Audrys Antanaitis. Globalumas – tai vaikiškos provincialumo ligos apraiškos naujajame pasaulyje

alkas.lt Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda s...


Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau, o tempora, o mores (o laikai, o papročiai), ir kaip dainuojama šviesaus atminimo Vytauto Kernagio dainoje – dainuojam angliškai, kaip mokam. Šiandien, kai atrodo yra sudarytos visos sąlygos lietuvių kalbai klestėti, kalbame apie vis labiau didėjančias jai grėsmes. Apie globalumo įtaką lietuvių kalbai, prastėjančius lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, anglų kalbos vartojimą kultūroje kalbamės su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku Audriu Antanaičiu.

– Gerbiamas Audry, pastaruoju metu daug kalbama apie globalumą. Globali Lietuva. Globali Tauragė. Globali Šilutė. Ar tas globalumas nekelia pavojaus lietuvių kalbai?

– Mes kol kas dar patys nesame gerai supratę globalumo sąvokos ir kas tas globalumas. Vis dar išgyvename provincialumo laikotarpį, kada norime apsikaišyti svetimų kraštų plunksnomis ir pasirodyti, kad ir mes ne blogesni. Dabar globalumas šiek tiek panašus į laikus, kai lietuvių bajorai priėmė lenkų herbus, lenkų kalbą ir lenkų kultūrą, ir atitrūko nuo tautos kamieno.

Kalbėti apie globalią Lietuvą reikėtų nepaprastai atsargiai. Šiandien globali Lietuva suvokiama kaip tautos dalis, esanti išeivijoje. Bet, turint galvoje, kad šiandien išeivija kalbą išlaiko vienos kartos gyvenime, prognozuotina, kad kažkada išeivijos nebebus. Vadinasi, nebebus ir globalios Lietuvos. Kada? Po trisdešimt metų? Po penkiasdešimties? Taigi ši sąvoka yra laikina.

Žinoma, yra pavojus, kad laikinas virs pastoviu, bet, mano galva, turėtume galvoti, kad pirmiausia turi būti išreiškiami savi, nacionaliniai interesai čia – Lietuvoje ir neturime antroje vietoje palikti savo tautiškumo, į pirmą vietą keldami globalumą.
Mano galva, globali Lietuva, globali Plungė yra ganėtinai pavojingi terminai ir aš siūlyčiau vartoti juos apgalvotai, laiku ir vietoje.

Kodėl atsirado terminai globalumas arba pastaruoju metu siūlomas kitas terminas – tarptautiškumas? Manau, tai vaikiškos provincialumo ligos apraiškos naujajame pasaulyje. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo 30 metų. Tai ir daug, ir mažai. Sutikime, okupacijos laikotarpis, kai negalėjome niekur nieko matyti, išvykti ir bendrauti, uždėjo mums antspaudą, ir išsilaisvinę mes vis dar esame išsibalansavę, ir vis dar norime kitiems pasakyti: mes – pasaulio piliečiai, mes mokame anglų kalbą, mes įsileisime kitus užrašus ir būsime tokie pat, kaip kiti. Tačiau čia ir slypi pats didžiausi pavojus. Kam būti tokiais pačiais kaip kiti, jei galime būti savimi. Šį procesą vadinu provincijos sindromu.

Antra, tai rodo, kad mumyse dar esama baudžiavinių nuostatų, kai ponas pasako: turi būti taip, o jam atsakoma: klausau ir vykdau. Ponas pasako, kad ES įstatymai aukščiausi ir neginčytini, kad ES reikalauja užtikrinti laisvą judėjimą, visokią nediskriminaciją ir nereikalauja mokėti valstybinės kalbos, mes sakome: klausau. Taip neturi būti. Pirmiausia mūsų pagrindinis interesas yra Lietuva, kurią įstatymiškai įtvirtina Konstitucija, iš to išplaukia ir visa kita. Tai, kad šiandien globalumą keliame į pirmąją vietą, yra vienpusiška ir neatsargu.

Jokiu būdu nesakau, kad tarptautiškumo nereikia. Reikia, bet tai turi būti bendradarbiavimas, o ne paklusimas. Šiandien, deja, vyrauja paklusimas, ir aš kviečiu atsikratyti provincialumo ir baudžiauvinių nuotaikų.

– O kaip vertinate svetimos kalbos atėjimą į kultūrą? Tampa įprasta, kad anglų kalba įsitvirtina teatrų scenose. Taigi galime traktuoti, kad tai grėsmė lietuvių kalbai, juk jei jau elitinė kultūra pirmumą teikia anglų kalbai, tarsi duodamas signalas, kad lietuvių kalba yra laipteliu žemiau. Tačiau, kai žinai, kad spektaklį režisuoja pasaulyje žinomas režisierius, kai suvoki, kad tai plačiau atveria duris į pasaulio kultūrą, viskas lyg ir normalu.

– Mene esu truputį tolerantiškesnis. Manau, kad menas ir kultūra turi būti tarptautiški. Mano galva, itališkos operos turėtų skambėti itališkai. Jų nereikėtų versti į lietuvių kalbą. Dramos veikalai gali būti statomi įvairiomis kalbomis. Pavyzdžiui, rusų dramaturgiją geriausiai perteikia rusų dramos teatras. Manau, kad ir kiti teatrai galėtų turėti tam tikrą skaičių veikalų, pastatytų kitomis kalbomis. Tačiau turi būti užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą ir išsaugotas balansas, kad lietuvių literatūra nebūtų ignoruojama, kaip, neva, pasenusi ir neįdomi. Manau, kad visiems teatrams, bent iš dalies finansuojamiems biudžeto lėšomis, turi būti nustatyta, kokią dalį repertuaro privalo sudaryti lietuviški veikalai. Tas reikalavimas neturėtų būti taikomas privatiems teatrams.

Ir noriu pabrėžti, kad valstybiniame gyvenime visur ir visada turi būti vartojama lietuvių kalba. Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės, savivaldybių darbe, srityse, kurios yra finansuojamos valstybės, lietuvių kalba privaloma.

Viešieji užrašai taip pat gali būti rašomi dviem kalbom, bet lietuvių kalba bet kokiu atveju turi būti. Viešieji užrašai yra kultūros, skonio ir vidinės laisvės reikalas. Jei esi baudžiauninkas, vadinkis kitomis kalbomis. Jei esi lietuvis, tau turi būti garbė surasti gerą lietuvišką pavadinimą ir su tuo ženklu eiti į pasaulį.

Inteligento reikalas kalbėti gražiai, aiškiai ir taisyklingai lietuviškai.

– Tačiau tiek ministerijose, tiek savivaldybėse priimant naujus darbuotojus labai didelis dėmesys skiriamas, kaip jis moka anglų kalbą. Ir atsitinka taip, kad konkursą laimėjęs specialistas lietuviškai kalba naudodamasis anglų kalbos formuluotėmis. Tai irgi tam tikra grėsmė lietuvių kalbai? Kaip būtų galima apsaugoti lietuvybę? O gal jos apskritai nereikia saugoti?

– Reikia saugoti, nes turime savo valstybę, savo bendruomenę sukurtą lietuvybės pagrindu. Jei nenorime saugoti savo kalbos, tada prisijunkime, kad ir prie Lenkijos, ar paprašykime Jungtinės Karalystės, kad mus prisijungtų. Ir sau aiškiai pasakykime, kad renkamės būti kitos valstybės dalimi.

Tačiau, aš manau, kad mes turime pretenzijų būti savimi, turėti savo valstybę ir į ją neįsileisti svetimų gaivalų, svetimų mums nereikalingų elementų. Atsisakydami savo kalbos, mes atsisakytume ir visų šių dalykų.

