Algimantas Rusteika. Laiko liko nedaug

propatria.lt nuotr. kaunoforumas.com Kiek dar dešimtmečių bus gelbėtojai, kurie nieko neišgelbėja? Kraštutinumų visuomenė negali be...

propatria.lt nuotr.

Kiek dar dešimtmečių bus gelbėtojai, kurie nieko neišgelbėja? Kraštutinumų visuomenė negali be kraštutinumų. Nuo kraštutinumų valstybes saugo stipri vidurinioji klasė, kuri taip apsaugo pati save ir savo susikurtą nestabilią gerovę, kurią todėl ir reikia saugoti nuo kraštutinumų.

Pas mus nepriklausomo viduriniojo sluoksnio nėra. Palikti veislei mohikanai, verslo milžinų klerkai ar dar nesubankrutinti vidutiniai verslininkai balsavimuose praktiškai nieko nelemia. Kūrybinė inteligentija ir nesuskaičiuojamų universitetų dėstytojai ištremti į kovos už duonos kąsnį rezervatus.

Nepriklausoma vidurinioji klasė yra smulkusis ir vidutinis, laisvas verslas, pats sau susikuriantis padorų gyvenimą ir niekam netarnaujantis. Neapkenčiamas stambiojo kapitalo dėl konkurencijos, valdžios – dėl nepriklausomybės, varguolių luomo – dėl pavydo. Šitiek metų korporacijų ir valdininkų dėtos pastangos nebuvo veltui – vidurinioji klasė praktiškai sunaikinta.

Nors jos likučiai vis atauga ir atauga, kaip piktžolės. Nespėja tikrintojų armijos ravėti. Šioks toks priklausomas vidurinysis luomas dar egzistuoja. Tai nuo valdžios priklausomi laisvųjų profesijų atstovai, nuo valdžios užsakymų ir viešųjų pirkimų priklausomų versliukų vadyba, nesuskaičiuojamų už šviesią ateitį kovojančių NVO apsukruoliai, lesinami valdžioje įsitaisiusių švogerių ES struktūriniais eurais, ir pačios valdžios struktūrų vidurinysis personalas.

Ši priklausoma nuo valdžios vidurinioji klasė visada buvo ir bus ne visuomenės ar valstybės, o valdžios stabilumo garantas. Svajoja ne apie permainas, o apie tai, kad jų niekada nebūtų. Šiaip ar taip, jų per mažai, kad net ir valdžią apsaugotų nuo kraštutinumų.

Todėl kraštutinumų buvo, yra ir bus, švytuoklė niekada nesustos per vidurį – ir ne tik pas mus. Vidurinioji klasė visame Vakarų pasaulyje nyksta, turčiai turtėja, korporacijos ir bankai stambėja, skurdžiai ir išstumti į pašalpų užribius varguoliai bei tinginiai skursta ir niršta. Ir gelbėtojai eina ir eina.

Atkūrėm viską, kas tik įmanoma, tik neatkūrėm viduriniosios klasės, kuri buvo, yra ir artimiausiu metu bus toliau naikinama. Stambiojo verslo atstovai, netikėtai tapę revoliucionieriais, apie tai jau beveik nebekalba, nes tiesiog nežino, kas tai yra.

Tas, kuris sukurtų rimtą, konkrečią, brangią ir sunkiai įgyvendinamą, žiauriai nepopuliarią tarp idiotų programą, kuri sudarytų sąlygas laisvam smulkiam ir vidutiniam verslui ir bent kiek sustabdytų korporacijų siautulį, kas leistų atsikurti nepriklausomai nuo valdžios viduriniajai klasei – tas tikrai išgelbėtų šalį.

Tik vargu ar tokių tarp politikos ringe besidraskančių žaidėjų atsirastų, jei per tiek dešimtmečių neatsirado. Kas gali – nenori, nes nėra asmeninio intereso ir prarasi susikurtą patriotišką gerovę, kas nori – negali, nes nėra kompetencijos arba prie vairo neprileis.

