Vidas Rachlevičius. Pasijuokime, nes vėliau bus nebejuokinga

delfi.lt

Sovietmečio spaudoje buvo rubrikos „Užsienio humoras“, „Užsienio įvairenybės“, „Kaleidoskopas“ ir panašiai. Visų pirma, reikia paaiškinti šio žanro esmę ir kelis aspektus.

Nuo A iki Z cenzūruojamoje sovietinėje spaudoje visa užsienio informacija turėjo būti tik vadinamojo kontrpropagandinio pobūdžio – jokio pozityvo. Rašoma tik apie tai, kas Vakaruose blogai, – nuo politikos iki kultūros, todėl ir tas humoras – karikatūros ar tekstai – teoriškai turėjo pašiepti „supuvusius“ Vakarus. Tačiau tai buvo ir savotiška landa prakišti į spaudą visokių įdomybių, kurios niekaip nebūtų praslydusios kitose rubrikose.

Taigi, sumanūs žurnalistai ir redaktoriai sugebėdavo sumaišyti gudriai subalansuotą kokteilį. Aš tai vadinu graikiškomis salotomis: norėdamas paskanauti alyvuogių, privalai užsisakyti didelę lėkštę salotų. Alyvuoges išrenki, o visa kita išmeti.

Štai iš vaikystės prisimenu, kai „Šluotos“ žurnale per visą paskutinį puslapį buvo spausdinamas lietuvių sukurtas labai smagus „veiksmo“ komiksas apie Džeką ir Bobį. Kai kas rinkdavo, segdavo ir taip gimdavo pirmosios savadarbės komiksų knygos.

Vėliau, Atgimimo laikais, kai cenzūros įtaka pradėjo silpti ir Lietuvos leidėjai žingsnis po žingsnio pradėjo jos nepaisyti, tie juokų skyreliai dar kažkiek laiko egzistavo, bet kai cenzūros institucija glavlitas (Vyriausioji literatūros ir leidybos reikalų valdyba – rus.) nuėjo užmarštin, tos rubrikos numirė natūralia mirtimi.

Dėl žiniasklaidos vidaus temų, tai dabar esame susitelkę ir visiškai pasinėrę į vidaus rietenas, vieni su kitais kariaujame iškart bent 3–4 frontais, o užsienio informacija apsiriboja keliomis pagrindinėmis kryptimis – blogas Donaldas Trumpas, šiek tiek geresnis, bet neišmanėlis Borisas Johnsonas bei artėjanti apokalipsė Britanijoje, ir Rusijos grėsmės. Pastaruoju metu – dar ir kurčio barnis su aklu dėl klimato kaitos.

Landžiodamas po Vakarų žiniasklaidos užkaborius aš nuolat aptinku visokių pikantiškų pranešimų, kokių nepamatysi lietuviškoje žiniasklaidoje. Retai juos pamatysi ir didžiojoje Vakarų meinstryminėje žiniasklaidoje. Kodėl? Manau todėl, kad net ir idėjiniai propagandistai suvokia, jog tokie faktai diskredituoja liberaliosios demokratijos bei politinio korektiškumo tandemą, todėl įjungiamas savicenzūros mechanizmas.

Tačiau liūdniausia, kad visa tai ateina ir pas mus. Tas mąstymas, kuris daugeliui dabar atrodo kaip nesuderinamas su sveiku protu, sunkiasi į mūsų gyvenimą kaip vanduo į blogai nusmaluotą valtį. Todėl pasijuokim, kol dar galim, nes Vakaruose iš to šaipytis jau nebegalima...

Sveiko proto užtemimų galima aptikti įvairiose srityse, tačiau dabar bent trumpai pažvelkime į pasaulio gelbėjimo kuriozus. Čia smagiai smuikais griežia veganai. Jie dabar jaučiasi lyg ir atskira socialinė visuomenės grupė, kuri vis dažniau reikalauja panašaus pripažinimo ir teisų, kaip LGBT+ bendruomenė.

