Mindaugas Buika. Tikėjimo sklaida statistikos veidrodyje

Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka  www.XXI amžius .lt Užbaigiant intensyvų misijų sezoną, kuris faktiškai tęsiasi visus metus, yra...

Roberto Dačkaus (lrp.lt) nuotrauka

Užbaigiant intensyvų misijų sezoną, kuris faktiškai tęsiasi visus metus, yra tinkama susipažinti su Katalikų Bažnyčios statistikos duomenimis demografijos tendencijų kontekste. Juk svarbiausias misijų veiklos tikslas be perstojo įgyvendinant iš Jėzaus gautą nurodymą skelbti Evangeliją visiems žmonėms ir tautoms yra Bažnyčios narių skaičiaus didinimas, įvairaus lygio sielovados struktūrų stiprinimas ir jų bendradarbių gausinimas, nes šiais laikais „pjūtis didelė, o darbininkų maža (Lk 10. 2).

Pasaulio demografiniai pokyčiai

Paskutiniai Bažnyčios demografiniai duomenys, kuriuos spalio 20 dieną švenčiant 93-iąjį misijų sekmadienį publikavo popiežiškoji misijų žinių agentūra „Fides“, remiasi 2019 metų kovą Vatikane paskelbtu bažnytinės statistikos metraščiu „Annuarium Statisticum Ecclesia“, kuriame pateikiama informacija apie padėtį, buvusią pradedant 2018 metus. Tuomet, 2017 metų gruodžio 31 dieną, pasaulyje buvo 7,4 milijardo gyventojų ir per 2017 metus jų pagausėjo 56 milijonais. Beje, šis gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje buvo net dvigubai mažesnis negu 2016 metais, kai jų skaičius padidėjo 103 milijonais. Ši demografinio augimo lėtėjimo tendencija ypač ryški Azijoje. Čia gyvena didžioji planetos gyventojų dalis (4,4 milijardų). Per pastaruosius statistikoje nurodytus metus (2019-uosius) azijiečių pagausėjo 12 milijonų, o 2016 metais jų skaičius buvo išaugęs 50 milijonų. Sulėtėjo gyventojų skaičiaus augimas ir Afrikoje nuo 43 milijonų 2016 metais iki 34 milijonų 2017-aisiais. Amerikoje (Šiaurės ir Pietų) per vienerius metus gyventojų skaičius išaugo 9 milijonais, Europoje – 1 milijonu, Okeanijoje (Australija ir Ramiojo vandenyno salynai) – 0,7 milijono. Šie pokyčiai liko stabilūs ir didesnės įtakos planetos demografijai neturi. Šios tendencijos patvirtina prognozes, kad gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje nuolat lėtėja, todėl perspėjimai dėl tariamo „demografinio sprogimo“ neturi jokio pagrindo. Nuolatinės kalbos apie vadinamąjį šeimos planavimą dirbtinėmis kontracepcijos, sterilizacijos ar nusikalstamo aborto priemonėmis veda į demografijos krizes, kurių socialines pasekmes jau išgyvena daug šalių įvairiose pasaulio dalyse.