Jaunoji karta valstybės ir savivaldybės tarnybose sukelia tam tikrų problemų. Kad ir Kauno miesto savivaldybės turistinis šūkis „Kaunastic“. Arba Laisvės alėjoje atsiradęs „Like bike“. O kodėl ne „Mink dviratį“? Skelbiama dviračių maratono akcija, ir vėl viskas angliškai. Tai rodo, kad Kauno miesto savivaldybės jaunimas iš provincialumo kelnaičių dar neišaugo. Jie vis dar nori būti tokie, kaip kiti. Juk renginius skelbiantys užrašai pirmiausia skirti Lietuvos piliečiams, kuriems turi būti viskas pateikta lietuviškai. O ir užsieniečiams būtų įdomiau matyti lietuviškus užrašus, o ne tarptautinę sintetiką.
Dar kartą kartoju, kad savivaldybės, ministerijos turi būti išimtinai lietuviškos, nes gyvena iš Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų. Tik oficialūs atsakymai kitų tautų asmenims gali būti išverčiami į kitą kalbą. Kita kalba galima ir tarptautiniuose renginiuose, bet ir jie privalo būti verčiami. Be išimčių.

– Tačiau, kad ir kaip gražiai mes bekalbėtume apie lietuvių kalbą, užtenka paanalizuoti brandos egzaminų rezultatus ir pamatai, kad anglų kalbos egzaminą mokiniai išlaiko žymiai geriau negu lietuvių. Ar tai nerodo, kad jaunimui apskritai nebėra motyvacijos mokytis lietuvių kalbos?

Negalima jaunimo motyvuoti vien per kalbos mokymąsi. Turi būti ir pilietinis jaunimo auklėjimas. Jis turi prasidėti šeimoje ir būti tęsiamas mokykloje, visur kitur.
Ir viskas prasideda nuo viršūnių. Jei, tarkime, kurio nors miesto savivaldybėje, rodomas negeras pavyzdys, natūralu, kad ir jaunimas lietuvių kalbai neteiks pirmumo.

Išties, šiandien lietuvių kalbos prestižas kai kuriuose visuomenės sluoksniuose yra nelabai aukštas, nes kai kas tikina, kad lietuviškai galima kalbėti bet kaip, o pasaulyje įsitvirtinsi mokėdamas anglų, bet ne lietuvių kalba, nors ir mūsų kalba atveria labai daug kelių.
Ir visuomenės šviečiamosios veiklos, populiarinant lietuvių kalbą, nebeliko. Nebeliko nei straipsnių spaudoje, nei televizijos ar radijo laidų. Lietuvių kalbos prestižas smukdomas ir mokslo srityje. Juk geriau vertinami darbai kitomis kalbomis, bet ne lietuvių.

Kalbos prestižo didinimas, pilietinis auklėjimas yra būtinas, o tai, kad lietuvių kalbos egzamino rezultatai neretai prastesni negu užsienio kalbos, rodo valstybės ir švietimo sistemos požiūrį į kalbą. Jei būtų kitoks požiūris, jaunimas suprastų, kad jie „kieti“ mokėdami lietuvių kalbą.

Taigi pirmiausia lietuvių kalba turi būti gerbiama aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. Antra, būtina parengti pilietinio auklėjimo strategiją ir įgyvendinti kalbos prestižo programą. Pradžia jau esame padarę, bet tai tik pradžių pradžia. Yra priimtos valstybinės kalbos politikos gairės ir turime Vyriausybės patvirtintą priemonių planą. Jame ir yra Kalbos prestižo programa. Į ją įtraukti dabartinės lietuvių kalbos būklės tyrimai ir pasiūlymai, kaip spręsti problemas, o taip pat galimybės šviesti visuomenę. Kol kas tai labai atsargi pradžia. Bet, kaip rašė Maironis, nebeužtvenksi upės bėgimo,.

– O gal Kalbos prestižo programai galima pasitelkti savanorius?

– Aš labai noriu, kad taip būtų, bet tai gan sunkiai sprendžiamas klausimas. Yra ir Lietuvių kalbos draugija, ir Lituanistų sambūris, kitų organizacijų, bet ten – tik vyresnioji karta. Ir kai jų prašau savanoriauti, rašyti straipsnius, eiti į susitikimus, jie, ką gali, daro, bet to yra maža.

Kita problema, nėra dialogo su jaunąja karta. Jaunąją kartą turėtų auklėti pati jaunoji arba bent jau vidurinioji karta. Tad kol kas savanorystei didinant lietuvių kalbos prestižą nėra savanorių. Žodžiais lietuvių kalbą myli visi, bet eiti į talką su tomis idėjomis labai mažai kas nori.

Lietuvoje kalbos atžvilgiu klostosi du poliai. Išgyvename kalbos aukso amžių, nes turime viską: ir gimtosios kalbos įstatymus, ir kalbos politikos strategiją, ir Vyriausybės patvirtintus planus, ir sukurtas institucijas, bet nėra vykdymui reikalingų žmonių, nes šių teisės aktų vykdymas buvo užleistas. Todėl dabar net nežinome realios lietuvių kalbos būklės, nes, pasirodo, nėra jokių tyrimų, neturime ilgalaikės lietuvių kalbos strategijos, įstrigome su internetiniu lietuvių kalbos žodynu, neturime atnaujintos akademinės lietuvių kalbos gramatikos, nesusitvarkome su viešaisiais užrašais. Mokyklose trūksta lituanistų, ypač jaunų. Aukštosiose mokyklose į lietuvių kalbos magistratūrą neatsiranda norinčių stoti. Tai, matyt, susiję ir su lietuvių kalbos prestižu, ir su klaidingu įsivaizdavimu, kad su lietuvių kalba negali daug ko pasiekti.

Kur pasižiūri, ten problema, bet laimė, kad Lietuva yra nepriklausoma ir kad turime kalbai saugoti reikalingus įstatymus. Dabar kiekvieno mūsų pareiga – pakeisti situaciją ir būtų puiku, jei atsirastų savanorių talkininkų.



Susiję

Kalbos politika 1990800132440180127

Rašyti komentarą

  1. Dažnai tenka skaityti tekstus anglų kalba nes tiesiog nėra daromi jų vertimai į lietuvių kalbą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-11-28 11:21

    Globalumas savo šiandiene praktine forma yra nepalyginamai blogiau už vaikišką provincialumo ligą.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Rusų kalbos atžvilgiu jis šiek tiek tolerantiškesnis. O va anglų kalbos tai visai netolerantiškas :)

    Bet šiaip tai daug teisingų minčių pasakyta.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Šiaip jis pačią globalumo sąvoka blogai vartoja. Bazinis globalumo apibrėžimas yra toks "tarpusavio ryšiai". Sakoma, kad jau romėnų imperija iš mūsų kraštų gabenosi gintarą, pas mus palikdama savo pinigų, kuriuos dabar atkasame.

    Tai jau buvo "globalizacija". Tačiau nuo dabartinės globalizacijos ji skyrėsi ne prigimtimi, o intensyvumu: ji buvo reta ir jos vaisiais naudojosi tik prekybinis/aristokratinis, karinis elitas.

    Paskui ryšiai intensyvėjo ir jų apimtis didėjo. Štai, mano kaimo dvarininkė, kaip liudija jos pirkinių sarašai 19 amžiaus pabaigoje, iš Rygos parsisiųsdavo tabako, poreceliano ir kitokių dalykiukų. Tai buvo įkandama mažai dvarininkei, bet ne jos valstiečiui.

    Priešingai šiandienai, kai iš Alibaba Kinijoje gali užsisakyti dviračio skambutį už tris eurus ir jis ateina į tavo kaimą šalia Plungės ar kitur. Internetas, socialiniai tinklai, tiesioginės transliacijos, daugumai įkandami prekių parsiuntimai arba kelionės.

    Lygiai taip pat globalizavosi ir mokslas. Atsimenu, mano universiteto dėstytojas iš konferencijos parsivežė dovanotą knygą už 30 dolerių, kas buvo pusės mėnesio pragyvenimas. Ir mes, visas kursas, kopijavome jos ištisus skyrius. O šiandien? Universitetas moka už duomenų bazę ir parsisiunti per penkias minutes 100 knygų, jei reikia, nekalbant apie atviras duomenų bazes.

    Apsižvalgykime aplink save - tūkstančiai objektų, nuo čiaupo iki kompiuterio, yra tarpusavio ryšių sistemoje gauti pagalbiniai daiktai. Skundžiamės tuo? Ne, džiaugiamės.

    Trumpai tariant, lituanistas painioja globalizaciją su tam tikrų kultūrų arba ideologijų hegemoniją, už kurių stovi politinė arba karinė galia, arba paprasčiausiai su lėkštomis madomis. Tai dažnai lygiagrečiai einantys procesai, bet ne tapatūs ir lygiaverčiai.

