Vytautas Sinica. „Vien klausimas, kodėl kreipiamės į lietuvius, rodo savivertės problemą“

propatria.lt nuotrauka 

Skelbiame 15min.lt žurnalistės Robertos Tracevičiūtės pokalbį su vienu iš Nacionalinio susivienijimo iniciatorių politologu Vytautu Sinica. Plačiau apie Nacionalinį susivienijimą galite sužinoti čia. 

- Pirma noriu teirautis dėl „Pakelk galvą, lietuvi“: tai - jūsų susivienijimo pavadinimas ar šūkis? 

- „Pakelk galvą, lietuvi!“ yra šūkis, ne pavadinimas. 

- Kodėl jis pasirinktas būtent toks? Kodėl jame išskiriami lietuviai? 

- Šūkis, mūsų įsitikinimu, talpina daug aktualių žinučių ir turi teisingą, pozityvų, telkiantį emocinį užtaisą. Šiandien lietuvių tautai tikrai reikia pakelti galvą: už teisingą jų darbo įvertinimą, už valdžios skaitymąsi su žmonėmis, už šeimos saugumą ir ramybę nuo tarnybų kišimosi, pagaliau už tautinę savigarbą, kurios mums labai trūksta. 

Tai, kad ne vienas žmogus klausė, kodėl drįsome parašyti „lietuvi“, savaip liudija pastarąją problemą. Kažkodėl tapę gėda, negražu, pasakyti, kad mes kaip tauta savęs neapginame. O turėtume. 

Tačiau žodis „lietuvi“ pasirinktas tiesiog todėl, kad skamba, su juo šūkis turi energijos, kurią norėjome perteikti. Pabandykite įsivaizduoti šūkyje žodį „pilieti“... Būtų itin korektiška, bet tinka rašant dokumentus, o ne visuomenei pažadinti. Kritikai, ieškantys čia paslėptų prasmių ir kitataučių atskyrimo, ieško per giliai. Žodis pasirinktas, nes skamba. Ir tikrai šūkis nėra prieš kitataučius, jokia prasme tam, kad pakeltume galvas, neturime nulenkti galvų kitiems. Tai šūkis už, o ne prieš. 

- Kada tiksliai, kaip planuojate, įvyks jūsų partijos steigiamasis suvažiavimas?

- Kadangi formalų steigėjų rinkimą judėjimas pradėjo gana vėliau, tik lapkritį, suvažiavimą partiją kurianti visuomeninė taryba atitinkamai planuoja sausio pabaigoje. 

- Kiek žmonių jau pareiškė norą tapti šios partijos steigėjais? Kiek, kaip skaičiuojate, jų gali atsirasti iki suvažiavimo?

- Nesu atsakingas už šį procesą ir neturiu skaičių, bet kol kas turbūt niekas jų neturi, nes telkti steigėjams buvo sukurtas savotiškas tinklas ir žmonės dar nesunešė rezultatų. Gal prieš šventes turės 

kokį konkretesnį tarpinį rezultatą.

- Koks planuojamas/svarstomas naujos partijos pavadinimas?

- Šiuo metu steigėjai kviečiami su pavadinimu Nacionalinis susivienijimas, jis ir numatomas. Tiesa, steigiamasis suvažiavimas visada turi galimybę vietoje nuspręsti dėl kito pavadinimo, bet numatomas šis.

- Ar prie buriamos naujos politinės jėgos pareiškė norą jungtis dabar kitoms partijos tebepriklausantys ar anksčiau joms priklausę asmenys? Kas tokie?