Bažnyčios augimas ir pasiskirstymas

Misijų žinių agentūros „Fides“ paskelbtais statistikos duomenimis, 2018 metų pradžioje pasaulyje buvo 1,313 milijardų katalikų ir jie sudarė maždaug 17,7 % planetos gyventojų. Per 2017 metus katalikų pasaulyje pagausėjo 14 milijonų, arba 1 % ir tai maždaug atitinka bendrą planetos gyventojų demografijos dinamiką, todėl katalikų dalis liko nepakitusi. Per 2019 metus katalikų padaugėjo visuose žemynuose ir netgi Europoje (čia jų skaičius išaugo 260 tūkstančių), o iki šiol trejus metus iš eilės buvo fiksuojamas mažėjimas. Daugiausiai per vienerius metus katalikų pagausėjo Amerikoje (Šiaurės ir Pietų) 6 milijonais, Afrikoje – 5,5 milijonų, Azijoje – 2 milijonais ir Okeanijoje – 190 tūkstančių. 2018 metų pradžioje maždaug pusė pasaulio katalikų (637 milijonai, arba 48,5 %) gyveno Amerikoje ir sudaro maždaug 64 proc. vietos gyventojų. Europoje gyvena penktadalis pasaulio katalikų (286 milijonai, arba 22 %) ir jie sudaro apie 40 % visų europiečių. Afrikoje, kur stebimas sparčiausias tikinčiųjų skaičiaus gausėjimas, 2018 metų pradžioje gyveno maždaug tokia pat pasaulio katalikų dalis kaip Europoje (234 milijonai, arba 18 %), tačiau jie kol kas sudaro dvigubai mažesnę (19 %) vietos gyventojų dalį. Dar didesnės misijų veiklos užduotys iškyla Azijai, didžiausiam planetos žemynui, kuriame gyvena tik dešimtadalis pasaulio katalikų (145,5 milijonų, arba 11 %) ir jie sudaro vos 3,3 % vietos gyventojų. Azijoje yra tik kelios šalys, kuriose katalikai sudaro žymesnę gyventojų dalį (Filipinai, Vietnamas, Korėja), o kitose jie – nežymi mažuma. Okeanijoje gyvena mažiau kaip 1 % pasaulio katalikų (10,5 milijonų, arba 0,8 %) ir jie sudaro 26,5 % vietos gyventojų.

Religijų padėtis ir netikintieji

Apžvelgiant bendrą religijų padėtį pasaulyje, galima pripažinti, kad krikščionybė yra gausiausia tikyba, tačiau nedaug atsilieka musulmonai ir sparčiai daugėjantys netikintys. 2012 metų tarptautinės statistikos duomenimis (tada pasaulyje buvo 7,2 milijardo gyventojų), krikščionių buvo 2,4 milijardo (pusė jų – katalikai, 38 % – protestantai ir 12 % – stačiatikiai) ir jie sudarė trečdalį planetos gyventojų. Antroje vietoje musulmonai (1,8 milijardo), jie sudarė ketvirtadalį (24%) pasaulio gyventojų. Spartesnį islamo išpažinėjų gausėjimą nulėmė demografijos reiškiniai – daugiau vaikų turinčios šeimos, tačiau palaipsniui šis krikščionių ir musulmonų vaisingumo skirtumas išsilygina. Jeigu 1990 metais vidutiniškai musulmonų moteriai teko 5,17 vaiko, tai krikščionei – 3,26, o 2010 metais musulmonei moteriai vidutiniškai teko 3,23 vaiko, o krikščionei – 2,58. Esant šiai tendencijai, per artimiausius du dešimtmečius krikščionių ir musulmonų šeimose vidutinis vaikų skaičius turėtų tapti panašus. Trečioje vietoje religingumo atžvilgiu pasaulyje pagal gausą yra netikintys asmenys (nepriklausantys jokiai religijai, agnostikai, ateistai), kurių 2012 metais buvo 1,2 milijardo ir jie sudarė 16 % pasaulio gyventojų. Atkreiptinas dėmesys į spartų sekuliarizuotų asmenų gausėjimą Europoje ir kai kuriose Azijos šalyse, todėl šioje srityje yra reikalingos neatidėliotinos naujosios evangelizacijos pastangos. Štai 2007 metų statistiniai duomenys apie 20 šalių, kuriose netikinčiųjų yra daugiausiai: 1. Estija (77 % gyventojų nepriklauso jokiai religijai); 2. Čekija (76 %); 3. Japonija (76 %); 4. Danija (72 %); 5. Švedija (64 %); 6. Vietnamas (63 %); 7. Prancūzija (54 %); 8. Norvegija (52 %); 9. Kinija (47 %). 10. Olandija (47 %); 11. Suomija (44 %); 12. Naujoji Zelandija (42 %); 13. Didžioji Britanija (42 %); 14. Pietų Korėja (41 %) (apie Šiaurės Korėją duomenų nėra, tačiau ten net už viešą kalbėjimą apie religiją gresia įkalinimas); 15. Vokietija (40 %); 16. Vengrija (39 %); 17. Belgija (39 %); 18. Bulgarija (37 %); 19. Slovėnija (37 %); 20. Rusija (31 %). Rusijoje statistiniai duomenys apie religingumą labai skiriasi, kadangi dvasinis atsinaujinimas po 75 metus šalį valdžiusio ateistinio komunistinio režimo patiria didelius išbandymus. Ketvirtoje vietoje tarptautinėje religingumo statistikoje yra induizmo išpažinėjai. Jų 2012 metais buvo 1,15 milijardo ir tai sudarė 15 % pasaulio gyventojų. Penktoje vietoje yra budistai. Jų pasaulyje yra daugiau negu pusė milijardo (2012 metais buvo 421 milijonas). Jie sudaro 7 % pasaulio gyventojų.