    Kita vertus, kultūrų plitimas ne visais atvejais yra kažkas bloga. Šiandien visame pasaulyje skaitomas Aristotelis. Šiandien visa Vakarų teisė ir didelė dalis pasaulio teisės yra pastatyta ant gigantiškų romėnų teisės pamatų. Šiandien mes sakome, kad net ispanų arba lietuvių ateistas vistiek yra "kultūrinis krikščionis", nes vadovaujasi kriščioniška antropologija, kurią aptiksime taip pat Afrikoje, Amerikoje ir Australijoje.

    Būtų kvaila ir skurdu atmesti viską, kas ateina iš kitų geografinių zonų ar tautų, nes "tai ne mūsų" ir bet kokią įtaką pavadinti "pasidavimu" arba "savinieka".

    Yra kvaila peikti lietuvių bajorus, kurie kopijavo herbus iš lenkų. Nes lenkai kopijavo iš germanų, germanai iš lotynų ir frankų, o šių tradicijos siekia dar tuos pačius romenų laikus.

    Didžiuojamės dabar savo vyčiu, ProPatria labai gyrė, kad Kaune vienas buvo pastatytas ir niekas jo lietuviškumu neabejoja. Koks jisai? Šarvuotas riteris. Nueikite į bet kokį muziejų - mūsų 12-13-14 amžiaus kirviai buvo akmeniniai, turtingesni turėjo bronzinį, o tokius šarvus kaip vytis tapo įmanoma įsigyti gerokai vėliau, prekiaujant su kraštais arba juos uzkariavius, kurie turi metalo rūdos, lydimo krosnių ir metalo apdirbimo amatų. Kitaip tariant, mūsų vytis yra absoliučiai globalizacijos produktas.

    Tuo tarpu tie patys romėnai jau prieš pusantro tūkstančio metų atrodė kaip "vyčiai, kuriuos visi kopijavo, kaip ir kitus dalykus - ką pasakyti ir apie tas dvi triumfo arkas Paryžiuje?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-11-28 17:13

      O tai niekaip nerandu atsakymo, kaip lietuviai( baltai plačiaja prasme) sugebėjo su akmeninias-broniniais kirviais 200 metų kovoti su rinktine vakarų Europos kariuomene ir dar rytuose didžąją Kijevo Rusios dalį užimti, kažkaip galai nesueina kai užaštrinamas tas lietuvių atsilikimas. Gal Jūs kokių minčių ta tema turite.

      Panaikinti
    2. supratingas2019-11-28 18:00

      Cit.: "Nueikite į bet kokį muziejų - mūsų 12-13-14 amžiaus kirviai buvo akmeniniai, turtingesni turėjo bronzinį,"

      Sakot vėlyvame geležies amžiuje kirviai buvo akmeniniai? Ar tamstelei nuo enciklikų skaitymo netyčia neperkaito galvelė? :)

      Panaikinti
    3. Nusipezėjo jis čia, kaip reikiant. Bet ne pirmas kartas. Dažnai teko pamatyt, kaip dergia senovės lietuvius. Tik niekaip nesugeba paaiškinti, kaip tokie “atsilikėliai” sugebėjo atsilaikyti prieš vikingus, Kijevo rusėnus, lenkus, o paskui kryžiuočius.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-11-29 08:35

      Įdomu, ar Nemo jaučia skietumą nuo atsivežto kirvio ar aliejaus ir užvežto negro ar pasirinkimo būti kuo nori, tarkime, driežu.

      Panaikinti
    5. šiaurės Lietuva2019-11-29 11:02

      Pone Nemo, pabandysiu paprasta lietuvių kalba paaiškinti kuo skiriasi tamstos komentaras nuo Propatrios linijos. Anonimiškas 08:35 tamstai pareplikavo , aš paplėtosiu mintį.Taigi tamsta savo komentare kalbate apie PREKYBĄ IR KULTŪRĄ BEI MOKSLĄ, Ir tai yra puiku, atsivežti dviračio skambutį iš kinijos, apelsinų iš Maroko ar dar kažko iš afrikos, ir patiems kažką ten parduoti BET yra LABAI BLOGAI, kai iš tų šalių į lietuvą važiuoja tipo ;pabėgėliai;ty teroristai ,tinginiai ir visoks kriminalinis elementas.Toliau,LABAI PUIKU kai iš kokios prancūzijos ,vokietijos ar Kanados atvažiuoja menininkai,mokslininkai mes klausomės jų koncertų jų paskaitų ir patys ten nuvažiuojame mokytis BET LABAI BLOGAI kai iš ten atvažiuoja visokie gender ideologai ir pradeda griauti mūsų šeimas atiminėti mūsų vaikus, kai propaguojamas iškrypimas ir nutautėjimas kaip dabar kai perkami ginklai o patriotizmas ir tautiškumas gniuždomas. Na manau turėtum suprasti , jei kas neaišku klausk.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2019-11-29 12:17

      „Šiandien mes sakome, kad net ispanų arba lietuvių ateistas vistiek yra "kultūrinis krikščionis", nes vadovaujasi kriščioniška antropologija“ - visiška nesąmonė. Ir kas gi tie „mes“?

      Panaikinti
    7. Ką galėtų reikšti „kriščioniška antropologija“?

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2019-11-30 13:21

      Lk 23,3 Pilotas Jį paklausė: „Ar Tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Taip yra, kaip sakai“ Tai prie ko čia lietuviai? Jei yra taip vadinama krikščioniška antropologija, tada turi būti ir kitų tikėjimų (kurių pasaulyje yra begalė, nes dievų yra begalė) antropologijos. Atsipalaiduokite.

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-11-28 16:54

    Ačiū gerb.A.Antanaičiui už pateiktas prasmingas mintis.Vis dėlto pabrėžtina ir tai,kad nuo amžių lietuviai išugdė tautos bruožą pasižymintis pertekliniu polinkiu į svetimybes,daugeliu atveju nepagarba savajai kalbai,kultūrai.Tai daugelio atveju aiškiai atsispindi ir nūdienos elito ir eilinių piliečių elgesy ir mąstyme.Pvz.politikai,europarlamentarai kalbėdami iš ES parlamento tribūnos pasisako ne lietuvių k.,bet laužta anglų k.,panašiai elgiasi eiliniai tautiečiai atvykę apsipirkti į Suvalkus-su kasinin kėmis kalba šleivai lenkų k./tuo tarpu lenkai atvykę į Lietuvą visur bendrauja vie lenkų k./.Apgailėtina ir tai ,kad kai kurie lituanistai,pvz.L.Vaicekauskienė,G.Subačius...savo profesinėje ir viešoje veikloje dažnai žemina lietuvių k. reikšmę,netrukdo jiems kalbiniai barbarizmai lietuvių kalboje ir pan.Ir dar viena,-kas nutiko VLKK,kad nesirūpina Valstybinės lietuvių k.naujos redakcijos pagerintu ir išdiskutuotu projektu jau keletą metų dūlintį Seimo stalčiuje ir dar nepatvirtinto?Kodėl VLKK ir VK inspekcija /vad.D.Smalinskas/nesirūpina,kad jų šių institucijų finansavimas būtų ženkliai padidintas,o veikla ir galios jau keletą metų nebūtų labai apribotos?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Teisingos mintys. Ir beje, dėl to aš ir palaikau baltų tikėjimą. Trumpai tariant ir praleidus daug detalių, jis yra neblogas vaistas nuo tos saviniekos.

      Rekomenduoju pažiūrėti YouTube Kūlgrindos „Chants to Lithuanian Gods“ iš praeitos Dainų šventės ir paskaityti komentarus iš viso pasaulio po tuo įrašu. Kai kurie tiesiog ašarą spaudžia.