- Iki įsisteigimo nenorėčiau vardyti pavardėmis, tačiau taip, tarp norinčių būti steigėjais gausu buvusių konservatorių, krikdemų, tautininkų, yra ir kitų partijų atstovų. Gal paradoksalu, bet esama šiek tiek kadaise buvusių liberalų, matančių, kaip labai pastaraisiais dešimtmečiais išsigimė klasikinis liberalizmas. „Tebepriklausančių kitoms partijoms“ būti negali – norėdami tapti šios partijos steigėjais turi nutraukti narystę kitose. Kai kurie žmonės būtent tą ir padaro. Dauguma prisijungiančių visgi yra iki šiol buvę nepartiniai žmonės, pirmąkart patikėję, kad dėl šio judėjimo iš tiesų verta įsitraukti į politinę veiklą. 

- Kaip mačiau, kitą savaitę vyks susitikimai su nacionalinio susivienijimo steigėjais, rėmėjais ir kitais Vilniuje bei Kaune. Kas juose dalyvaus iš iniciatyvinės grupės narių? Kiek žmonių jau pareiškė norą dalyvauti tokiuose susitikimuose?

- Organizatoriai nedaro išankstinio dalyvių sąrašo, kokios nors registracijos. Kviečiami ir jau tapę steigėjais, ir svarstantys tą padaryti, ir tiesiog – jei taip galima pasakyti – mūsų informacinę erdvę socialiniuose tinkluose ar propatria.lt svetainėje sekantys žmonės, kurie gali susidomėti. Daug kas ir susidomi. Neabejotinai dalyvaus ir daug partijos steigimui įkurtos laikinosios politinės tarybos narių. Šiaip ar taip, tai yra žmonės, prisiėmę viešą atsakomybę už tai, kokia gims ši partija. Tačiau konkrečiai žinome tik susitikimuose pasisakyti turinčiųjų pavardes. 

- Būta svarstymų dėl prezidento G. Nausėdos galimo figūravimo jūsų buriamos politinės jėgos kūrimo procese. Gal jūs ar kiti partijos steigimo iniciatyvinės grupės nariai buvo susitikę su šalies vadovu ar jo komandos nariais pasikalbėti apie tai?

- Mano žiniomis, niekas iš šios partijos kūrėjų nei su Prezidentu, nei su jo komanda nesitiko būtent partijos kūrimo klausimais. Įvairiais kitais profesiniais klausimais bendrauti tenka daug kam, pavyzdžiui, Prezidentas neseniai pats dalinosi nuotrauka su Žemės ūkio rūmų pirmininku dr. Arūnu Svitojum. Tačiau nereikėtų vėl, kaip rudenį, pradėti sklisti spekuliacijoms apie tariamą Prezidento įtaką. 

- Ar niekas nepasikeitė ir su parlamentaru R. J. Dagiu, taip pat kalbėjusiu apie naujos partijos kūrimą, esate pasukę skirtingais keliais?

- Taip, esame pasukę skirtingais keliais, to priežastys viešai aptartos, visuomenei atskaitingos partijos modelis, kurį siūlė Radžvilas, Dagiui atrodė nedemokratiškas, o kaip vėliau paaiškėjo iš jo viešų pasisakymų: Rimantas nori tik pataisyti šios sistemos netobulumus, o Nacionalinis susivienijimas – esminių permainų. 

Tiesa, su viena viešumoje sklindančia interpretacija niekaip negaliu sutikti: ypač dvasininkams kažkas prišnekėjo, esą Rimanto kuriama partija yra krikščioniška, o Nacionalinis susivienijimas – tik nacionalistinis. Tai nesusipratimas. Kaip ir anksčiau „Pro Patria“ sambūrio, taip ir kuriamos partijos pasaulėžiūroje lygiai svarbūs yra nacionalinės valstybės stiprinimo ir krikščioniškos civilizacijos išsaugojimo dėmenys. Vienas be kito šie dalykai eiti negali. 

- Kiti veikėjai, politikai, tarkime, A. Juozaitis, R. J. Dagys, taip pat planuoja kurti naujas partijas, panašių nuostatų, kaip jūsų. Ką apie tai manote?