O jeigu netyčia atsirastų, kas nori ir gali – juos atmestų ir elitas, nes pavojingi, ir varguoliai, nes nežadėtų pigių, lengvų ir greitų rezultatų. Užtat kaip smagu užsiimti kalbomis apie geroves – greit taip bus pervadintos visos partijos ir pagrindinės rajonų centrų gatvės.

Istorija nesikartoja, bet kartais tikimybės sugrįžta. Todėl pusiau juokais kartais pagalvoju – demokratijai reikia ją paneigiančių idėjų. Nes pinigų karta viską perka ir parduoda, čia ateinama į valdžią kadencijai ir vienodai, kas bus jai pasibaigus.

Trečdalis įgaliojimų laiko praeina, kol sustatai į strategines aukštumas savo žmones ir pasiskirstai įtakas, kadencijos viduriukas – permainų imitacija dėmesiui atitraukti ir verslo planiukų realizacijai, pabaiga – pjautynėms dėl naujos kadencijos. Visa strategija ir taktika – tik dėl valdžios ir savęs, bet ne dėl valstybės.

Yra, kas vėl kalba apie monarchiją. Ir tikrai, valdovo kadencija viena – jis ateina visam gyvenimui, nereikia nei vogti, nei dėl šeimos ardytis. Jei valstybė yra jis, tai jos likimas – asmeninė ir šeimos ateitis, kitaip praras viską. Ne vienadieniai kadencijos reikaliukai, o dešimtmečių perspektyva.

Man operetiniai karaliai su herbinėmis karietomis atrodė ir atrodo juokinga butaforija. Bet kada matai, kaip visa Vakarų civilizacija byra, atsisakydama pati savęs ir bandydama augantį nepasitenkinimą slopinti atskirų visuomenės grupių supriešinimu dėl beprotiškų teisių ir savo agoniją maskuoti vis naujais pasaulio pabaigos baubais, juokas nebeima.

Ar kam dar nenuleipo optimizmas kas vakarą stebint ekranuose besitampant sočias menkystas ir praeities pamėkles, kurios sprendžia mūsų likimus ir moko šiuolaikiškumo? Kiekvienos valstybės stuburas yra vidurinioji klasė, interesus realizuojanti per tikrąjį visuomenės elitą – šviesuomenę, dvasios aristokratus, kurie kritiniais momentais aukoja savo gyvenimus.

Mūsų stuburas perlaužtas, šviesuomenė išstumta į paraštes, suskaldyta, papirkta lengvais tarptautinių projektėlių pinigais ar paversta patyčių objektu. Žadintuvas dar tiksi, tačiau laiko turime nebedaug.

Jei neatsikvošėsime, įsijungs kiekvienoje suirutėje neišvengiama „stiprios rankos“ programėlė. Ir iš tamsos įžengs ne kortų kaladės karaliai, o monstrai.

