Seimas po svarstymo pritarė tyrimui dėl Rozovos ryšių su Rusijos diplomatais

Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-3837(2), kuriuo siūloma pavesti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš VSD gautos informacijos netinkamo panaudojimo. Už nutarimo projektą balsavo 94 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 7 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Pagal nutarimo projektą, komitetas būtų įpareigotas nustatyti: kokią informaciją apie Seimo narės Irinos Rozovos veiklą ar ryšiais su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, VSD perdavė Seimo Pirmininkui, kurie Seimo padaliniai ar Seimo nariai šią informaciją gavo, kurie Seimo nariai yra susipažinę su šia informacija; ar Seimo narės Irinos Rozovos veikla ir ryšiai su Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovais, žvalgybos ir saugumo pareigūnais ir (arba) jos galimi bandymai nuslėpti šiuos ryšius nebuvo nukreipti prieš Lietuvos valstybės interesus ir nesukėlė ar nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; kokiais būdais Rusijos Federacijos diplomatinio korpuso atstovai ar žvalgybos ir saugumo pareigūnai, palaikydami ryšius su Seimo nare Irina Rozova, siekė paveikti Lietuvos Respublikos politinę sistemą, valstybės vidaus politiką, rinkimų kampanijas ir jų finansavimą, partijų koalicijų sudarymą; ar į tai buvo įtraukti kiti Lietuvos politikai ar valstybės tarnautojai, jei taip, – kokie; kokius sprendimus dėl VSD informacijos priėmė Seimo Pirmininkas, Seimo nariai ir kiti asmenys, pagal kompetenciją gavę šią informaciją; ar tie sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Irinos Rozovos komandiruočių, buvo priimti laiku ir tinkami siekiant pašalinti galimas rizikas ar grėsmes nacionaliniam saugumui, užtikrinti valstybės interesų apsaugą, tinkamai apsaugoti Lietuvos politinę sistemą; ar gauta įslaptinta VSD informacija buvo naudojama tinkamai; ar įslaptinta VSD informacija nebuvo disponuojama siekiant asmeninių politinių ar kitų tikslų, taip keliant riziką nacionaliniam saugumui; jei būtų nustatyta įslaptintos VSD informacijos netinkamo naudojimo ar disponavimo ne pagal kompetenciją atvejų, kurie Seimo nariai atliko netinkamus veiksmus arba nesiėmė reikiamų galimų rizikų ar grėsmių pašalinimo priemonių.

Nutarimo projekte pabrėžiama, kad šis parlamentinis tyrimas bus reikšmingas apsisprendžiant dėl galimo apkaltos inicijavimo.

Komitetas parlamentinį tyrimą turėtų atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki gruodžio 1 d.