Misijų veiklos visuotinumas

Kalbant apie misijų veiklos perspektyvas, ypatingo Bažnyčios veiklumo šioje srityje reikalauja būtent šiuolaikinė sekuliarizmo plėtra, palaikoma materialistinio liberalizmo, o kai kur – vis dar valstybinio ateistinio komunizmo ideologijų. Tokiomis aplinkybėmis kiekvienas sąmoningas krikščionis turi savo aplinkoje svariai prisidėti prie Dievo Karalystės skelbimo, būti tikru misionieriumi. Būtent tai pabrėžė popiežius Pranciškus spalio 20 dieną švęsdamas misijų sekmadienį, kai kreipdamasis į Šv. Petro aikštėje susirinkusius piligrimus prieš „Viešpaties angelo“ maldą priminė tautų apaštalo šv. Pauliaus testamentinį paraginimą savo bendražygiui: „Skelbk (Dievo) Žodį, veik laiku ir ne laiku, bark, drausk, ragink su didžiu kantrumu ir kaip išmanydamas“ (Tim 4, 2). Apaštalas pranašiškai perspėjo, jog „ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokymo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų, kad jie pataikautų jų ausims; jie nukreips ausis nuo tiesos ir atsivers pasakoms“ (2 Tim 4, 3–4). Pasak Šventojo Tėvo, šiomis, dabar įsivyraujančiomis naujosios pagonybės sąlygomis vėl svarbu prisiminti istorinį popiežiaus Benedikto XV dokumentą „Maxima illud“, kuris paskatino atsisakyti pastoracinio pesimizmo ir atsiverti džiaugsmingam Evangelijos naujumui. Šiuolaikinės globalizacijos prieštaringumuose išmintinga misijų veikla turi padėti „gailestingumu įveikti nuodėmę, viltimi nugalėti baimę ir broliškumu pakeisti susipriešinimą“, skelbti, kad tik Kristus – kiekvieno žmogaus ir visų tautų Išganytojas. Siekiant šių naujosios evangelizacijos tikslų ir sekant popiežiaus Benedikto XV mokymu, reikia misijų pastangas apvalyti nuo ideologinės ar politinės ekspansijos, kitų sąlyginumų ir prozelitizmo, liudijimu patvirtinant, kad „Kristus yra mūsų taika ir su Juo įveikiamas kiekvienas nesutarimas“.