      The old gods are awakening :), kaip ten buvo rašoma.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-11-29 15:09

      Dievas kalba visoms tautoms,viena savo meiles kalba
      https://youtu.be/P43rY-Im5Qg
      https://youtu.be/zcgyXyaY_rk
      https://youtu.be/cL6kHi7OiUY
      https://youtu.be/sop2Tmikiug
      https://youtu.be/JRPi1igymss

      Praėjusiais amžiais jis buvo leidęs visoms tautoms eiti savais keliais.  Vis dėlto jis nepaliko savęs nepaliudyto geradarybėmis: iš dangaus duodavo jums lietaus bei vaisingų metų, teikė jums maisto ir širdies džiaugsmo

      Panaikinti
  6. Artėja Kalėdos (Christmas)2019-11-28 20:39

    Nuoroda: Mugė „Uptown Kalėdos“ pataria, kokių dovanų po Kalėdų egle tikisi vyrai


    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-11-29 11:25

      Šis komentaras kaip nei vienas kitas komentaras geriau atspindi pagarbą kalbai ir kryptį, kuria ritamės. O taip pat, kad Antanaitis yra tik eilinis sistemai tinkamas šūdmalys įsitaisęs toje komisijoje ir nieko nesugebantis pakeisti, o gal ir nenorintis, dėl savo šventos ramybės.

      Panaikinti
    2. Ačiū, Anonimiškas 2019-11-29 15:09. Telaimina Jus Dievas.

      Panaikinti
  7. Pastebėjau,kad nacianalinis Ėlėtėas2019-11-28 20:43

    angliškus dainų pavadinimus dažnai pristato angliškai. Be jokio vertimo ar paaiškinimo lietuviškai.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Citata: "Kodėl atsirado terminai globalumas arba pastaruoju metu siūlomas kitas terminas – tarptautiškumas? Manau, tai vaikiškos provincialumo ligos apraiškos naujajame pasaulyje. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo 30 metų."
    Gal ir galima tarptautiškumą kažkokia tai prasme tapatinti su globalumu. Deja, ne tai yra globalizmas. Globalizmas, kuris sukelia pasipyktinimą, yra vienos grupės globalistų bandymas užvaldyti visą pasaulį. Būtent tautinis valstybingumas yra kliūtis visus valdyti. O tą daryti būtų paprasčiau, jei visi vienodai primityvūs ir tūpi, bet tarpusavyje besiriejantys.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Taip, dėl akmeninių ginklų suklydau ir parašiau netiesą. Jie yra gerokai ankstesni. Buvo mokama, nedideliais kiekiais iš pelkių rūdos, gaminti ir dirbti geležį, gaminti ietis, peilius, strėles, gerokai rečiau - kalavijus.

    Tai pasakius - mokykitės pripažinti klaidas ir koreguotis. Nes pažinimas yra SUKAUPIAMAS, o ne įgimtas ar turimas dėl to, kad priklausai "teisingai partijai".

    Dėl ko beveik nesuklydau, tai dėl metalinių šarvų. Berods iki 12 amžiaus jų praktiškai nėra aptika kapuose, manoma, kad turbūt ir nebuvo naudojami, o vėliau, 13-14 amžiuje, jie turbūt kopijuoti iš slavų žemių, o dar vėliau, 16, jau aiški Vakarų europos technologijų įtaka. Bet kokiu atveju pilna šarvuotė buvo brangi ir nedaugelio privilegija.

    Šiuo požiūriu globalizacija akivaizdi ir būtina - kad išliktų konkurencingos mūšio lauke, tuometinės baltų gentys sparčiai mokėsi ir perėmė kitų karines technologijas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-11-30 00:31

      Bet kaip tas nemo viską žino, koks išsimokslinęs, ir kaip tarsi netyčia pameta štai tokius perliukus: „13-14 amžiuje, jie turbūt kopijuoti iš slavų žemių, o dar vėliau, 16, jau aiški Vakarų europos technologijų įtaka.“ Taigi, lietuviai tarsi kopijavo nuo slavų? Ir nuo portugalų? Labai slidžiai rašo. Ir visiškai nesupranta, kas ta globalizacija ir su kuo ji valgoma.

      Panaikinti
  10. nemo: "Šiuo požiūriu globalizacija akivaizdi ir būtina - kad išliktų konkurencingos mūšio lauke, tuometinės baltų gentys sparčiai mokėsi ir perėmė kitų karines technologijas."
    - Bet prie ko čia tokia "globalizacija" dabar užkliuvo? Tai tiesiog bendradarbiavimas ar keitimasis patirtimi. Juk problema, kad vieni užvaldo visus kitus primesdami visiems vienodas primityvias gyvenimo taisykles, užteršiant ir kalbas visokiais tarptautiniais terminais-svetimybėmis, ką visi kiti ir pajaučia, kaip jų savitumo/tautiškumo naikinimą. Svetimybės neturi tokio paties sąryšio su tautoje natūraliai susiklosčiusia tautos (prigimtinės) kalbos žodžių sandara, todėl vartojant svetimybes mes jų negalime teisingai priimti pasąmoniniu lygmeniu. Reiškia, suvokimas tik apytikslis, o ne pilnas. Ir kuo labiau užkrėsta mūsų kalba svetimybėmis, tuo didesnes viltis deda į tas svetimybes susirgę tarptautiniu mandrumu, tuo daugiau randasi kosmopolitų kovojančių už teises sirgti tais absurdais...

    AtsakytiPanaikinti
  11. Eilinė "globalisto-internacionalisto" "nemo" demagogijos dozė - beje, visiškai standartinė. Atkreipkite dėmesį, kad tas veikėjas iš esmės tiesiog atrajoja nuvalkiotą liberastinę "šyzą" iš serijos "globalizmas ira geraj, nes nu kitajp taj butume acilike spigliotom vielom ušsitvere balanos gadineje givene retrogradaj". Trumpai tariant, iš vienos pusės yra "progresyvūs internacionalistai", kurie už "atvirumą beigi pažangą", o iš kitos - "buržuazinei nacianalystaj", kurie, bjeuribes, siekia izoliacijos, stagnacijos beigi regreso (žr. čia, Pro Patrijoje pateiktą straipsnį "Dr. Juozas Čaplikas. Stalinistiniai išpuoliai prieš meno ir mokslo darbuotojus 1944-1949 m." - ta pati "internacionalistų" šutvė ir tie patys "argumentai"). Tai yra A. Antanaičio minimo provincialaus nepilnavertiškumo komplekso išraiška grynąja forma. Esminiai punktai: a) mes blogesni už kitus; b) vienintelis būdas tobulėti yra atsisakyti to, kas sava ir perimti tai, kas svetima (nes taigi geriau); c) prekyba, kultūriniai mainai, kalbų mokymasis ir pan. absoliučiai konfliktuoja su savo tapatybės išsaugojimu - todėl pirmyn į punktą b).
    Ir dar verta atkreipti dėmesį į eilinį "nemo" triuką: savo "teorijoms" pagrįsti jis jau ne pirmą kartą naudoja akiplėšišką melą (šiuo atveju - akmeniniai kirviai lietuvių ginkluotėje vėlyvaisiais viduramžiais (RIMTAI tikite, kad TOKS "entelektualas" TIEK nusišnekėti gali iš nežinojimo? ;))), o pagautas meluojant pareiškia, kad čia, esą, jo privalumas, nes gi va, pripažįsta klaidą ir tobulėja, škias (taj ne jus, bjeuribes buržuazinei nacianalystaj!). Čia maždaug tas pats, jei kokia čigonė turguje, pagauta vagystės metu, pareikštų, jog ji čia taip tobulėja, mokydamasi iš klaidų atskiriant savą turtą nuo svetimo. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2019-11-29 22:39

    ProRussia chunveibinai, sėdėdami prie švediško stalo iš ikea, rašo Kinijoje pagamintu kompiuteriu, naudodami JAV sukurtą programine įranga, ir keikia globalizaciją. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ir kodėl aš nenustebęs, kad TOKIOJE temoje išrėpliojo nupušę neadekvatai su savo "yžvalgom"? :D
      Beje, sveikinu - jūsų gretos pasipildė: https://www.facebook.com/photo.php?fbid=2959155777427811&set=a.491179020892178&type=3&theater

      Panaikinti
    2. šiaurės Lietuva2019-11-29 23:44

      Nu bl...senka kantrybė .Kai tokie nupušėliai 22:39 vėl kliedi savo mantras apie švediškus stalus ,kiniškus kompiuterius tiesiog norisi rėkti, TAIGI ČIA PREKYBA kuri nieko bendra neturi su ta suknistą globalizaciją ,kokią jūs isivaizduojate. Tautos ir valstybės ir turi turėti sienas, kalbą ir kultūrą o prekiauti galima ir reikia. Beje tokiu principu ir buvo sukurta ES tik dabar nupušėliai glogalistai baigia ją sugriauti.