Susiję

Įžvalgos 7898572163139296719

Rašyti komentarą

  1. Pirma dalis (netelpa į vieną)

    Nesutikčiau su autoriumi dėl vidurinės klasės apibūdinimo. Tai ne tik smulkus ir vidutinis verslas, bet ir įvairūs specialistai. Tiesa pasakius, XX a vidurinioji klasė, didžiąja dalimi, kaip tik buvo sudaryta iš specialistų. Pamirškit komunistinius paistalus apie prispaustus vakarų gamyklų darbininkus. Po karo, dauguma jų, kaip tik ir tapo viduriniaja klase. Tai buvo žmonės, kurie prižiūrėjo, gamino ir kūrė. XX a vidurinė klasė buvo labai plati. Paklauskite savęs, santechnikas, elektrikas ir panašūs specialistai, vidurinioji klasė ar ne? Tokie klausimai jums kils tik tol, kol jums nekils sunkumų su elektros tiekimu ir prietaisais, neužpils išmatomis namų, ar nereiks remontuot stogo. Štai tada ir pamatysit, kad šios profesijos reikalauja gerų ir labai specifinių įgūdžiu ir žinių. Liumpenas, arba nekvalifikuotas darbininkas jums tokio darbo gerai neatliks. O jeigu ir atliks, tai pasekoje brangiau kainuos nei iškart sumokėt specialistui, kad padarytu gerai. Ir taip, šitie dėdės, už pigiai nedirbs. O jeigu dirbs, tai skaitykit ką rašiau aukščiau. Tas pats ir kokio Mersedeso darbininkai. Nagi, visi metė įrankius ir išėjo, kas toliau? Už minimumą pririnksit plataus profilio (nekvalifikuotų) "specialistų"? Na, na, sėkmės, jums jos prireiks (baigsis įmonės žlugimu). Jie irgi vidurinioji klasė. Beje, kas tą smulkujį ir vidutinį verslą maitins? Kas pas juos pirks? Gaunantys minimumą daug privaikščios į kavinukę? O gal manot, magnatas vietoje prabangaus restorano (beje irgi gali būti vidutinis-smulkus verslas), eis su plebsu pasėdėt? Ne. Dauguma vidutinio ir smulkaus verslo pajamų, gaunamos kaip tik iš šitų specialistų kišenės. Kurie gali sau leisti nueiti į kavinukę, nusipirkt geresnius drabužius (ne prabangius, bet kokybiškus), samdyt tą patį santechniką. Štai ir artėjame prie kitos pasakojimo dalies. Pinigus šie specialistai uždirba stambiose įmonėse. Tai yra čia ir yra tas kai kurių ekonomistų vadinamas, kapitalo tekėjimas iš viršaus, žemyn. Tai veikė, tol kol nebuvo globalizacijos, įsibėgėjančios automatizacijos ir "optimizacijos", dažniausiam nurėžiant atlyginimus ir užkraunant papildomais darbais, kuriuos reikia nudribt vietoje suoptimizuotų (išmestų į gatvę) kolegų. Štai čia ir užsidaro ratas, stambusis kapitalas ,tampa toks "efektyvus", kad nuo jo, žemyn nubyra vis mažiau. ofšorai, gudrios schemos, automatizacija, įmonių iškėlimas į mokesčių rojus, gamyklų iškėlimas į vergovinės santvarkos valstybes, kur galima teršti, išnaudoti, o paskui, ten pagamintą produkciją parduoti vis mažėjančiai viduriniai klasei. Klasei kuria naikina mano minėti veiksniai. Gryžtant prie smulkaus ir vidutinio verslo. Pats savaime, rinkoje kur dominuoja nuskurde piliečiai, išgalintys patenkint vis mažiau poreikių, smulkusis ir vidutinis verslas pasmerkti. Išliks vienetai, kurie aptarnaus taip vadinamą "elitą", taip dabar šitas žodis privalo būti rašomas kabutėse. Deja. Visi kiti, negalės rungtyniaut su stambiom prekybos įmonės, kurios galės masiškai tiekti prastos kokybės, bet pigias prekes, įperkamas diždiajai visuomenės daliai. Visi kiti vegetuos ir bus pamažu stumiami į užribį, kartu su specialistais. Todėl problemos šaknys slypi globalizacijoje, kada išvežamos darbo vietos, įmonės, o likusios, kad varžytis su tom kur išvyko, priverstos vis labiau smaugti specialistus, atleidžiant vis daugiau, perkraunant darbu ir mokant vis mažiau, na ir be abejo stengtis viską automatizuot. Bėda ta, kad tie, kas gauna didžiausius pelnus, juos pelaidžia ne į ekonomikos ratą, o nusiperką jachtą, brangesnę nei kai kurių valstybių visas karo laivynas. iš viršaus, pinigas neteka žemyn,o tai žudo viską, didina infliaciją ir verčia valstybes vis daugiau skolintis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Antra dalis (tesinys)

