Algimantas Rusteika. Totalaus primityvo epocha

propatria.lt nuotrauka  Paieškos variklių laikais sąmokslo teorijos paaiškina viską. Valstybių ideologijos ir politinė praktika vadovau...

propatria.lt nuotrauka 
Paieškos variklių laikais sąmokslo teorijos paaiškina viską. Valstybių ideologijos ir politinė praktika vadovaujasi „aukštesnio lygmens“, bet taip pat primityviomis sąmokslo teorijomis, tiksliomis detalėmis užmaskuotu melu, priešų įvaizdžiais ir naudinga pusiau tiesa. Valdžios galia ir korporacijų pinigai galutinai sukūrė įtakoms ir pelnams generuoti parankių banalybių monopolį.

Pastebėjot, kaip nejučia dingo autoritetų ir visuomenės gerbiamų žmonių diskusijos apie ateitį, prasmes, visuomenės ir valstybės problemas? Viešasis diskursas tapo kautynių lauku, kur visos vyraujančios aukštumos užimtos, privatizuotos ir pasišiaušę kompromatų vamzdžiais, o už spygliuotų vielų laksto dantingi, amžinai alkani politologiniai dobermanai su valdiškais antkakliais.

Žodžio laisvė seniai pavirto nelaisve sakyti ko negalima, daugelis valstybių net įstatymais baudžia už vienokias ar kitokias nuomones. Monopolizavę galimybes pinigai ir politinė galia formuoja reikiamus vertinimus ir prieiga prie informacijos skleidimo griežtai kontroliuojama. Dar esantys laisvos diskusijos galimybių likučiai socialiniuose tinkluose vis aršiau naikinami „bendruomenių standartais“.

Protingasis, dar norintis būti atsakingu, tikrasis visuomenės elitas jau marginalizuotas, rūgsta savo sultyse ir uždarytas minios vienatvėje. Rimtų diskusijų laidų ir portalų seniai nebeliko, net kultūros skyrelių juose nebėra, o dar kvėpuojantieji mohikanai šou verslo ir kikenančių primityvų pelkėje yra absoliučiai priklausomi nuo plaukuotos šeriančio šeimininko letenos.

IT civilizacija, sukūrusi beribes informacines galimybes, naikina motyvaciją žinioms ir gilesniam išsilavinimui. Kam neteko girdėti grynaveislio lietuvio (-ės), irzliai linksmu tonu, su privaloma anglosaksiška tarsena viauksinčių absoliučias feisbukų kvailystes? Jų pilni ekranai ir TV studijos, kur baikščiai susigūžusių rašytojų ar mąstytojų niekam nebereikia.

Epocha pagimdo savo žmogų, o tada žmonės epochą atkuria ir kartoja savo gyvenimuose. Dabar išmušė viską žinančių individų su skalbimo mašinos mąstymu valanda. Programėlė nesudėtinga, nereikalauja daug atminties, greitai instaliuojama nuotoliniu būdu ir turi keletą mygtukų. Ir kurį bepaspaustum – įsijungia smegenų autoplovimo funkcija.

Sukūrus informaciškai programuojamą ir valdomą homo primitivus, visuomenė pati tampa nuo jo priklausoma. Vis labiau primityvėja ir politinė realybė, ir pati valstybė. Kaip korporacijų numestais viršpelnių likučiais įsteigtas tinginių ir girtuoklių pašalpinių luomas, kurį laiką užtikrinęs socialinę ramybę, taip ir politinę ramybę garantuojantis primityvizmas palaipsniui tampa našta ir galia, su kuria reikia skaitytis ir pataikauti dėl politinės ateities.

Tačiau „minčių policijos“ prireikia tik vienetams, dauguma patiki ir taip. Primityvumo adata sukelia priklausomybes, todėl banalaus komforto zonai reikia vis didesnių dozių – ir jos suteikiamos. Moderniojo žinojimo paradoksas: žinojimas tapo atvirkščiai proporcingas žinojimui. Kuo mažiau kas žino – tuo daugiau jis „žino“. Durnius žino ir gali trumpai, aiškiai ir labai konkrečiai paaiškinti absoliučiai viską, nors išminčius kalbės ilgai ir vis abejos savo teisumu.

Abejonė yra esminis tikrumo ženklas, nuo jos prasideda ir mąstymas, ir tikėjimas. Neabejojantieji iš tikrųjų nei mąsto, nei tiki, vien užsiima vertybiniais įsivaizdavimais, kurie yra tik sąlyginiai socialiniai refleksai reaguojant į vyraujančius įsitikinimų dirgiklius, kuriuos galima nesunkiai, primityviai užprogramuoti.