      Panaikinti
    3. Dalis jų (pvz. "nemo") yra atviri demagogai - ir jie tyčia viską suplaka į viena, siekdami klaidinti naivesnius žmogelius, dalis yra kiauri minkštagalviai, kurie nemąstydami kartoja, ką minėti demagogai į jų paikas makaules sukiša, o dalis - tikri nupušėliai ("Anonimiškas 2019-11-29 22:39" ir "Anonimiškas 2019-11-29 23:34" - puikus tokių ligotų ypatų pavyzdys).

      Panaikinti
  13. Globalizacijos ir globalizmo klausimais visai verta pasiskaityti Viliaus Bražėno knygą "priminimai bendražygiams".

    AtsakytiPanaikinti
  14. Anonimiškas2019-11-29 23:34

    Mažaraštis Kremliaus vatagalvis taškosi seilėmis temoje apie lietuvių kalbą :)

    AtsakytiPanaikinti
  15. Vilius Bražėnas:"Jai matydamas blogį neini jo sunaikinti, blogis ateis sunaikinti tavęs"
    Daugelis tą supranta tiesmukai, kaip raginimą fiziškai naikinti "blogiečius". Deja, fiziškai naikinant "blogį" nugalėtju visados bus pats didžiausias blogis.
    Yra ir kitas būdas blogiui naikinti. Tai gero pavyzdžio kelias - atsisakymas blogai elgtis net gi su blogai besielgiančiais:
    Pat 15,1
    1 Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę.

    1 Pt 2,12
    12 Jūsų elgesys tarp pagonių tebūna kilnus, kad jie už tai, už ką šmeižia jus kaip piktadarius, pamatę jūsų gerus darbus, imtų šlovinti Dievą aplankymo dieną.

    Jn 13,34
    34 Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Anonimiškas,

    aš nesu "išsimokslines" ir taškas. Aš mokslinuosi. Aš pamačiau savo klaidą - ji nebuvo atsitiktinė, nes apie akmeninius kirvius muziejuose kadaise esu skaitęs, bet visiškai susipainiojau laikotarpiuose.

    Taigi, kad save pakoreguočiau susiradau akademinį straipsnį apie geležies metalurgiją Lietuvos teritorijoje pirmajame tūkstatmetyje ir antrojo pradžioje: kas yra rasta, kas yra žinoma, kokios technologijos ir t.t. Ten buvo išvada, kad iš pelkių rūdos buvo mokama pasigaminti geležį ir buvo kalvių, kurie mokėjo nukalti neblogą ietigalį arba kirvį. Turimas žinias apibendrino archeologė Birutė Salatkienė:

    https://etalpykla.lituanistikadb.lt/fedora/objects/LT-LDB-0001:J.04~2008~1367161931347/datastreams/DS.002.0.01.ARTIC/content


    Antra, susiradau akademinių darbų apie mūsų genčių ginkluotę, šarvuotę ir jos evoliucija, kas žinoma iš kapų, aprašymų ir piešinių. Tarp vyresnės kartos istorikų yra toks Vytautas Kazakevičius, kuris tai tyrė.

    Tarp jaunesnės kartos - toks Paulius Bugys, kurio magistro darbas ir 2014 metų daktaro disertacija yra būtent apie šarvuotę, aprašant dešimtis rastų šarvuotės fragmentų ir lyginant su kitais.

    Tai jo įžvalga yra, kad mūsų gentys pirmiausia pradėjo šarvuotis pagal slavų naudotų šarvų pavyzdį, nes pirmiausia su jomis turėjo reikalų. Kai kurios jo išvados 46-47 puslapyje ir 60 puslapių iliustracijų yra čia.

    https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:2151585/datastreams/MAIN/content

    o santrauka čia:

    https://elaba.lvb.lt/primo-explore/fulldisplay?vid=ELABA&docid=ELABAETD2151585&context=L&lang=en_US

    Gali būti, kad ir jis bus kito istoriko pakoreguotas. Kaip bebūtų, tai, kad jį perskaičiau man padeda susidaryti kompetetingesnę nuomonę nei kai kurių jūsų, kurie nesivargina tikrinti savęs, pildyti savo pažinimo, remtis į kuo patikimesnį pagrindimą.

    Ką gi, čia mano metodas. O jūs gi teisūs, nes tiesiog jūs teisūs, na dar ir todėl, kad žadate už Radžvilą balsuoti:)








    AtsakytiPanaikinti
  17. Na, ką aš sakiau? QED :D
    Puiki taktika - gali šmeižti, meluoti kiek nori: jei nepagaus - laimėjai, jei pagaus - išputi akis ir aiškini apie "mokslinimąsi", nepamiršdamas savęs, nuostabiojo besitobulinančiojo, "tamsolems retrogradams" priešpastatyti. :D
    Jeigu visokios vanagaitės "stogo" neturėtų, galėtų kuo puikiausiai taip išsisukinėti, jei kas prie sienos priremtų. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  18. Aę jau esu čia rašęs - kviečiu visus TIKRINTI ką skaitote. Ir mano, ir oponentų, ir Sinicos ir Radžvilo ir visų kitų žodžius.

    Svarbiuose dalykuose nieko ir nei vieno nepriimkite už tiesos monolitą. Pažinimas yra SUKAUPIAMAS, informacijos analizė ir dėlionė yra IŠMOKSTAMI, niekas ir nei vienas neturi VISO pažinimo ir nenaudoja 100 procentų teisingai informacijos.

    Svarbu tikrinti, lyginti kompetetingas nuomones, koreguotis ir koreguoti. Visiems bus geriau. O piktų šuniukų urzgimas ir klešnės tampymas yra nesvarbu ir nereikšminga.

    AtsakytiPanaikinti
  19. Kadangi ponulis demagogas čia užsuko ir "apsidirbo" pirmą kartą, niekas nieko apie jo "metodus" nežino, todėl visi kuo rimčiausia veido išraiška priims jo postringavimus už gryną pinigą. Tikrai-tikrai! :D

    AtsakytiPanaikinti
  20. Tai, ko negalima patikrinti, paneigti ir patvirtinti - yra porstringavimai. Tai, pavyzdžiui, yra sapaliojimai apie tai, ką jaučia ir kokios yra kito žmogaus intencijos, nors to negali įrodyti. pats priskiri intencija, o paskui vaidini, jog kitas neigia ir išssisukinėja:)

    Čia atsimenu iš tos paauglių argumentų serijos - "tu prieš gėjus? nes turbūt pats gėjus, tik bijai prisipažinti;)"

    Tie, kas išpažįsta krikščionišką etiką žino, jog vienintelis širdies teisėjas yra Dievas, kuris vienintelis mato, kas žmogaus viduje ir supranta, kas ir kaip jame gimė, tūkstantmečių perspektyvoje.

    Aš todėl aš tavęs Pikc neteisiu. Tu urzg ir lok kiek nori, man nusispjaut. Tačiau galiu pasakyti dėl tavęs paties - tu suvoki, kad Viešpats Paskutiniame Teisme tavęs paklaus kodėl užėmei Jo, širdies ir intencijų teisėjo vietą? :)

    Čia krikščioniška etika. O elementari DISKUSIJŲ etiką neužsiima emocijomis ir širdies intencijomis, kurių niekas, apart jų savininko ir Viešpaties iki galo nepažįsta, o argumentais ir faktais, kuriuos galima patikrinti, paneigti, patvirtinti, papildyti, pakoreguoti.

    Apie šarvus ir ginklus tai galima padaryti. Lietuvių riterio pirmoji versija Kęstučio anspaude yra, regis, iš slavų perimtos šarvuotės iliustracija:) Kitaip tariant, manai, ryšiai, kitaip tariant, globalizacija:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-11-30 21:04

      Ne politiko klausimai. Kas tas paskutinis teismas: tai aukščiausiasis teismas, kuris randasi Vilniuje? Kas ta intencija? „Svarbu tikrinti, lyginti kompetetingas nuomones, koreguotis ir koreguoti“ - o čia tai jau išvis... Tai tamsta tikrinate, lyginate specialistų, ekspertų nuomones ir po to corrigere?

