Laimonas Kairiūkštis. Kiekybė ar kokybė, arba Kiek iš jūsų perskaitote 600 romanų per metus?

tiesos.lt

Nuo Nepriklausomybės atkūrimo Seimo priimamų teisės aktų skaičius per kadenciją išaugo beveik 2,5 karto. Galime pasidžiaugti vis didėjančiu Seimo veiklos kiekybiniu rezultatyvumu. Per vieną posėdį Seimas sugeba apsvarstyti ir priimti 8 teisės aktus. Fantastika. Galiu tik stebėtis ir pavydėti Seimo nariams skaitymo ir analizavimo gebėjimų.

Štai Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas surašytas į 45 lapus, kartu jį lydi 116 susijusių teisės dokumentų. Turbūt dar reikėtų paminėti, kad Seimui pateikiama nagrinėti apie 4000 projektų, tai galima drąsiai teigti, jog per metus susidaro daugiau nei vienas milijonas perskaitytinų puslapių, o juos dar juk reikia ir išnalizuoti.  Kad geriau įsivaizduotume Seimo nario per metus perskaitomų dokumentų kiekį, paverskime jį knygomis – ir ant kiekvieno Seimo nario stalo pamatykime vidutiniškai po 600 „Žiedų Valdovo“ tomų... Daro įspūdį?

Panagrinėjus Seimo veiklą teisėkūros srityje iškyla ir kitas gana keblus klausimas: ar Seimas tikrai yra įstatymus leidžiančioji valdžia? Vyriausybė, kuri turėtų pagal apibrėžimą būti įstatymus vykdančiąja valdžia,  pateikia daugiau nei pusę įstatymų, tuo tarpu Seimo nariai – tik trečdalį. Daugiausiai priimtų įstatymų 2016–2020 m. kadencijoje inicijavo Vyriausybė – 64,49 proc. (praėjusioje taip pat daugiausia – 62,01 proc.). Seimo nariai šiuo laikotarpiu inicijavo 29,27 proc. visų priimtų įstatymų, ir tai yra kiek mažesnis rodiklis nei prieš tai buvusios kadencijos, kai buvo priimta 32,23 proc. Seimo narių inicijuotų įstatymų.

Vasario 5 d. vienas žurnalistinį darbą dirbantis žmogus replikavo, jog sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga buvo priverstas pasirašyti įsakymą dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo, nes tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Kukuraitis atostogavo ir neturėjo laiko patvirtinti dokumento, pagal kurį paiminėjami vaikai iš šeimų.  Žurnalistinį darbą dirbančio žmogaus pasakymas mane sujaudino: „Abejoju, ar ten galima buvo kažką rinktis. Iniciatyva tikrai ne jo buvo. Sprendė ten tikrai ne jis.“ Tai kas, po galais, pas mus sprendžia, kas pas mus Lietuvoje prisiima atsakomybę už įstatymus? Man labai gaila visų Lietuvos gyventojų, jei ministras gali būti priverstas pasirašyti įstatymus, pagal kuriuos gali atimti jūsų vaiką, atimti turtą, nubausti net nesant nusikaltimo.

Gal po 30 metų Lietuvoje atėjo laikas pradėti galvoti ir apie KOKYBĘ? Norėtųsi paprašyti Lietuvos vadovų – Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko – pristabdyti šią nekokybiškų įstatymų gamybą ir susikoncentruoti į kokybę.