Liudijimas ir nuolatinė malda

Misijų veiklos visuotinimą akcentavo ir Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ferdinandas Filonis (Ferdinando Filoni). Duodamas interviu žiniasklaidai Ypatingojo misijų spalio mėnesio kontekste jis pabrėžė, jog pageidautina atsisakyti pasenusio mentaliteto, jog tapti misionieriumi reikia specialaus pašaukimo ir pasirengimo. Žinoma, tai svarbu, kai tenka skelbti Evangeliją tolimose šalyse, tačiau šiais laikais, esant dideliam kasdieninio gyvenimo mobilumui, kai dažnas keliauja darbo, verslo, turizmo ar atostogų tikslais, misionieriškas savo tikėjimo liudijimas prieinamas kiekvienam. Su krikštu gautą „pasiuntimo“ malonę galima išreikšti ir savo aplinkoje, žinant, kad joje dažnai yra atvykėlių ir migrantų, kurie, gavę galimybę pažinti katalikų tikėjimo mokymą ir patyrę gyvą jo liudijimą ypač paramos ir užuojautos gavimu, kartais patys prašosi būti pakrikštijami. Pateikęs panašių pavyzdžių iš Italijos, kardinolas F. Filonis sakė, kad prie misijų veiklos sėkmės svariai gali prisidėti netgi seneliai ir ligoniai, jei jie gyvena ypač įsijautę į nuolatinės maldos (Gyvojo Rožinio) grandinę ir karšta, nepertraukiama malda prašo tikėjimo malonės tiems, kurie jos dar neturi, bei paramos profesionaliems misionieriams, neretai, nešantiems Dievo Žodį sudėtingomis aplinkybėmis, esant netgi pavojui gyvybei. Šie silpnieji ir kenčiantys žmonės yra sudedamoji Evangelijos skelbimo proceso dalis. Kiekvienam „pakrikštytam ir siunčiamam“ misijų tarnystei reikalinga gili meilė savo tikėjimui, kad skatintų pasiaukojimą ir kūrybiškumą ieškant priemonių ir galimybių skelbti ir liudyti Dievo Žodį, tvirtino kardinolas F. Filonis.

Vyskupų skaičiaus stabilumas

Nors, kaip sako popiežius Pranciškus, kiekvienas pakrikštytas Bažnyčios narys yra misionierius, tačiau pagrindinis krūvis ir atsakomybė tiek pastoracijoje, tiek ir evangelizacijoje tenka šiai tarnystei pašauktiems dvasininkams – vyskupams, kunigams, nuolatiniams diakonams, vienuoliams – ir profesionaliems pasauliečiams misionieriams, todėl su ypatingu suinteresuotumu sekami jų statistikos pokyčiai. Čia aptariamame paskutiniame „Annuarium Statistucum Ecclesia“ teigiama, kad per vienerius metus vyskupų skaičius pasaulyje išaugo 36 ir 2018 metų pradžioje jų buvo 5389. Diecezinių vyskupų pagausėjo 26 iki 4116, o vyskupų vienuolių 10 iki 1273. Vyskupų skaičius per tą laiką šiek tiek išaugo ar liko stabilus visuose žemynuose ir 2018 metų pradžioje Amerikoje (Šiaurės ir Pietų) jų buvo 2042 (1472 dieceziniai vyskupai ir 570 vyskupų vienuolių); Europoje – 1690 (1441 diecezinis vyskupas ir 249 vyskupai vienuoliai); Afrikoje – 722 (507 dieceziniai vyskupai ir 215vyskupų vienuolių; Azijoje – 800 (611diecezinių vyskupų ir 189 vyskupai vienuoliai; Okeanijoje – 135 (85 dieceziniai vyskupai ir 50 vyskupų vienuolių). Labai skiriasi diecezinių vyskupų ir vyskupų vienuolių santykis kai kuriuose žemynuose: jeigu Okeanijoje netgi 40 % visų Bažnyčios hierarchų yra vienuoliai, o Afrikoje – apie trečdalis, tai Europoje tik mažiau negu šeštadalis (10–12 %). Teigiama, kad vienuolijų balsas svaresnis tarp Bažnyčios hierarchų būtent misijų regionuose, betgi Europa dabar irgi yra tapusi misijų kontinentu, todėl reikėtų laukti, kad daugiau vienuolių bus skiriama vyskupais ir mūsų žemyne.

