Ramūnas Aušrotas. Apie naują Lygių galimybių įstatymo projektą
tiesos.lt Prisėdau ir atidžiau paskaitinėjau naują Lygių galimybių įstatymo projektą, kurį pati sau parengė Lygių galimybių kontrolieri...
https://www.propatria.lt/2019/10/ramunas-ausrotas-apie-nauja-lygiu.html
tiesos.lt
Prisėdau ir atidžiau paskaitinėjau naują Lygių galimybių įstatymo projektą, kurį pati sau parengė Lygių galimybių kontrolieriaus institucija. Pasirodo, projektu ne tik užsimota suteikti galimybę lygių galimybių kontrolieriui kištis į šeimos ir privatų gyvenimą, bet ir į katalikiškų mokyklų ugdomąją veiklą. Yra siūloma naikinti dabar galiojančią išlygą, jog įstatymas „netaikomas švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“. Kitaip tariant, pagal projektą į Lygių galimybių kontrolės sritį papuola visų religinių bendruomenių mokyklų ugdymo turinys, tiek tų, kurias steigė valstybė, tiek tų, kurias valstybė steigė kartu su religinėmis bendruomenėmis, tiek ir religinių bendruomenių įsteigtos ugdymo įstaigos. Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija turėtų sunerimti. Ir ne tik ji.
Prisėdau ir atidžiau paskaitinėjau naują Lygių galimybių įstatymo projektą, kurį pati sau parengė Lygių galimybių kontrolieriaus institucija. Pasirodo, projektu ne tik užsimota suteikti galimybę lygių galimybių kontrolieriui kištis į šeimos ir privatų gyvenimą, bet ir į katalikiškų mokyklų ugdomąją veiklą. Yra siūloma naikinti dabar galiojančią išlygą, jog įstatymas „netaikomas švietimo ir ugdymo srityse, jeigu šio įstatymo nuostatų taikymas nesuderinamas su valstybinių ar privačių ikimokyklinio ugdymo įstaigų, bendrojo ugdymo mokyklų ar kitų švietimo įstaigų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, bendruomenių siekiu ugdyti vaikus religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje“. Kitaip tariant, pagal projektą į Lygių galimybių kontrolės sritį papuola visų religinių bendruomenių mokyklų ugdymo turinys, tiek tų, kurias steigė valstybė, tiek tų, kurias valstybė steigė kartu su religinėmis bendruomenėmis, tiek ir religinių bendruomenių įsteigtos ugdymo įstaigos. Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija turėtų sunerimti. Ir ne tik ji.
Priminsiu, kad katalikiškasis ugdymas grindžiamas Lietuvos Respublikos ir Šventojo sosto sutartimi dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje. Pagal šios sutarties 8 str. „šiose institucijose ugdoma pagal katalikišką doktriną, o bendrojo lavinimo dalykų mokoma pagal Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos patvirtintą programą“.
Viena iš integralių katalikiškos doktrinos elementų, yra krikščioniškoji antropologija, t.y. Šventuoju Raštu ir krikščioniškojo mąstymo tradicija grindžiamas mokymas apie žmogų, pagal kurį yra tik dvi lytys, vyriškoji ir moteriškoji, vyras ir moteris yra skirtingi, jie lygiaverčiai, bet ne lygiateisiai, jie vienas kitą papildo ir lyčių prigimtinio papildomumo neįmanoma niekuo pakeisti. Negalima perteikti katalikiškos doktrinos eliminuojant vieną jos turinio dalį: tiesą apie vyro ir moters skirtingumą, lygiavertiškumą ir papildomumą.
Tokiu teisiniu reguliavimu bus sudaryta galimybė brukti žmogaus sampratą, kuri yra išpažįstama sekuliaroje valstybėje.
25 komentarai
Tai iš esmės atrakintų galimybę krikščioniškame mokyme dėstyti gendarizmo teorijas
kad projektą pateikė V.Čmilytė-Nielsen tai tiek jau to. jai pagal mostį priklauso, bet kaip tokioj kompanijoj atsidūrė Andrius Navickas.