Pažįstu ir bendrauju sau keliomis Londono veganėmis. Abiejų motyvacija ta pati – tai yra labai sveika. Viena, kilusi iš Pietų Amerikos, pabrėžtinai rūpinasi savo sveikata ir nuolat tikina, kad gyvens ilgai ilgai. Labai jai to ir linkiu. Sportuoja kaip prisukta, tačiau figūra – šiaip sau. Bet juk ne tai svarbiausia, ar ne?

Su ja bandžiau diskutuoti tik vienu klausimu, bet buvau nesuprastas. Kai ji pasakė, kad šeimos šuo – taip pat veganas ir daugiausia maitinamas morkomis, išpūčiau akis. Ji dar vaizdžiai parodė, kaip tas šuo lyg koks triušis neva džiugiai graužia morkas. Kai tuo suabejojau ir paminėjau seną lietuvišką posakį, kad šuo iš bado ir muilą ėdą, likau nesuprastas.

Kita visą laiką visur vėluoja. Jau kelintą kartą išgirdęs, kad „skubėdama vėl prisivalgiau šlamštmaisčio“, suklusau. Kai nustebęs paklausiau, ar tikrai yra ir veganiško šlamštmaisčio, ji atsakė: „Pilna!“

Taigi, lankstūs ir į poreikį operatyviai reaguojantys prekybininkai atėjo į pagalbą tiems, kurie valgys sveikai, gyvens ilgai, ir sako, kad „pakeisime pasaulį per maistą“. Kaip žinia, kokybiškas veganiškas maistas yra brangus, tačiau neseniai britų mažmeninės prekybos tinklas „Tesco“ ištiesė ranką susirūpinusiems piliečiams ir dabar pasaulį jie galės gelbėti pigiau.

Buvo pristatyta nauja „inovatyvi“ veganiško maisto linija „The Plant Chef“, kurios produktai kainos požiūriu apibūdinami kaip nebrangūs (angl. affordable). Tarp jų – „mėsainis“, skrudinti piršteliai, filė kepsneliai, grybų pica. Kainos svyruoja nuo 2 iki 2,5 svarų. Turint galvoje maisto kainas Britanijoje, man įdomu, iš kokių augalinės kilmės atliekų visa tai pagaminta. Tai turbūt dar blogiau už visai neveganišką „Nutella“. Taigi, į sveikatą, ponios ir ponai sveikuoliai!

Garsus amerikiečių aktorius Willas Smithas pripažino, kad kartu su žmona Jada Pinkett Smith „turėjo įsikišti“ į savo sūnaus, 21-erių aktoriaus ir muzikanto Jadeno, „skurdžią“ veganišką dietą, nes jaunas vyras atrodė išsekęs, o jo oda papilkėjo.

Rugsėjo pabaigoje britų žiniasklaidoje buvo aprašyta veganės su dvejų metų stažu „sukrečianti“ istorija. 20-metė Sharleen Ndungu nusprendė užkąsti. Užėjusi į visai neveganišką „Greggs“ tinklo užkandinę ir nieko nepasakiusi pardavėjams, ji tiesiog pasirinko pailgą kepinį, kuris realiai atrodo kaip dešrainis, bet ne su bandele, o traškia tešla. Beje, tas tinklas nuo seno garsėja tais „sausage rolls“.

Kita vertus, turi būti visiškas nesusipratėlis, kad nesuvoktum, jog tešlos viduje kažkas yra. Taigi, pradėjusi valgyti, mergina suprato, kad tai – mėsa. Puolė į ašaras ir isteriją, jai „pradėjo kvailioti širdis“. Vėliau reporterei ji teigė, kad „patyrė traumą visam gyvenimui“. Kaip žinia, politkorektiškoje visuomenėje žioplių ir kvailių nėra, todėl ir šiuo atveju visa kaltė teko prekybininkams. Jie viešai atsiprašė už šį incidentą ir imsis visų priemonių, kad tokių dalykų nepasikartotų.

Tačiau man šypseną kelia, kad principingieji veganai valgo maistą, kurio išvaizda identiška mėsainiams, žuvų piršteliams, kepsneliams, maltai mėsai. Tai, jei tokie principingi, tai galėtų susikurti kažką naujo? Bet, regis, ir jie, velniai, nori smaguriauti uždraustų vaisių, todėl spaudoje gali aptikti smagių klausimų, diskusijų bei veganiško „šventojo rašto“ išaiškinimų.