Kunigų skaičiaus mažėjimas

Kunigų skaičius per vienerius metus pasaulyje sumažėjo 381 ir 2018 metų pradžioje jų buvo 414582. Pastaraisiais dešimtmečiais dėl pašaukimų stokos Vakaruose vykęs kunigų skaičiaus mažėjimas pasaulyje buvo sustojęs ir nuo 2010 metų pradėjo augti, tačiau 2016 metais vėl buvo užfiksuotas mažėjimas ir tai pasikartojo 2017 metais. Dėl dvasinių pašaukimų nevienodumo padėtis įvairiuose žemynuose skirtinga: per 2017 metus kunigų Europoje sumažėjo 2916, o Azijoje jų padaugėjo 1424 ir Afrikoje 1192. Per tuos vienerius metus diecezinių kunigų pasaulyje sumažėjo 21 ir 2018 metų pradžioje jų buvo 281810. Vėlgi didžiausias mažėjimas buvo užfiksuotas Europoje (skaičius sumažėjo 2048), o padidėjimas – Afrikoje (959) ir Azijoje (700). Kunigų vienuolių pasaulyje sumažėjo 366 ir 2018 metų pradžioje jų buvo 132772. Labiausiai kunigų vienuolių skaičius sumažėjo Europoje (898), o padaugėjo Azijoje (724) ir Afrikoje (233). Nors kunigų skaičius Europoje sparčiai mažėja, tačiau bendra dvasininkų skaičiaus disproporcija abiejuose žemynuose išlieka akivaizdi. Jeigu Europoje (286 mln.) ir Afrikoje (234 mln.) katalikų skaičius yra panašus, tai kunigų Europoje (173611) yra net keturis kartus daugiau nei Afrikoje (46211). Pagal šią statistiką jei Europoje vienam kunigui vidutiniškai tenka 1646 tikintieji (padėtis atskirose šalyse gana skirtinga), tai Afrikoje vienam kunigui tenka vidutiniškai 5042 tikintieji. Pasaulyje vidutiniškai vienam kunigui tenka 3168 katalikai. Taigi, nors dabar pranešama, kad vis daugiau afrikiečių kunigų vyksta misijoms į sekuliarizuotą Europą, tačiau didesnio jų skaičiaus išvykimas nėra pateisinamas, nes Afrikoje dvasininkų labai trūksta, o misijų potencialas yra didelis ir veiksmingai evangelizacijai yra reikalingi vietiniai kunigai.

Nevienoda padėtis seminarijose

Dabar išgyvenama dvasinių pašaukimų krizė lėmė tai, kad per 2017 metus visuose žemynuose (išskyrus Afriką) sumažėjo kandidatų į kunigystę skaičius. 2018 metų pradžioje pasaulyje veikiančiose kunigų seminarijose studijavo 115328 klierikai (per vienerius metus jų skaičius sumažėjo 832), įskaitant 70706 klierikus diecezinėse seminarijose (sumažėjo 411)ir 44622 klierikus vienuolijoms priklausančiose seminarijose (sumažėjo 421). Dabar Afrikoje kunigystei ruošiasi 31248 klierikai, arba 27,8 % bendro jų skaičiaus pasaulyje. Amerikoje (Šiaurės ir Pietų) yra 31536 seminaristai, arba 27,3 visų pasaulio klierikų. Azijoje – 34365 klierikai, arba 29,8 % bendro jų skaičiaus. Europoje seminarijose studijuoja 17204 klierikai, arba 14,9 % visų seminaristų. Šią statistiką palyginus su katalikų skaičiumi žemynuose, aiškiai matyti dvasinių pašaukimų skirtingumas įvairiose pasaulio dalyse. Jeigu Europoje (286 mln.) yra dvigubai daugiau katalikų negu Azijoje (145 mln.), tai kandidatų į kunigystę skaičiaus santykis yra priešingas: Azijoje yra 34 tūkstančiai seminaristų, o sekuliarizuotoje Europoje – tik 17 tūkstančių, arba dvigubai mažiau.