Vanas, ir jo mostis tokia. Medį pažinsi pagal mostį :)
Jei yra, kaip Ramūnas rašo, tai yra labai blogai. Bet norėčiau geriau suprasti situaciją, gaila, kad jis nepateikė ką būtent skaitė. Kiek suprantu, išlygos nėra taip jau panaikintos
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/96f31cf082b411e98a8298567570d639
3 straipsnis. Įstatymo nuostatų netaikymo atvejai
Šio įstatymo nuostatos netaikomos:
1) religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų (toliau – religinės bendruomenės ir bendrijos), jų arba jų narių įsteigtų organizacijų, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nurodyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, darbuotojams ar personalui, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos mokytojams keliamiems reikalavimams, jeigu dėl jų veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, reikalavimai dėl asmens išpažintinos religijos, tikėjimo ar įsitikinimų atsižvelgiant į minėtų organizacijų etosą yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas reikalavimas;
2) priimant asmenis mokytis ar studijuoti į religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtas mokyklas ir įstaigas, įmones, organizacijas, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, įsteigtas turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, kai atsisakymas priimti asmenį yra būtinas siekiant išsaugoti minėtų organizacijų etosą;
3) mokant tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų tikybos, švietimo programų, vadovėlių ir mokymo priemonių turiniui;
4) reikalavimams, kad asmenys, užsiimantys profesine veikla religinėse bendruomenėse ir bendrijose, jų arba jų narių įsteigtose organizacijose, kurių steigimo ar juos atitinkančiuose dokumentuose nustatyta, kad jų etosas remiasi religija ar tikėjimu, taip pat asmenys, kurie mokosi, studijuoja religinių bendruomenių ir bendrijų, jų arba jų narių įsteigtose mokyklose ir įstaigose, įmonėse, organizacijose, kurioms švietimas nėra pagrindinė veikla, ar dalyvaujantys organizacijose, įsteigtose turint ugdymo religinės bendruomenės ar bendrijos vertybes palaikančioje aplinkoje tikslą, sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų etoso;
5) lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu asmenis vienijančioms organizacijoms sprendžiant narystės ir darbo šiose organizacijose klausimus, kai dėl organizacijos vienijimosi pagrindo tai yra įprasta, teisėta ir pateisinama;
Tai pasakius yra ir 6 skyrius, kurio viename punkte rašoma:
Švietimo įstaigos, kiti švietimo teikėjai bei mokslo ir studijų institucijos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad švietimo programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
Ką reiškia nediskriminuoti pagal "lytinė orientacija"? Viena yra būti tikru besiplūstančiu ir jokios pagarbos kitam žmogui nejaučiančiu homofobu, kokiu yra tarp ProPatria ir panašių fanų. Kita yra tikybos pamokoje pasakyti, kad Bažnyčia nepritaria tokiam lytiškumo supratimui ir praktikavimui, kas nepanaikina fakto, kad tai darantis žmogus buvo ir išlieka krikščionio brolis/sesuo.
Jei dėl pirmojo atvejo yra aišku - tai diskriminacija, kas bus antruoju atveju? Vakaruose ir tai yra ne kartą pavadinta "hate speech", bet kartais ir apginta teismuose laisvė taip kalbėti.
Pons Nemo, mano manymu nederėtų vartoti homoseksualų primesto termino "homofobas".
Pagal juos, bet kas, kas nepritaria jų ideologijai (nepritardamas vistiek jiems išlaikydamas kaip žmonėms pagarbą) jau yra vadinamas homofobu.
Kadangi nesate susipykęs su logika, tai ėmus naudoti priešininkų epitetus, derėtų ir katalikus pradėti vadinti religiniais ekstremistais ir fanatikais, o sąžiningus žmones - veidmainiškomis davatkomis.