      Kaip su tuo kovoti? Muitai, apribojimai ir visokios kvotos. Nori parduoti savo Kinijoje vergų pagamintą šūdniekį vakaruose, mokėk DIDELIUS muitus ir nesvarbu, kad tu kaip ir vakarų kompanija, prekė kerta sieną? Mokėk muitus. DIDELIUS. Žinoma, manes paklaus, o ką tai duos? Na visų pirma, įmonė pagalvos ar verta ten gamint savo produkcija, jeigu muitai ir kitokie apribojimai pakankamai skaudūs ir komplikuoti, jie steigs gamyklas ekonominės zonos, kurioje jie nori ją parduot viduje. O tai darbo vietos specialistams. O tai atlyginimai ir visa kita. Su automatizacija sudėtingiau, vis daugiau žmonių tampa "nereikalingi". Jie gali įkurti smulkias ir vidutines įmones, bet... Vėlgi, be pakankamas pajamas gaunančių vartotojų masės, jie pasmerkti. Žinoma ir valstybės požiūris labai svarbus. Čia tenka atsigręžt į Lietuvą. Pas mus dauguma žmonių turi nepakankamas pajamas. Todėl jeigu ir klesti, tai tik maisto ir drabužių parduotuvės. Na dar autodetalės ir servisiukai, viešasis transportas pas mus nėra labai blogas, bet jeigu dirbi ar gyveni už miesto, tu pasmerktas pirkti automobilį. Visi kiti, kurie sveikoje vidutinės klasės visuomenėje turėtu neblogai jaustis, vegetuoja ir nyksta. Atitinkamai, valstybės požiūris toks, žmonės pas mus skurdžiai, smulkūs ir vidutiniai vistiek dauguma išmirs, remkim stambų kapitalą. Stambus kapitalas paspaudžia, kad nekiltų atlyginimai, galim būtu teršti, išreikalauja TEISMO sprendimo, streiką paskebti "neteisėtu", per konsitucinį teismą nuspręsti, kad žmogaus pajamos nusavintos privataus pensijų fondo (priverstinai ir be grąžos garantijų) yra gerai... Galima vardinti ir vardinti. Bet pasekoje, žmonių pajamos nekyla, arba kyla labai vangiai, dėl infliacijos jos realiai netgi mažėja. Darbo vietų irgi mažėja, žmonės dirba vis sunkiau ir vis blogesnėmis sąlygomis, už save ir už tuos kuriuos atleido, su nežymiu arba be atlyginimo padidėjimo. Didėje pašalpos prašytojų, emigracija, mažėja vartotojų, kaip ir vartotojų su reikiamomis pajamomis, traukiasi smulkus ir vidutinis verslas (dėl vartotojų trūkumo), kyla kainos, nes tie kur dar išliko, bando kažkaip išsilaikyt vandens paviršiuje. Ratas užsidaro...

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2020-02-17 18:35

    Dronai, rašyk straipsnį, ne komentarą. Būtų įdomu.
    O Rusteikos mintys teisingos iki skausmo. Visuomenės teigiamos jėgos naikinamos kvailų, bet agresyvių politinių ideologų. Jie ir Vakaruose naikina vid. klasę. Nes tų ideologinių nusikaltėlių tikslas - Globalios migracijos paktas. Ir tas jau pasirašytas. Jokia vid. klasė čia nieko nepakeis. Deja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2020-02-18 00:10

      Kaip tik migracijos paktas yra viena didžiausių globalistų klaidų - jie ir patys tai labai greitai suprato.

      Panaikinti
    2. > 18:35
      Negi tiki kad pilotiniai ideologai kažkam įdomūs, kažkas jų klauso ir kad jie kažką gali? Valdo ir visus klausimus, net ir ideologinius/politinius, sprendžia išimtinai agresyvus, bet kokia kaina besidauginantis stambusis kapitalas.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2020-02-17 23:47

    Nėra nepriklausomos vidurinės klasės - nėra elektorato ir tuo pačiu rinkimų, o tik parodomasis farsas.
    Nėra rinikmų - nėra valstybės (jau nekalbant apie tautas), nėra valstybės - nėra įstatymų ir jų vykdymo.
    Nėra įstatymų - nėra atsakomybės.
    Lieka nebaudžiami vergvaldžių klanai, ir kol jie tarpusavy nesusikaus dėl pelno, tol sąžinė, talentas, dorovė nesugrįš į visuomenę.
    Tiesiog vergvaldžių rietenos gali sukurti sąlygas, kuomet vėl bus reikalingos žmogiškos savybės.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PAREMKITE, SKIRDAMI 12 EUR

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item