė? taip, tikriausiai.
Lietuvos katalikai tarsi vakuume uždaryti: jie tiki į tai, ko jau seniai nebėra bažnyčioje. Niekas nekalba ne tik apie pedofilus (smulkmena), bet ir apie tikrai įspūdingus ir popiežiaus, ir jo vasalų viražus. Savom akim sunku patikėti.
Rašyti komentarą