Taigi, jei žmogus nevirškina pederastų ideologijos, bet pripažįsta pederastų kaip žmonių vertę, jis nėra homofobas. Aplamai fobija medicinoje suprantama kaip liguista ir nepagrįsta baimė tam, kas nėra pavojinga. Laikas žinoti, kad homofobija nėra medicininis terminas, kaip tarybiniais laikais psichiniai ligoniais nebuvo disidentai, nors į būdavo įgrūdami į Černiachovskio psichiatrinę ligoninę. Homofobijos terminą "išrado" patys pederastų ideologai ir šis terminas iš pat pradžių turėjo žeminantį ir paniekinantį kontekstą.
Ar žmogų galima apkaltinti fobija, kuris šlykštisi net mirdamas iš troškulio gerti iš kanalizacijos?
Ar galima žmogų apkaltinti fobija, kuris nusistatęs prieš narkotikus ir nekenčia narkotikų prekeivių, kurie dirba pragaištingą darbą?
Ar galima apkaltinti žmogų fobija, kuris pasisako prieš buvusį komunizmą ir modernųjį komunizmą-liberalizmą, kurio tikslas - visuomenės sugriovimas?
Ar galima apkaltinti žmogų fobija, kuris mato, kad homoseksualizmo ideologija veda į šeimos ir visuomenės griūtį?
O jei prieš homoseksualizmą dar pasisako koks nors vyskupas, ar galima dėl to pačią Katalikų Bažnyčią apšaukti ekstremistine?
Nežiniuk, aš tai taip svarstau:
1. homofobų yra. Yra žmonių, kurie smogtų, suniekintų, sutryptų, išmestų iš darbo, apspjautų, viešai pažemintų ir net žmogumi nebevadintų to žmogaus, kuris turi/turėjo tos pačios lyties partnerį. Yra žmonių,kurie tikrai tokių nekenčia.
2. Tokių nuoširdžiai kraštutinių ir radikalių žmonių yra mažai. Didžioji dalis žmonių yra prieš homoseksualus ar, tiksliau, prieš totalitarinį, antidemokratišką visuomenės perdirbimą pagal homolobistų įsivaizdavimą ir interesus dėl visai kitų - racionalių ir blaivių motyvų.
3. Polemikose nėra retas reiškinys, kad išsirenkamas ne protingiausias, o silpniausias argumentas, ne stipriausias, o prasčiausias oponentas.
Ką daro homolobistai - jie iš šimto išsirenka vieną tikrą homofobą, sudaro jo profilį, surašo išvadas ir jas pritaiko 99 likusiems. O kalbėdami apie save pateikia kokį menininką, sėkmingą biznierių, žibančią švytinčią holivudinę žvaigždutę.
Galima ir priešingai - atrasti apsivogusį homoseksualų narkomaną ir šitą profilį pritaikyti visiems likusiems, nei vogusiems anei narkotikų vartojusiems homoseksualams. Didele dalimi atveju diskusijos vyksta tokiame lygyje. Didele dalimi atveju jos tyčia nustumiamos į tokį lygį.
Tas man nepatinka, kad ir kuri pusė - mano ar nemano - tai darytų.
4. Jei man pavyko pasiaiškinti, tada turėtų būti aišku, kad klausimai dėl homosksualizmo ideologijos ar dėl Bažnyčios "ekstremizmo" nėra man. Priešingai, tai mano paties klausimai. Ir manau, kad truputį prisidedu, kad homoseksualizmo ideologija nesklistų visus eliminuodama kaip "homofobus" ar ekstremistus. Prisidedu ir tuo, kad savo oponentų atžvilgiu nevartoju tokio žemo lygio argumentacijos. Nes jei vartočiau, tai kodėl jie negali vartoti mano atžvilgiu?
Kitaip tariant, mano riboženkliai nėra homolobizmo užtarimui, o diskusijos protingumui išsaugoti.