- Kas išsiskyrė su R. Dagiu, jau paaiškinau. Laikas parodys, bet turiu pripažinti, kad pabrėžtinai krikščioniška partija yra per didelis susisiaurinimas, tą mato ir dėl to nerimauja ir patys dvasininkai, net ir padedantys Rimantui. Galimi trys santykių keliai: 1) ji gali apskritai nesusikurti; 2) ji gali virsti daugiausiai buvusių socialdemokratų lyderiaujama partija ir tada Nacionalinis susivienijimas natūraliai neturės su ja beveik jokių bendrų taškų; 3) ji gali virsti ir krikdemiška partija, su kuria gali būti prasminga bendradarbiauti, padėti išeiti į platesnę tematiką ir atstovavimą. Žinoma, jei nebus socialdemokratiška. Pastaruoju atveju pačiam Rimantui spręsti, ar norės skaldymosi. Nacionalinis susivienijimas linkęs kalbėtis ir telkti panašių pažiūrų partijas, fragmentacija Lietuvai tik žalinga. 

Dėl Arvydo Juozaičio, nenustoju stebėtis, kodėl jis vis įvardijamas esąs panašių į Vytauto Radžvilo ar mano nuostatų. Tiesa, jis pats ką kurstė, praėjusią vasarą nepagrįstai kalbėdamas, kad turi mano paramą ir net tokius nesusipratimus kaip kad „Sinica yra mano žmogus Seime“. Mano supratimu, egzistuoja tik retorinis panašumas tautiškumo srityje – Juozaitis nusiteikęs ginti kalbą, prieštarauja federacijos kūrimui, kalba apie globalizmo grėsmę. Tačiau skirtumų daug daugiau ir ne tik ideologinių. Turbūt svarbiausias iš jų – principingas ar oportunistinis veikimas.  Arvydas Juozaitis leido sau per pusmetį pakeisti tris sąjungininkus: į Prezidentus ėjęs su tautininkais, rinkimų naktį juos išdavė ir numetė dėl N. Puteikio (su kuriuo viešai flirtavo jau nuo 2018 m. rudens), o galiausiai ėmėsi kurti bendros partijos su sovietinės nostalgijos tvarkiečiais, tuo simboliškai sugrįždamas į paramos A. Brazauskui ir A. Paulauskui laikus.

Asmeniškai žinau, kad labai daug iš tiesų patriotiškų, būtent tautiškais pasisakymais sekusių Juozaičio rėmėjų nuo jo nusisuko būtent po šio paskutinio veiksmo. Jeigu iki tol ir buvo bendrų taškų bent šalininkų tarpe, dabar jų tikrai nelieka. Tiesą sakant, tokie žmonės jau kone masiškai jungiasi prie Nacionalinio susivienijimo. Bijau, kad pats Juozaitis neįvertina savo oportunizmo pasekmių jų rėmėjų požiūriui. Nors tiesa, kad iki šiol yra žmonių, kurie visiškai pragmatiškai pateisina šį sprendimą: „Reikėjo pinigų ir platformos, tai ir nuėjo“. Tačiau jeigu teisinga mane pasiekianti informacija, tai šios partijos suvažiavimas nukeltas tikrai ne dėl Advento, o dėl nesusirenkančių steigėjų ir jau kilusių nesutarimų tarp tvarkiečių ir paties Juozaičio. Ir vėlgi, laikas parodys. 

- Ar nekalbėjote su Roku Masiuliu dėl galimybės prisijungti prie jūsų buriamos partijos?

Roką Masiulį pažįstu pakankamai, kad žinočiau, koks tvirtas dar nuo vasaros yra jo apsisprendimas nedalyvauti artėjančiuose rinkimuose. Iki šiol kalbantys priešingai tiesiog manipuliuoja jo vardu. Viešą kvietimą jungtis prie partijos jis matė, tačiau žinodamas šį nusiteikimą, asmeniškai neįkalbinėjau.