Štai Vilnius yra Lietuvos sostinė, tą žinau ir tuo nebūtina tikėti. Tikėjimas atsiranda nežinant, esant abejonei ir yra ją įveikianti galia. Tai vidinė pastanga, būtina nugalėti egzistencinį nerimą ir įveikianti ne faktinio, fizinio, o metafizinio būties pažinimo abejonę. Ir sukuria jau nebe žinojimą, o naują tikrumą ir žmogaus savastį, kurią kai kas skambiai vadina siela.

Deja, eskadra visada plaukia tokiu greičiu, kokį gali išvystyti pats lėčiausias laivas, o mokytojas aiškina taip, kad didžiausias nemokša suprastų. Bažnyčia neabejoja, o žino ir kalba žinantiems, todėl tikėjimą padaro nebereikalingu ir paverčia nieko nereiškiančiu „žinojimu“. Ir šalia tikrumo masiškai stebime primityvų, aršų, viską žinantį davatkizmą arba buką, abejingą tradicinių ritualų kartojimą be tikro jausmo ir tikėjimo.

Todėl pilna bažnyčių, kur smilkaluose gaudžia vargonai, bet nėra nei Dievo, nei tikėjimo. Todėl šalyje, kur krikščionimis save laiko 90 procentų gyventojų, nėra jokios krikščioniškas vertybes ginančios partijos, o jeigu ir būtų – sunkiai peržengtų rinkiminį barjerą. Nes tiek belikę tikro tikėjimo ir su tuo pačiu naujieji liberalūs marksistai kovoja paskutinę, sprendžiamąją kovą.

Primityvas vyrauja ir valdžios skatiname pseudopatriotizme – niekuo neabejojančiame ir tvirtai žinančiame valdžios nupieštus vidaus ir išorės priešus, kurie beveik visada yra ne tiek grėsmės valstybei, kiek partokratinei sistemai ir jos nepakeičiamiems „lyderiams“, kurie kas keli metai pasikeisdami mus vis gelbėja nuo savo sukurtų grėsmių ir savo veiklos padarinių.

Dauguma laisvų, protingų ir išsilavinusių piliečių net nesuabejoja skleidžiama partine ir iš biudžeto šeriamų „laisvės TV“, portalų propaganda ir primityvių, „intelektualiai“ pateikiamų valdžios sąmokslo teorijų nuomonių formuotojais. Minios išeina į gatves už krepšinio rinktinę. Už savo atlyginimus atskirai išeina mokytojai, atskirai medikai ir net policininkai, už pensijas – senoliai, bet irgi atskirai.

Tik už teisingą ir tikrą Lietuvos valstybę ir politinės sistemos, gimdančios atskirtį ir neteisybę, esmines permainas neišeina niekas. Prieš smegenų plovimo sistemą ir melą kasdieninį neišeina niekas. Nes dauguma juo net nesuabejoja.

Tėvynės žemė jau suvokiama kaip statybinių ir miško sklypų, turinčių komercinę vertę, suma, o pilietiškumas virsta politinės daugpatystės – daugybinės pilietybės be įsipareigojimų – ilgesiu. Arba totalios propagandos nesunkiai nukreipiamas varlyčių teisių, „atšilistų“ ir viena už kitą kvailesnių teisių takais.

Ir lieka keletas tūkstančių tarp savęs besiriejančių neabejingųjų, kurie nori, bet vieni nieko negali pakeisti. Ir keliskart daugiau sofos išminčių, kurie gerai žino, kaip nereikia, bet nežino, kaip reikia ir nei piršto nepakrutins. Ir begalė tų, kurie nenori norėti ir negali galėti, nes su džiaugsmu minta jiems brukamu patogiu primityvu.

Prisiminę totalitarines sistemas stebimės – ir kaip jie buvo tokie naivūs, kaip jie galėjo patikėti? Kada nors ir apie mus taip galvos. Atsisakymas kritiškai mąstyti dabar yra pražūtis. Seniau sakyta – išlaisvina Dievas ar doras darbas, tiesa, meilė ar visokie kovojimai. Dabar laisvė prasideda nuo abejonės. Ir mąstymas, ir tikėjimas, ir išsigelbėjimas nuo melo prasideda nuo abejonės.