Homofobija (homo+fobija) yra nesąmoninga sąvoka ne tik dėl "fobija" netinkamumo, čia visai netinka ir "homo" kuris reiškia žmogų arba tokį patį. "Žmogus" atkrenta savaime, lieka "toks pats", o tai reiškia, kad žydrame kontekste žodis homofobas yra tikslus tik
HOMOSEKSUALUI, liguistai ir nepagrįstai bijančiam kitų HOMOSEKSUALŲ, apibūdinti :)
P.S. "Tavariščius" nemo, kaip visada, negudriai kvailio režimą įjungęs ir apsimeta, kad nesupranta apie ką ponas Neżiniukas kalba.
Pons Nemo,
Pagal jūsų pirmą punktą, mane drąsiai galima įtraukti į homofobus. Jei koks nors pederastas fiziškai lįstų prie manęs ar mano sūnaus, tai tikrai smogčiau, išmesčiau iš darbo ir viešai paniekinčiau.
Esu ir šiaip tipas nekenčiantis žmonių - jei kažkas norėtų išgvaltavoti mano žmoną, jei kitomis smurtinėmis priemonėmis jo nepavyktų atitraukti nuo žmonos, kaip paskutinę priemonę panaudočiau jo nugalabijimą.
Žinoma, už abu atvejus būčiau teisiamas, kaip atlikęs neapykantos nusikaltimus.
Tokie "nusikaltimai" normalioje visuomenėje būtų tokiais nelaikomi, bet totalitarinėse (pavyzdžiui - komunizmas, neoliberalizmas) - tai tikrų tikriausi nusikaltimai, nes jie padaryti prieš valstybiniu mastu remiamus "vertybių" propaguotojus.
Kažkaip nenorima suprasti, kad kovoti reikia ne prieš žmones, bet prieš kenksmingas ideologijas. Jeigu žmogus nedaro nusikaltimo, bet išpažįsta tą ideologiją, tai jis vertas tik krikščioniškos užuojautos, o ne neapykantos. Tačiau, jei kenksmingos ideologijos vedinas žmogėnas nusprendžia ideologijos vardan fiziškai užpulti žmogų, tai vienintelis teisingas atsakas (nors valstybės tai ir būtų laikomas nusikaltimu) - irgi tik fizinis.
Mano nuomone, "tavariščius" nemo pirmame skirsnyje rašė ne apie ideologiniją
, o apie kai kurių žmonių dažniausiai visiškai iracionalų priešiškumą ir neapykantą homoseksualams vien dėl to, kad jie tokie yra. Čia esmė netgi ne homoseksualuose, tiesiog esama tokių žmonių kurie apskritai netoleruoja kitoniškumo.
Nežiniuk, galbūt ir aš labai įkyriam gerbėjui užtvočiau, nežinau. Ir ne vien homoseksualui, o bet kam, kas lenda kur neturi, prie žmonos, pavyzdžiui. Tačiau nepainiokite savigynos ir savo teritorijos gynimo su neapykanta.
Aš ne apie tai.
Aš, pavyzdžiui, apie tai. Jūs ieinate į kavinę. Ten sėdi žmogus, skaito laikrašti, geria kavą, niekam nekliudo. Iš auskaro jūs atpažįstate, kad tai homoseksualas. Jis nieko jums nėra padaręs. Ir dabar sėdi ramiai, nieko neprovokuoja. Jūs žinote, kad nėra kamerų, kad nėra liudytojų, o jei yra, tai tik ištikimas jūsų draugas. Jūs prieinate prie to žmogaus, išplėšiate iš rankų laikraštį, atsikrenčiate ir siunčiate riebų skreplį jam į veidą, baubdamas "pyd...re, lauk!" Grįžęs namo pasigiriate žmonai, kad vieną tokį išmetėte iš baro ir uždraudėte sugrįžti, nes tokie negers kavą iš to paties puoduko, kaip ir jūs.
jei jūs norite taip pasielgti ar taip pasielgtumėte, jei žinotumėte, kad nebus teisinio persekiojimo, tai iš tiesų priklausote tai pirmai grupei.