      Panaikinti
    2. Demagoge, sei un patetico, kaip vienoje dainelėje dainuoja (tiesa, kitame kontekste - bet ta "diagnozė" čia netgi labai tinka). ;)
      Apie idiotišką globalizmo aiškinimą, kai net šioje komentarų skiltyje ta liberastinė "šyza" demaskuota buvo (žr. pvz. kad ir "šiaurės Lietuva 2019-11-29 23:44" komentarą), gal geriau nieko nesakysiu. :D

      Panaikinti
  21. Šuniukų urzgimo mechanizmo iliustracijai:

    Aš pareiškiu, kad TIKROJI Radžvilo intencija yra riebi europarlamentaro alga Briuselyje, o ne tautos žadinimas:)

    Jis ištyrė galimybes ir nustatė, kad į europarlamentą nepateks kalbėdamas UŽ ES, nes jau yra taip kalbančių, bet štai jei kalbės prieš ES, tai paklius, nes Lietuvoje euroskeptikų rinka dar neišnaudota:)

    Taigi, į šitą mano schemą puikiai sutilps viskas: kuo Radžvilas daugiau žadins tautą, tuo labiau galėsiu tvirtinti, kad jis veržiasi prie lovio:) Ražvilas sako, kad ne dėl pinigų? Haha, nebūkime naivūs:)





    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nemo, tikroji Radžvilo intencija būtų (turėtų būti) ta, kurią ir deklaruoja. Tačiau iš to ir yra tik deklatacija. Manau, kaip ir kiekvienas (bent jau dauguma) aktyviai dabar besireiškiančių politikoje ar visuomeninėje veikloje, yra įtakojami interesų turinčių iš svatur. Įtakojimo būdai labai įvairūs: nuo paprotinimo ir pagyrimo iki "rėmimo"/papirkinėjimo. Nederėtų atmesti ir šantažo, kaip ypač stiprios priemonės. Taigi, niekaip nenuginčysi intencijos, kuri deklaruojama. Ji tokia ir yra,.. be prie jos yra prikabinta sąlygų, kurios šią intenciją galiausiai šuniui ant uodegos padžiaus.

      O su šitais smirdžiaias, patarčiau nesileisti į įrodinėjimus. Jie neturi garbės, jiems po...ui ta tiesa. Juos ponas laiko ant granginės, kad aplotų kiekvieną jam neįtinkantį. Toks tas jų patriotizmas. - Tik trys metrai... grandinės.

      Panaikinti
    2. Na, va - eilinį kartą nupušę vatnykai su liberastais kuo puikiausiai bendrą kalbą randa. Kaip ir sakiau - dvasios ir proto broliai. :D :D :D

      Panaikinti
    3. Pikčiau, nekaltink visų veidrodžių tokiu pat kreivumu, Argi neaišku, kad tamstos snukis kreivas visuose vienodai atsispindi.

      Panaikinti
    4. O, vargeli - netgi "šiaudinės baidyklės" normalios sukurpti neįstengė. Savo pozicijos vertinimo lyginimas su išsigalvotu Radžvilo vertinimu (kuris, beje, kai kuriuose sluoksniuose išties egzistuoja) yra visiškai neadekvatus. Va, jei Radžvilas būtų eurofederalizmo šalininkas, apsimetinėjantis patriotu - tada būtų kitas reikalas. Bet nėra.
      Ir, beje, vėl (jau tradiciškai) neapsieita be atviro melo: "bet štai jei kalbės prieš ES, tai paklius, nes Lietuvoje euroskeptikų rinka dar neišnaudota" versus "Ar einate į Europos Parlamentą sugriauti Europos Sąjungą?
      - Tai aktyviausiai apie mūsų komitetą ir konkrečiai apie Vytautą Radžvilą skleidžiamas mitas. Jis visiškai melagingas." (http://www.propatria.lt/2019/04/dazniausiai-uzduodami-klausimai-vytauto.html)

      Panaikinti
  22. Anglų kalbos mokosi 11 mokinių (nes dalina klasę nuo 21 mokinio), o lietuvių kalbos mokosi 30 mokinių klasėje.Jaučiate skirtumą? Niekam tai nerūpi...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip - prioritetai aiškūs. Ir ne tik mokyklose - universitetuose vis garsiau kalbama, kad kalbos kultūros dalykas yra nereikalingas, nes vis tiek viskas angliškai bus, mokslinius straipsnius skatinama rašyti tik angliškai (ir, atitinkamai, skirtingai vertinama), netgi pradedama svarstyti daktarinių disertacijų gynimą tik anglų kalba - nes gi "tarptautiškumas" (plg. su "internacionalizmu"). Skirtumų tarp ANO ir ŠITO sajūzų vis mažėja - tiek, kad ANIE internacionalistai vietoj mūsų kalbos grūdo rusų, o ŠITIE - anglų. Tai bene vienintelis skirtumas. Vienu atžvilgiu ir ANIE, ir ŠITIE yra visiškai vienodi - jie visi yra, kaip žmonės sako, "dvasios ubagai".

      Panaikinti
    2. "Skirtumų tarp ANO ir ŠITO sajūzų vis mažėja - tiek, kad ANIE internacionalistai vietoj mūsų kalbos grūdo rusų, o ŠITIE - anglų. Tai bene vienintelis skirtumas".
      - Matai, brangusai, vis tik išskiri "šį" ir "aną" sojūzus. Supranti, kad tik elgiasi jie panašiai. Na, kaip ir šunų lojimas yra lojimas.
      Nežiūrint į tai, kažkodėl tai tiki, kad juos viena ir ta pati plaukuota marksistinė ranka, neva tai, iš Kremliaus, neva tai, iš Frankfurto ar dar iš kokių štatų valdo. Gal laikas apsispręsti? O tai taip matematiškai logiškai samprotaudamas prieisi išvados, kad visame pasaulyje tėra vienintelis chuliganas.., nes gi visi(?) jie lygiai tokie pat; reiškia - tas pats bvienas.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-12-01 11:01

      Niekas neverčia lietuvio verslininko prievarta atidaryti kabebinę, o ne ne lietuviškų patiekalų kavinę. Niekas neverčia restoranų, viešbučių, poilsio namų pavadinti angliškai. Niekas neverčia taip vadinamo „nac. transliuotojo“ leisti ir leisti, ir leisti angliškas dainas. Niekas neverčia rašyti aknė vietoje spuogas; edukacija vietoje švietimas, mokymas, lavinimas; renovacija vietoje atnaujinimas, suicidas vietoje savižudybė ir t.t. Sąrašas būtų ilgiausias! Menkavertiškumas, Lietuvos istorijos nežinojimas, negerbimas ir net niekinimas, menkas išsilavinimas (diplomas ne išslavanimas), baudžiauninko genai... Kur lituanistai, kur ta inspekcija, kur kalbininkai? Paklausykite, kaip kalba per LRT radiją kai kurie taip vadinami žurnalistai, ypatingai jauni žmonės. Ar jie kur mokėsi? Kur, kiek ir ko? Valstybės mastu lietuvių kalba ginama, saugoma, puoselėjama???

      Panaikinti
    4. Dar paverkim kad Urmana ar Merūnas itališkai dainuoja, juk tai taip nepatriotiška. Kažkodėl suomiai, nedaug už mus skaitlingesnė tautelė, rašo tas savo disertacijas angliškai, jų moksliniai straipsniai šmėžuoja žurnaluose (kur lietuvių su žiburiu nesurasi), vidutinis suomis puikiai kalba angliškai, bet neteko girdėti kad suomių kalba nuo to nukentėjo ar patriotiškumas dėl to sumenko. Gal ten dėl šalto klimato tiesiog nėra patvorių ir jų trinančių "patriotų"?

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-12-02 17:55

      Suomi ekspertas? Rimtai?