Šaltinis: kaunoforumas.com

Susiję

Įžvalgos 7869313682144088245

Rašyti komentarą

  1. Straipsnio autoriaus pažiūros iš esmės teisingos, norai geri, bet dėl straipsnio formos šiek tiek abejočiau. Pavyzdžiui, dėl šito:

    „privaloma anglosaksiška tarsena“

    Hm, man regis, kad daug žmonių (labai platus „spektras“, nuo kalinių iki komunistų aristokratijos) kalba rusiškomis intonacijomis ir netgi su tarties elementais, o tai kažkodėl neužkliūva. Pamenate tokį Butkevičių, kuris pagautas vapėjo, kad prieš jį surengta „provokaцыja“? O pamenat tokį Kirkilą, kur sako „milиоnas“ (be j)? O kiek žmonių sako „proektas“ (be j), net nesuskaičiuosi. „Šašlыkas“, „karatэ“, „atašэ“, „Smorыginas“ ir panašūs tarties perlai pilte pilasi iš kai kurių žmonių lūpų. Taigi tai „anglosaksiškai tarčiai“ (t.y. apytiksliam paauglio negriuko intonacijų pamėgdžiojimui) aš būčiau šiek tiek atlaidesnis. Tiesiog jų tėvai mėgdžiojo rusiškumą ir jie paveldėjo pačią idėją, kad norint būti kietam, reikia kažką mėgdžioti.

    Beje, tokie tarsi sutrumpinti daiktavardžiai, sudaryti iš būdvardžių, t.y. „primityvas“ vietoj „primityvumas“ (panašiai būtų „pozityvas“ vietoj „pozityvumas“ ir t.t.) man atrodo kaip rusiško šnekamosios kalbos stiliaus ypatybė, pažodžiui perkelta į lietuvių kalbą.

    Taigi, manau, kad paauglių anglicizmus kritikuoti moralinę teisę turi tik tas, kas pats nevartoja rusicizmų. Kitaip išeis, kad juokiasi puodas, etc.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vis dėlto, yra šioks toks skirtumas: tuos rusicizmus primetė okupantai per dešimtmečius trukusį smegenų plovimą ir rusų kalbos bei kultūros brukimą - anglicizmai gi priimami savanoriškai, įsivaizduojant, kad taip yra "kiečiau" - o dažnai dar ir paspjaudant ant lietuvių kalbos, kuri, atseit, per daug "neprogresyvi", todėl anglų kalba yra "patogesnė", "geresnė" (netgi "turtingesnė" :D).

      Panaikinti
    2. Sutikčiau su tokiu kompromisu: visų kiečiausia yra sugebėti parengti įspūdingą pasisakymą vien lietuvių kalbos priemonėmis :)

      Beje, mano sovietinėje vaikystėje su tėvais klausydavomės Vatikano radijo ir Amerikos balso. Kas man darydavo įspūdį, tai diktorių tartis. Lyg ir ta pati lietuvių kalba, lyg ir viskas suprantama, bet jausmas toks, lyg klausytumeisi balso iš praeities, iš kito pasaulio. Vėliau, užaugęs, supratau: šitaip kalbėjo Smetonos laikų išsilavinę žmonės, o traukdamiesi iš okupuojamos Lietuvos, išsivežė šitą tartį ir išsaugojo ją. Ne, tai ne amerikietiškos anglų kalbos akcentas; juk Vatikane arba, pavyzdžiui, Pietų Amerikoje nėra amerikiečių anglų kalbos, o tiek Šiaurės Amerikos, tiek Pietų Amerikos, tiek Vatikano lietuvių tarimo daugelis bruožų sutampa. Tai yra smetoniškas akcentas (ant kurio kitų kalbų akcento kai kada gali būti tik nedidelis sluoksnis užsiklojęs, bet ir tas nebūtinai, pavyzdžiui, Vatikano radijo diktorių kalboje nebuvo girdėti nieko labai itališko). Dar kitaip tariant, tai yra „sovietinio“ akcento nebuvimas. Taigi. Palyginęs ir gerai pagalvojęs supranti, kokią didžiulę įtaką okupacijos dešimtmečiai padarė lietuvių kalbos tarčiai Lietuvoje. Konkrečias ypatybes galėčiau išvardinti, jei kam įdomu.