Štai britų „The Guardian“ skaitytoja rašo redakcijai, kad yra skaičiusi, jog veganai gali valgyti austres, ir klausia, ar tai tiesa. Regis, atsakymas turėtų būti visiškai aiškus, tai labai aiškiai nurodo ir britų „The Vegan Society“ pateikiamas veganiško maisto apibūdinimas. Bet, kai kalbama apie kulinarijos aukštumas ir mėgavimąsi maistu, viskas, pasirodo, „ne taip paprasta“. Ir garsūs šefai veganai tam suranda įvairių argumentų.

Štai vieno garsiausių Britanijos veganiškų restoranų „Gauthier in Soho“ šefas Alexis Gauthier'as aiškina, kad jam veganiška dieta iš esmės yra susijusi tik su gailesčiu.

Kadangi, anot jo, austrės neturi nei smegenų, nei išvystytos nervų sistemos, tai jos nejaučia skausmo, todėl „esu laimingas valgydamas jas“. Jam pritaria ir kitas garsus Londono šefas Jacksonas Boxeris, kuris sako, kad austrės „mažiau jautrios už medžius“, todėl jas valgyti – nieko blogo.

Tačiau veganai neapsiriboja vidaus diskusija, jie siekia pakeisti pasaulį. Savaip. Štai Londono šviežių žuvų prekybininkas Rexas Goldsmithas turi 2600 savo „Instagram“ paskyros sekėjų. Pastarosiomis savaitėmis kelios jo įkeltos naujienos buvo pažymėtos kaip „įžeidžiančios“, o nuotraukos uždengtos. Tai – agresyvių veganų darbas, kurie įskundė prekybininką, o, kaip žinia, Marko Zuckerbergo cenzoriai dirba ne blogiau už glavlitą.

„Man atrodo šiek tiek keista, kad menkės filė gabalas kažkam atrodo įžeidžiančiai“, – santūriai kalbėjo R. Goldsmithas, gindamas savo verslo teisėtumą, ir pažymėjo, kad panašių išpuolių sulaukia ir kiti jo pažįstami žuvų pardavėjai bei mėsininkai. Kai ši istorija pasklido gana plačiai, „Instagram“ atstovas pareiškė, kad tai buvo klaida, ir paskyros turinys vėl matomas.

Tačiau spalį Londonui teks atremti ir platesnio masto puolimą. Naujos kairiųjų radikalų grupuotės „Animal Rebellion“ vadeiva Alexas Lockwoodas teigia, kad gyvulininkystė ir žvejyba yra destruktyvios ūkininkavimo šakos, vienos iš didžiausių CO2 skleidėjų. Ši nauja ekofašistų grupė reikalauja pereiti prie visuotinės veganiškos mitybos ir nutraukti subsidijas pieną bei mėsą gaminantiems ūkininkams. Pastarieji, anot radikalų, gali užsiimti augalininkyste.

Norėdami atkreipti dėmesį į savo reikalavimus, spalį jie dvi savaites blokuos Londono gatves. Tai – neregėtos pilietinės drąsos akcija, bet kam gaišti laiką sostinėje? Gal geriau vykti tiesiai į didžiausią Britanijos žvejybos uostą Briksemą ar blokuoti pietvakarių Anglijos kelius, kuriais važinėja fermeriai? Ne, ten nosies jie niekada nekiš, nes Londone palankiau – daug nukvakusių humanitarų ir radikalaus leftistinio neformato.

Štai beveik niekas nebuvo girdėjęs apie Londono „Goldsmiths University“. Tačiau šios nedidelės leftistų kalvės vardas nuskambėjo kiek plačiau, nes nuo rugsėjo pirmosios jo parduotuvėse ir valgyklose uždrausta jautiena. Taip buvo suduotas lemiamas smūgis klimato kaitai.