Vienuolių skaičiaus mažėjimas

Ryškiausias skaičiaus mažėjimas stebimas moterų vienuolijose. Jų dabar kasmet sumažėja daugiau negu 10 tūkstančių. Per 2016 metus moterų vienuolių skaičius sumažėjo 10885, o per 2017 metus – 10535 ir 2018 metų pradžioje pasaulyje liko 648900 moterų vienuolijų narių. Didžiausią mažėjimo dalį vėl sudarė seserų vienuolių skaičiaus sumažėjimas Europoje. Čia jų per 2017 metus 7960 ir liko 231413. Šio praradimo negalėjo kompensuoti seserų vienuolių didėjimas Afrikoje ir Azijoje: per 2017 metus Afrikoje seserų vienuolių skaičius išaugo 1489 ir jų 2018 metų pradžioje buvo 73999; Azijoje moterų vienuolijos per metus pagausėjo 1118 narių ir jose buvo 172943 seserys vienuolės. Nepaisant seserų vienuolių skaičiaus Europoje mažėjimo dėl dramatiškos pašaukimų stokos, jų vis tiek yra tris kartus daugiau negu Afrikoje, nors tikinčiųjų skaičius abiejuose žemynuose yra panašus. Todėl didesnis moterų vienuolijų papildymas atvykėlėmis iš Afrikos vargu ar pateisinamas, nes jų tarnystė yra svarbi ir ten. Panašūs ir vyrų vienuolių (ne kunigų) statistikos pokyčiai: per 2017 metus jų skaičius sumažėjo 1090 ir 2018 metų pradžioje jų buvo 51535. Brolių vienuolių sumažėjo visuose žemynuose (ypač Europoje –525 ir Amerikoje – 403), bet 48 padaugėjo Afrikoje.

Diakonų ir katechetų skaičiaus gausėjimas

Vis aktyviau veikiančių bažnytinėje tarnystėje nuolatinių diakonų skaičius pasaulyje toliau didėjo: per 2017 metus jų padaugėjo 582 ir 2018 metų pradžioje nuolatinių diakonų (diecezinių ir priklausančių vienuolijoms) buvo 46894. Didėjimas vyko visuose žemynuose, išskyrus Afriką, o Amerikoje, kur ši institucija geriausiai išvystyta, telkiasi beveik du trečdaliai (30813) visų pasaulio nuolatinių diakonų. 2018 metų pradžioje Europoje buvo 14819 nuolatinių diakonų, Afrikoje – 465, Azijoje – 346, Okeanijoje – 451. Profesionalių pasauliečių misionierių 2017 metais irgi pagausėjo visame pasaulyje, išskyrus Afriką, ir bendras jų skaičius buvo 355800 (per vienerius metus išaugo 1057). Amerikoje užregistruoti 306803 pasauliečiai misionieriai, arba 85 % bendro jų skaičiaus pasaulyje. Azijoje buvo 29687 pasauliečiai misionieriai, Europoje – 11428 ir Afrikoje – 7726. Toliau augo ir katechetų skaičius. 2018 metų pradžioje pasiekė 3,12 milijonų (padidėjimas – 34034). Amerikoje tuo metu buvo 1,77 milijonų katechetų (padidėjo 22352), Azijoje 376314 katechetų (padaugėjo 2699) ir Europoje 523726 katechetai (šis žemynas buvo vienintelis, kuriame katechetų skaičius sumažėjo 2897). Pasaulyje išvystytoje Katalikų Bažnyčios studijų, švietimo ir ugdymo sistemoje 2018 metų pradžioje mokėsi beveik 3 milijonai aukštųjų mokyklų (universitetų) studentų, 25 milijonai gimnazijų ir vidurinių mokyklų moksleivių, 34 milijonai pradinių klasių mokinių ir 7,3 milijonų vaikų darželių auklėtinių. Jaunų katalikų ugdymas stiprina viltį dėl tikėjimo sklaidos ateities.


Susiję

XXI amžius 1140837837143971838

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item