      Panaikinti
    6. O, taip - egzpertas, dar ir koks! :D
      Skaitant to padarėlio rašliavas, prieš akis neišvengiamai stoja sovietų laikų komsomolo aktyvistas-interncionalistas: buka fizionomija, blizgančios akys, išpūsti raudoni žandai, įnirtingas mostagavimas rankomis ir falcetu, pasitaškant seilėmis, rėkiamos "tiesos" apie internacionalizmo pažangą beigi neišvengiamą pergalę, kuriai jokie "buržuazinei nacianalystaj" nesutrukdys. Ura, tavarišči! :D

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2019-12-02 22:52

      X: suprantu tave, nes tavo gimtoji kalba ne lietuvių kalba, nežinau, ar išvis turi Tėvynę, bet tai tikrai ne Lietuva. Prie sovietų buvo dainuodavo per radiją: moj adries nie dom i nie ulica, moj adries sovietskij sojuz. Prisimenu, kaip tada kai kurie lietuviai darbe puldavo kalbėtis rusiškai su rusu, nors tas labai neblogai suprato, kalbėjo lietuviškai. Tas įgimtas lindimas kuo giliau į užpakalį bet kuriam užsieniečiui.

      Panaikinti
    8. to 22:52, turiu nuvilti - gimtoji kalba lietuvių, manęs "nepola" NATO, neoliberalai ar konservatoriai. O giminės medyje nelietuvių nėra. Pagal kilmę net į patvorio arijus tikčiau. O kad Pikčiui visur komsomolas vaidenas, nežinau, gal koks Linkevičius jį yra išniekinęs, o gal kokia galvos kontūzija kaip Puteikiui. Smagiausia kad jis tik fantazuoti gali, o man to nereikia, nes aš jį pažįstu ir kartkartėm matau. Apgailėtinas pusamžis tipas, nuo š.. pilstymo, lojimo ir komentatorių komentavimo gerokai nupliko, tiek metų aukštojoj pradirbo ir absoliučiai nieko nepasiekė... nes tiesiog bukas nevykėlis, čia net kelių kalbų mokėjimas nieko nekeičia.

      Panaikinti
    9. O, kokių "iksiukas" liguistų fantazijų padavė! Pala, ar ne pilnatis koks artėja? Hmm... Lyg ir ne - dar savaitė praktiškai... Tiesa - gi homsomolas, kaip žinia, jautrūs... :D
      "Anonimiškas 2019-12-02 22:52" - čia labai įdomus atvejis: sunkaus nepilnavertiškumo komplekso kamuojami individai bando jį kompensuoti įsivaizduojamu pranašumu nesergančių žmonių atžvilgiu. Prisiminkite, kaip tie užsieniečiams (iš pradžių - rusams, paskui - "vakariečiams") galvas giliai užpakalin sukišę menkystos vaizduodavo "didelius ponus" tautiečių terpėje (tiesa, reiktų gal rašyti "tautiečių", nes mankurtai neturi tautybės - tad ir tautiečių). Ir juk jie apgailėtinai atrodo ne tik tų garbinamų užsieniečių, bet ir niekinamų tautiečių akyse. Iš esmės tai tas pats, kai koks nors žmogelis iš provincijos nusprendžia persikelti į miestą ir pradeda vaidinti didį miestietį, tapdamas klounu tiek miesto, tiek kaimo gyventojams. Skirtumas tik tas, kad šitą fauną klounais pavertė jų išpažįstama pseudoreligija. Deja, tokie iki žmogaus karikatūros lygio nuzombinti ypatos, kaip visokie "iksai" to nėra - ir, panašu, nebus įgalūs suprasti. Nebūtų tokie isteriški chamai, galima būtų jų pagailėti - dabar gi tokie tik panieką ir pasišlykštėjimą kelia.

      Panaikinti
    10. P.S. Tik dabar pagalvojau - o juk aš neįvertinau dar vieno homsomolo bruožo: infantilumo. Skubu taisytis. ;)

      Panaikinti
  23. Anonimiškas2019-12-01 11:56

    Verčia, brolyti, verčia. Ir priverčia daryti absurdus pirmiau privertę formuoti valdžią demokratiškai, t.y., neišmanėliams suteikiant teisę rinkti... Maža to, neišmanėliams suteikiant teisę būti renkamais. Tai kaip manote, ką darys neišmanėliai atsidūrę valdžioje? - Lauks patarimų. Ir iš ko jie patarimų gali tikėtis? Akivaizdu, kad tik iš tokias taisykles primetusiųjų. - Kokia gi prasmė būtų visiems primetinėti absurdiškas taisykles, jei nebūtų tikslo tuo pasinaudoti.

    AtsakytiPanaikinti
  24. Nelabai įdėmiai skaičiau autoriaus straipsnį, bet pavadinimą jis nukopijavo nuo Lenino kn. "Vaikiška kairumo liga komunizme". Nemanau, kad globalumą (ar globalizmą?) būtų galima vertinti kaip provincialumą, įsikomponuojantį į "naująjį pasaulį".
    Nebekalbant jau apie Nemo niektauzystes apie globalizaciją. Įžūliai (ar kvailai?) apeidamas pačią satanistinę globalizacijos esmę, jis susikoncentruoja ties istoriniais kultūrų mainų pavyzdžiais, net nebandydamas bent kiek pasigilinti į šiuolaikinę globalizaciją. Kokio ji pobūdžio (ekonominė, politinė, kultūrinė, religinė), kas ją vykdo (elito valdžia), kokia jos esmė (komunikacijų supaprastinimas, visų, kokių tik įmanoma ribų trynimas, - net žmogaus kūno), kad tai yra demokratijos išsigimimas, prievartinis kultūrinių, socialinių ir kitokių standartų diegimas. Baisiausia yra religinė globalizacija, kuri jungia į vieną visas religijas ir atkakliai kuria antikristinę bažnyčią.
    Kai neišleidi iš akių visų šių požymių, tuomet infantiliai postringauti apie tai, kad globalizacija yra viso labo "tarpusavio ryšiai" ir apie tai, kaip romėnai iš Lietuvos kadaise gabenosi gintarą, jau nebeišeina.
    Koks vis dėlto atgrasus liberalistinis požiūris! Tai yra moralinis ir visoks kitoks daltonizmas, dvasinis infantilumas, maištas prieš viską, kas turi formas, neapykanta Kristui.

    AtsakytiPanaikinti
  25. Unknown, Jūs gi net labai įdėmiai visai NEskaitėte straipsnio.
    Juk pats kalbininko pasikvietimas pokalbiui apie globalizmą, yra nei šis nei tas. Iš atsakymų aišku, kad profesorius(?) žino tik apie "blusą" tuo tarpu žurnalistas(?) uždavinėja jam klausimus apie "žuvį". Užsipuolate dabar nemo, kad jis įsijungė į tą cirką naiviai-nuoširdžiai. Ir išputėte iš to sąžiningo (gal kiek naivoko) žmogaus burbulą didesnį už patį prediktorių, neva, pakėlųsį ranką net prieš Kristų. - Didvyriškai čia, Jūs Unknown. Kabinu medalį-kavės š...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Reik pasakyt, linksma matyti kiaurus atsilupusius vatnykus, mūru už nupušusius liberastus stojančius. :D

      Panaikinti
  26. Čia tik tu vienas visai nupušęs liberastas, kiti - tik šiaip sau - kartais suklystantys žmonės.

    AtsakytiPanaikinti
  27. Pikc'iau, visas šitas mūsų stumdimasis čia, nieko nevertas ir nieko nereiškia. Ir jei supratai, ką turiu omeny, siūlau paklausyti "Šventą Mariją":
    https://youtu.be/ICcW2pwhY3M
    - Ir baigiam blevyzgas. Kitaip, visiems nuo to bus tik blogiau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jei jau pažadėjote juokais, tai žiūrėkite, kad bent numumirtumėte rimtai...
      Matote, Pikc'ius galvoja, ką čia pasirinkus, ar likti su pataikūnais, kaip kad Jūs, ar vis tik pasitaikius progai išeiti iš miško...