      Beje, kai būna tos Balkaus ir Avižienio laidos YouTube, tai labai įdomus dalykas fonetikos požiūriu: Balkus varo groteskiškai ryškiu rusišku akcentu (neįsivaizduoju, kodėl; jo mintys yra visiškai lietuviškos), o Avižienis Amerikos lietuvių akcentu (nors jau perėmęs ir kai kurias metropolijos tarimo ypatybes, tiesą sakant). Kita vertus, tai visai miela: tai iliustruoja mintį, kad Lietuva yra imperija :) Štai kaip kalba žmonės iš skirtingų tos imoerijos kraštų :)

      Žodžiu, ta tartis yra žiauriai sudėtingas dalykas :)

      Panaikinti
    3. supratingas2019-10-14 11:39

      "Konkrečias ypatybes galėčiau išvardinti, jei kam įdomu"

      Įdomu, vardinkite.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-10-14 18:06

      ---> Hm 23.45
      Įdomiau ir būti negali, skelk, laukiu nekantraudamas.

      Panaikinti
    5. Gerai. Štai svarbesnės ypatybės, kuriomis pasižymėjo Smetonos laikų lietuvių kalbos tartis ir kurią iš dalies išsaugojo seni išeiviai:

      1. Nekirčiuoti ilgi balsiai lieka ilgi ir nesutrumpėja.

      Pavyzdys: https://www.youtube.com/watch?v=p4PRbLiv9C0

      Pavyzdžiui, nuo 1:38 iki 1:45 bus žodžiai „Kristaus ramybė, artimo meilė, tiesa ir laisvė“. Atkreipkite dėmesį, kaip skamba nekirčiuoti ilgieji balsiai: Kristaus ramybėė, artimo meilėė, tiesa ir laisvėė. Kalba vyskupas Vincentas Brizgys (1903-1992) 1974 metais.

      Beje, Avižienis to nedaro, galbūt dėl to, kad yra apie 50 metų jaunesnis, be to, ir Lietuvos kalbėsenos kai kurias ypatybes jau perėmęs.

      Nors esu sutikęs žmonių, kurie tai darydavo labai ryškiai, maždaug: manoo tėėveliai perskėėlėė įį Amerikąą, kai aš dar nebuvau gimęęs.

      Beje, vyskupo Brizgio kalboje galima išgirsti, kaip turėjo skambėti balsių priegaidės. Galima paklausyti, pavyzdžiui, kelias sekundes nuo 15:26, kur minimas Kazys Šimonis. Atkreipkit dėmesį, kaip balsis o taip energingai tarsi iššauna: tai yra tvirtapradė priegaidė, tokia, kokia ji turėtų būti :) Beje, Brizgys buvo gimęs netoli Marijampolės.

      Tiesa, tame pačiame YouTube faile vėlesnėse laidose diktorė moteris (kurios balsas labai panašus į A. Adamkienės :) tokius balsius jau dažnokai patrumpina. Nieko nėra amžino :( be to, gal tėvų tarmė atsiliepia.

      2. Trumpi kirčiuoti balsiai lieka tikrai labai trumpi ir netampa pusilgiais. Avižienis tai daro tobulai. Kaip pavyzdys gali būti bet kuris Balkaus pokalbis su Avižieniu; paklausykite, kaip Avižienis taria žodžius „kitas“, „Kinija“, „pusė“ ir pan.; tai tampa ypač akivaizdu per palyginimą, kai Balkaus tarime „pusė“ nuskamba beveik kaip „pūsė“.

      3. Nebūna j praleidimo (proektas, parėom, grižьnėom („grįžinėjom“, čia dar ir morfologija su sintakse), Didžiööe Britaniöe, Nauööe Zelandiöe). Pavyzdžius galima išgirsti kiekvieną dieną per televiziją. „Projektas“ kai kada tampa net nebe „proektas“, o beveik „prэktas“.

      Beje, ar žinote, ką reiškia žodis „katinai“? Manot, kad tikrai žinote? „Proekto parыйšką rijkia parengti kruopšij ir atidžij, tam katinai atitiktų rijkalavmams“ :)

      4. Nebūna -šč- pavertimo į kažin kokį -šš- (kaip šiuolaikinės rusų kalbos щ; bet seniau ir dialektuose ir ten gali visko būti); tas pat ir su -ždž-. Pavyzdžiui, dėššiau (dėsčiau), poukšij (paukščiai), vabžij (vabzdžiai), pavižžiui (pavyzdžiui), papšiausij (paprasčiausiai) etc. Kažkuris iš televizijos „Es Dy Ai“ filmų vertėjų sakydavo „išše“ (tai reiškė, iš konteksto sprendžiant, „jis čia“), arba „dirbu žmogžudyššiu skyriue“. Smetoniškai būtų „žmooogžudyš-čiūū skyriuje“.