Jei nenorite taip elgtis su atsiktinai viešoje erdvėje sutiktu ir šiaip niekaip jums nieko nedarančiu žmogumi, apart buvimo toje pačioje erdvėje, tačiau tuo pat metu esate prie visuomenės normų perdirbimą pagal homolobistų ideologiją ir interesus dėl filosofinių, mokslinių ir pasaulėžiūrinių argumentų, tada aš ir jūs priklausome tai pačiai, antrajai grupei.
Kalbant apie žodžius - taip, "homofobas" yra oponentų stovykloje sukurtas ideologinis terminas, be didelės mokslinės vertės. Patinka ar nepatinka, įsigyveno bendrinėje kalboje. Ir šiandien kalbame taip pat apie "krikščionofobiją".
Tik vėl, Mano auklėtojams pasakysiu, kad jei jūs mokote manęs nenaudoti pseudoterminologijos "homofobas", o paskui apdovanojate mane visokiais "tovariščiais" ir kitokia į kabutes dedama pseudoterminologija - užsičiaupkite veidmainiai. O jei nesuprantate, kad naudojate dvigubus standartus, teisuoliškai piktinatės, kai jums prisigemaos neteisingos etiketės, kai patys be jokios gėdos žeminančiai jas priseginėjate kitiems, tai esate paprasčiausi idiotai. Ne jums mane mokyti, intelektualiniai impotentai/ės. Jau kažkada anksčiau buvau rašęs - man nusispjauti į tokius pamokymus.
Na, "tavariščiau" nemo, tarp tokių kaip jūs pseudointelektualų gal ir įsigyveno, o aš šito kvailo žodžio niekada nevartojau ir nevartosiu, be to, retai girdžiu ir kitus jį vartojant.
Beje, "tavariščius" jokia ne pseudoterminologija, jį vartoju sąmoningai, nes nuo jūsų dažnai trenkia sovietiniu naftalinu, tiesa, pakuotė skirtinga - šiuolikiškesnė, bet turinys panašus.
Ir jei jau intelektualiniam "galiūnui" nusispjauti, tai kam tada tas putojimasis? :)
Geras komentaras. Bifobijos (:D) net nebuvau girdėjęs, o pedofobija ir zoofobija, pasirodo, netaps dar viena morfologine nesąmone, nes sąvokos jau užimtos ir naudojamos tiksliai.
Putojuosi? Mielaširdingai informavau durniaus režimo neįjungusius - nes jiems ir nereikia įjungti - jog nepasimirštų manydami, jog pirstelėdami į orą "tovariščių" ar "naftaliną" padarė kažką daugiau, nei pirstelėjo.
Čia mano misija atsiliepti į jūsų teisę žinoti ir baigiasi. Jei norite orą gadinti toliau, tai aš jūsų nesustabdysiu; vemkite, klijuokite etiketes, išrašykite diagnozes, spėliokite kiek man moka ir kam aš dirbu ir taip toliau, taip toliau.
Ne - kavinės atvejis man netinka.
Jei žmogus sėdi ir laikraštį skaito, tai jis nieko blogo nedaro.
Bet jei man atėjus į kavinę su vaiku, ten tokie sėdi du ir laižosi, tuomet jau reaguosiu, bet ne smurtu, o žodžiais sugėdindamas.
Kaip jau sakiau - man jų ideologija nepriimtina, bet dėlto pulti žmogų fiziškai - man tai paprasčiausiai reiškia, kad tai neapykanta nuo ideologijos perkelta ant žmogaus.
Nežiniuk, daugiau ar mažiau ir man tai reiškia. Ne homolobistų ideologijai ir jos negarbingam etikečių klijavimui ir taip pat ne smurtui prieš žmogų dėl jo ideologijos.
Šitą takoskyrą tarp "ne ideologijai/ne smurtui" bando ištrinti, paradoksaliai, tiek homolobistai, tiek tikri jų neapkentėjai.
Homolobistai sako - esi prieš mus? Reiškia smurtauji. Reiškia turi būti uždraustas.