      Panaikinti
    2. Nieko jis negalvoja. Jeigu jis ką ir galvoja, tai tik kaip kitiems padaryti didesnį įspūdį savo žiniomis. Kaip save išaukštinti, o kitus pažeminti.
      Tiesą sakant, turbūt visi mes čia to siekiam. Rask tu kankinį ir dvasios aristokratą, kuris pažemintas ir iškoneveiktas džiaugtųsi!
      Kodėl pati nusprendei, kad aš pataikūnė? Ir kam aš čia turėčiau pataikauti? O tu niekam nepataikauji?
      Mane prajuokino Mirej Matje, šičia ir tokiais tikslais pasirodžiusi:)). Beje, tokios dainos priskiriamos kūjo ir pjautuvo nostalgijai, ko Piktam niekaip neprikiši:).

      Panaikinti
    3. Unknown: "Nieko jis negalvoja. Jeigu jis ką ir galvoja, tai tik kaip kitiems padaryti didesnį įspūdį savo žiniomis. Kaip save išaukštinti, o kitus pažeminti. "
      - Gal būt, jis nežino, kad kur kas daug didesnė prasmė galvoti, kaip užtikrintį bendrą visų gyvenimą, ne vien rūpintis savu - kitų sąskaita. Tai tik kiti susidūrę su juo jaučia žeminimą, o jam nė mintis tokia, kad tuo žemina kitus, neateina į galvą. Ir suprantama, kad tokie jaučiasi vertesni už kitus, nes gi - kiti vatnikai niekingi, ar kokie liberastai įkyrūs. Jam gi, ir vieni, ir kiti - vienodai nemalonūs, nes prieštarauja jo išskirtinumui, nesutinka būti laikomi menkystomis... O kaip gi jam be menkystų, prieš ką gi jis dar galėtų atrodyti toks didelis didelis, kaip varlė išsipūtusi prieš jautį.

      Unknown: "Tiesą sakant, turbūt visi mes čia to siekiam. Rask tu kankinį ir dvasios aristokratą, kuris pažemintas ir iškoneveiktas džiaugtųsi!"
      - Netiesa. Taip tik atrodyti gali tiems, kurie jokios perspektyvos nemato harmingam visuomenės brndrabūviui, tiki tik į jėga išsikovotą "laimę". Jiems kiti kalti, kad tos laimės jiems nėra ir nėra...

      Unknown: "Kodėl pati nusprendei, kad aš pataikūnė? Ir kam aš čia turėčiau pataikauti?"
      - Visų pirma, aš ne "pati" (ale, = O vis tik!) O nusprendžiau todėl, kad užsipuolei nemo už tai, į ką iš vis galima nekreiti jokio dėmesio. Ir vienintelė prasmė tą daryti, galėtų būti pataikavimas Pikc'iui.
      Unknown: " O tu niekam nepataikauji?"
      - Pataikauju. Savo antrajai pusei...

      Unknown: "Mane prajuokino Mirej Matje, šičia ir tokiais tikslais pasirodžiusi:))."
      - Pasaulis gražus! Grožis kaip sviestas; juo kažką pagadinti sunku...
      Unknown: "Beje, tokios dainos priskiriamos kūjo ir pjautuvo nostalgijai, ko Piktam niekaip neprikiši:)."
      - Štai ir vėl pagrindas įtarti, kad pataikaujate Pikc'iui. Argi privalumas nejausti nostalgijos tam, kas buvo gražaus. Pala... Tas juk ir dabar yra gražu. Ir jei kas su grožiu nedraugauja - jo problema.

      Panaikinti
    4. "Jeigu jis ką ir galvoja, tai tik kaip kitiems padaryti didesnį įspūdį savo žiniomis [NE]. Kaip save išaukštinti [NE], o kitus pažeminti.[NE]" - trys spėjimai - ir visi neteisingi. Ne kažką... :)

      Panaikinti
  28. Unknown: "Beje, tokios dainos priskiriamos kūjo ir pjautuvo nostalgijai[...]."
    Ale: "Argi privalumas nejausti nostalgijos tam, kas buvo gražaus. Pala... Tas juk ir dabar yra gražu. Ir jei kas su grožiu nedraugauja - jo problema." https://i.ytimg.com/vi/MYWCpX6YupI/maxresdefault.jpg :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jedem das Seine! - Kiekvienas atsirenka panašius į save. Deja...

      Panaikinti
  29. Kiekvienas iš jūsų yra kompetetingas kažkurioje srityje, kuriai skyrė laiko, jėgų, pastangų. Šioje srityje jūs aiškiai matote, kas tos kompetencijos turi daugiau už jus, kas turi apytikriai tiek, kas visai neturi, kas turi daugiau vienais klausimais ir kitais mažiau.

    Nustokite traktuoti šiuos klausimus nepilnavertiškumo komplekso, "myliu/nemyliu", kažkokių patinų, kurie bando kuo garsiau bando sustaugti vienas ant kito perspektyvoje.

    Kai aš kažkam pasiūlau - "eik pasiskaityk daugiau": tai nėra nei mano putimasis, nei kito menkinimas. Paprasčiausiai - eik ir pasiskaityk.

    Daugybe atveju - kaip ir šiuo ginklų ar geležies klausimu - man pačiam reikia pasiskaityti. Aš dėlto nei mažesnis, nei didesnis. Nežinojau - sužinojau. Mane nei įžeidė ar sumenkino, o pataisė ir parodė, kur ir ką turiu pasitikrinti paprasčiausiai faktų lygyje. Dėl intrepretacijos galima toliau diskutuoti, bet visų pirma visi turime bent faktus žinoti kiek galime tiksliau.

    Net gi jei tas, kuris man pirštu parodė mano trūkumą troško mane įžeisti ar sumenkinti, man nusispjaut į šias jo intencijas. Tai yra jo asmeniniai reikalai, priedai, ambicijos - galvok ką nori, man rūpi tik objektyvioji dalis.

    Lygiai taip pat nekreipiu dėmesio į pagyrimus - aš nesiekiu "pripažinimo", gerbėjų grupės ar pataikūnų subūrimo ar kažko panašaus. Jei mano komentaras kažkam pasirodė naudingas, tai gerai, bet tegu tuo ir baigiasi.

    Vėlgi - skaitykite, tikrinkite ir tuos, kuriems pritariate ir tuos, kuriems nepritariate.

    AtsakytiPanaikinti
  30. "eik pasiskaityk daugiau", "Mane nei įžeidė ar sumenkino, o pataisė ir parodė, kur ir ką turiu pasitikrinti paprasčiausiai faktų lygyje","skaitykite, tikrinkite..."
    PAGAL KOKIUS KRITERIJUS VISKĄ VERTINTI?! Ar tu pripažįsti kokius nors vertinimo kriterijus? Turi kokius nors orientyrus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Matau, niekas nedrįsta. Ką gi, tada teks man savo versiją pasiūlyti:

      Su kriterijais ne viskas vienareikšmiška. Patarti kitiems lengva, o kai reikia patarimais vadovautis, supranti, kad esmė juk visumoje, ir jokiu baigtiniu taisyklių rinkiniu jos neįmanoma aprėpti. Klausimas juk, kaip atlikti būtiną konkretų veiksmą, kad tuo nepakenktum niekam ir perspektyvoje (turiu pastebėti, kad ne visi tiek skrupulingai žiūri į reikalus). Kitaip tariant, kiekviena situacija reikalauja jai tinkamo sprendimo/veiksmo. Todėl, kokius kriterijus beįvardintume "teisingais", bet jei aklai pagal juos elgsimės, niekaip niekada sprendimas/veiksmas nebus tinkamas konkrečiai situacijai. Iš anksto nėra galimybių žinoti, kokiomis sąlygomis teks tais kriterijais vadovautis. Maža to, tik visuminiame kontekste, kai matome/suvokiame, kas su kuo kaip susiję, galima nustatyti saiką reikalingo veiksmo. Kitaip, kariautume su lavonais; priešas seniai nebegyvas, o mes spardom lavoną ir taip vis dar įrodinėjame savo didvyriškumą...
      Taigi, kriterijų-panacėjų nepasiūlysiu - nežinau. Patarčiau ne tiek kitus mokyti, o stengtis pačiam, kad AŠ nepasielgčiau nepasvertai. - Tai ateistams patarimas. Tikintiesiems paprasčiau. Jiems malda suaktyvina minčių procesą pasąmonėje, ir ta bemat pateikia sąmonei deramą sprendimą.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-12-06 09:08

      vajetau, vajetau

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item