Kai į mūšį stoja žilagalviai akademikai, negali atsilikti ir teisininkai. Aukščiausios kvalifikacijos britų teisininkas Michaelas Mansfieldas prieš savaitę veganų renginyje kalbėjo: „Kai mes matome, kokią žalą mėsos valgymas daro planetai, visai nebeprasmiška atrodo galvoti, kad vieną dieną ji bus uždrausta. (...) Atėjo naujo įstatymo laikas, kuris ekocidą pastatys greta genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui.“

Kitas teisininkas, Alexas Monaco, kalba, kad veganai turėtų būti atleisti nuo Britanijos biuruose labai populiarių arbatos pertraukėlių, nes, pavyzdžiui, kolegų prašymas paduoti pieno yra diskriminacinis.

Suomis Janne'as Utriainenas teigia, kad didžiausia bėda yra per didelis vartojimas, ir nusprendė savaip gelbėti planetą. Kartu su žmona ir keturiomis dukterimis pasitraukė į nuošalią vietovę šiaurinėje Laplandijoje. Ten jie gyvens tik iš to, ką pasigaus ežere, susimedžios, ras miške ar užsiaugins savo nedideliame darže. Šeima turi elektrą, bet neturi tekančio vandens – naudoja tik iš ežero.

Pasaulio gelbėjimo fantazijos įgauna ir visai įmantrių formų. Grupė architektų dabar siūlo Londonui labai ekologišką ir tvarų projektą – medinį dangoraižį. Kitaip tariant, sudie stiklui ir betonui. Tačiau toje įdomioje diskusijoje trūksta tik vienos smulkmenos – kiek miškų reikės iškirsti, kad būtų pastatytas toks ekologiškas statinys.

Turbūt apie tokias diskusijas yra nugirdę ir mūsų politikos vyžočiai, kurie nusprendė iškirsti Lietuvos miškus, bet apmokestinti gamtą teršiančius automobilius.

Kai rūpestis planetos ateitimi įgauna sniego gniūžtės efektą, į tą kvailybės kakofoniją įsijungia net ir kariškiai. Rugsėjo viduryje viename saugumui ir gynybai skirtame renginyje pagal amžių lyg ir nesuvaikėjęs 55-erių britų kariuomenės generolas seras Markas Carletonas-Smithas kalbėjo, kad, siekdama pritraukti naujokų, kurie yra susirūpinę klimato kaita, kariuomenė planuoja atsisakyti iškastiniais degalais varomų tankų, šarvuočių ir sunkvežimių. Jis paragino šalies pramonę kurti karinę įrangą, kuri ne tik padėtų laimėti mūšį, bet ir būtų tvari aplinkosauginiu požiūriu.

„Tai britų kariuomenei duos aiškių operacinių pranašumų, pavyzdžiui, sumažins logistikos poreikius, o ginčijantis dėl aplinkosaugos pakreips kariuomenę į tinkamą pusę ir ypač – naujos kartos šauktinių akyse: jie, planuodami savo karjerą, vis dažniau atsižvelgia į darbdavio požiūrį į aplinką“, – kalbėjo generolas. Vienas sveiko proto žurnalistas kitą dieną rašė: „Ne, tikrai... Tai yra taip kvaila, kad net nežinau, nuo ko pradėti.“

Politkorektiška visuomenė – kaip upė be krantų. Joje nėra kvailių ir jokių stabdžių, sveiko proto ar kvailybės orientyrų bei kriterijų. Ten niekas negali garsiai ir aiškiai sušukti „pakaks!“ Todėl tokioje aplinkoje „progresyvios“ mokslo idėjos įgauna vis egzotiškesnių formų.

Be jokios abejonės, absoliutus pastarojo meto kovos su klimato kaita kliedesių čempionas yra švedų elgsenos mokslininkas Magnusas Soderlundas, o jo idėjas nacionalinei auditorijai pristatė šalies televizijos kanalas TV4. Kalbėdamas per šią televiziją, M. Soderlundas sakė, kad Stokholme jis planuojąs surengti „Gastro Summit“ – ateities maisto mugę ir seriją seminarų, kurių tikslas yra aptarti... kanibalizmo galimybę.

Tai, anot jo, būtų daroma siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Anot jo tyrimo, didžiausia problema yra plačiai paplitęs žmogienos valgymo tabu, o dėl konservatyvaus požiūrio gali būti sunku įtikinti švedus imtis kanibalizmo praktikos.

M. Soderlundo nuomone, „yra svarbu išsiaiškinti įvairias tvarumo galimybes“.