Neapkentėjai (tie tikrieji) sako - tu man nepatinki, reiškia klysti, reiškia ne vien galiu, bet ir turiu tau užvožti.
Abi pusės tokiu būdu sunaikina diskusijos protingumą, demokratinį procesą ir pagarbą asmeniui, viską paverčia jėgos, asmeninės ar valstybės, žaidimu. Aš sutraiškysiu tave, nes kitaip tu sutraiškysi mane. Šausiu pirmas, kol tu nespėjai šauti.
Galima ir taip, dažnai taip yra, bet aš matyčiau pažangą, jei to būtų mažiau. Mano akimis tai ir būtų vengimas "neapykantą nuo ideologijos perkelti ant žmogaus."
Nei jūs mielas, nei širdingas, be to, dar ir per daug susireikšminęs narcizas leidžiantis sau manyti, kad galite būti kažkuo įdomus, išskyrus kai kuriuos komentarus, nes didžiosios dalies jūsų "paklodžių" jau irgi seniai nebeskaitau.
😉👍
Pikc, širdingai dėkoju už rūpestį, tačiau manęs tikrai nereikia saugoti, į jokius spąstus neketinu pakliūti, nes esu neblogai susipažinęs su jų strategija ir taktika ir apskritai laikau turįs neblogą imunitetą ideologiniams makaronams. Kalbėdamas apie priešiškumą ir neapykantą iš tikrųjų neturėjau minty nė kruopelytės ideologijos, nes šis reiškinys man įdomus grynai žmoniškai.
"Antra, jeigu tie žmonės "apskritai netoleruoja kitoniškumo", tai jiems ne tik "lytiniai nuokrypos", bet apskritai bet kuris "nestandartas" kliūtų - bet ar taip yra?"
Turėjau omenyje būtent šią rūšį ir turiu atkreipti dėmesį, kad tas priešiškumas arba neapykanta turi griaunantį poveikį ne tik tiems į ką ta neigiama energija nukreipta, bet visų pirma patiems.
Žinoma, beveik neįmanoma, kad tokiems žmonėms kliūtų viskas arba jūsų žodžiais bet kuris "nestandartas", tačiau principas ir neigiamos reakcijos kilmė dėl to nesikeičia. Pateiksiu keletą gyvenimiškų pavyzdžių. Važiavau kažkada, turbūt dar praeitame tūkstantmetyje taksi ir taksistas man pasididžiuodamas pasakojo kaip taksistai žiauriai sumušė žydrą žmogų be jokios svarios priežasties. Kitas pavyzdys jau iš kitos operos apie vieną mano pažįstamą iš labai senų laikų kuris išgėręs visiškai prarasdavo savitvardą pamatęs kokį nors libanietį, o ypač jei to libaniečio draugijoje būdavo kokia nors lietuvaitė :) Esu net mėginęs aiškintis su juo priežastis, bet veltui, faktas tas, kad jam jie nieko blogo niekada nebuvo padarę. Teko matyti kaip vienam veikėjui pasrūva krauju akys pamačius paprasčiausią panką, žodžiu, geografija čia plati, norint sąrašą galima būtų tęsti, tačiau esmė liks nepakitusi - tokios reakcijos yra liguistos ir nieko teigiamo neduoda. Akivaizdu, kad priešiškumas daug senesnis į Lietuvą importuota iškrypėliška ideologija, todėl kaltinti vien ją būtų neteisinga.
Summa summarum, manau reikėtų aiškiai atskirti priešiškumą iškrypėliškai ideologijai kuris yra labai sveikintinas nuo aklo priešiškumo homoseksualiems asmenims kuris man yra svetimas ir nesveikintinas.
Aysiprašau, vietoj "...daug senesnis į Lietuvą importuota iškrypėliška ideologija..." turėjo būti "daug senesnis už į Lietuvą importuotą iškrypėlišką ideologiją".
Supratau, ačiū už patikslinimą.
Rašyti komentarą