      Pavyzdys:

      https://www.youtube.com/watch?v=5s6hjHGu5Lk

      Ties 0:20-0:25 yra žodžiai „dėl trijų priežasčių“. Atkreipkite dėmesį, kad -sč- tariamas kaip aiškus aiškutėlis -š-č- (ne -šš-, -щ- ar dar kaip nors).

      O štai surusintas variantas Lietuvoje:

      https://www.youtube.com/watch?v=b91z0efFVj0

      Maždaug 0:15-0:17 yra žodžiai „valstybinė mokesčių inspekcija“. Žodis „mokesčių“ skamba [mokešiu] (arba galbūt [мокещю]).

      Žodžiu, jei kam įdomu žinoti, kaip dabar skambėtų lietuvių kalbos tartis, jei ne okupacijos dešimtmečiai („dešimmečij“, kaip sako televizijos bernai), siūlau paklausyti visą minėtą vyskupo Brizgio Kalėdų sveikinimą. Jis paliko Lietuvą būdamas daugiau kaip 40 metų amžiaus, taigi jo kalboje praktiškai nėra jokių anglų kalbos pėdsakų.

      Galėčiau kada ir pratęsti, jei nenusibodo :)

      Panaikinti
    6. Ne, nenusibodo, lauksim daugiau. :)

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2019-10-13 21:24

    Straipsnis teisingas,aišku ir rūstus, kaip pats Rusteika, žinantiems padėtį tai nenaujena, kitiems aišku tiek kiek pats autorius ir aprašo, tokia dabar epocha.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nekeista, kad Raudonasis Rusteikia cia pabrėžia žodį abejonė. Taip atsiras ir abejonė, ar sava valstybė tikrai tai ko mums reikia? O gal būti Rusijos gubernijos mužikais geriau?
    O tie amžini verkšlenimai dėl spaudos... jei turi ką pasakyti arba nori skleisti Prigožino propagandą ar Janutienės "išmintį", tai įsirenk už savo pinigus informavimo priemones ir pirmyn.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-14 00:21

      ---> X-ui 23.15
      Ką dar moki be kitų vadinimo ,,raudonais". Kaip įrodysi, kad tu ne ,,raudonas"?
      Tai ir įsirenk uo savo pinigus informavimo priemines ir ten reikškis - nereikės į ProPatria tinklalapį landžioti.

      Panaikinti
    2. Tikrai įdomu matyti, kai 20 a. prad. Rusijos bolševikų "idėjų" tęsėjai KITUS raudonais vadina. :D

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2019-10-14 00:38

    ,,Politinę ramybę garantuojantis primityvizmas" - re-evoliucija atidedama, bet ne atšaukiama.
    Ultraliberali visuomenė neturi ateities, nes neturi palikuonių.
    Lygiai taip ir su begaliniu smegenų plovimu: jeigu iš žmogaus bus atimta gakimhbė lyginti, jis taps nedarbingu biovienetu.
    Jeigu visuomenė neturės palikuonių, kas dirbs?
    O jei išliks tik mokantys kariauti, su kuo jie kariaus? Vieni su kitais?
    O kas juos gydys, maitins ir mokys?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-14 00:44

      ...pataisau: galimybė ir būtinybė lyginti dalykus vienus su kitais tam, kad suprasti, kas yra kas.

      Panaikinti
  5. Pagarba ponui Algimantui už protingas mintis, pasakytas garsiai ir vaizdžiai. O x tipo komentuotojams patarčiau nesilankyti šioje svetainėje. Savo apgailėtinu vapėjimu čia nesulauksit palaikymo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš įtariu, kad jie, nabagai, mazochizmu serga - kaip ir kiti visokių "boltik pider" (ar kaip ten) "fryk šou" dalyviai, lendantys žmonėms į akis su savo patologijomis.

      Panaikinti
    2. Rimui: nepatarinėk savo vapėjimu man kur man lankytis, ir aš nesakysiu kur tau eiti.

      Panaikinti
  6. sakyčiau kad atsiranda toks pavojingas darinys kaip kad politkorektiška diktatūra dėl ko išsakyti savo mintis darosi pakankamai sunku.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2019-10-15 12:30

    Aštraus proto vyras tas Rusteika. Kiekvienas jo straipsnis - į dešimtuką. Tokių Lietuvoje nedaug. Ar ne, komentatoriai, kritikuojantys Rusteiką? :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pas Prigožiną tokių aštriapročių pilna ferma.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item