Samuelis Greggas. ES ekonomika slysta į recesiją?

* Ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: EBPO y-news.lt Apžvalgininkams nerimaujant ar tik JAV ekonomika nepradeda smukti, žinios iš kitos ...

* Ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: EBPO
y-news.lt

Apžvalgininkams nerimaujant ar tik JAV ekonomika nepradeda smukti, žinios iš kitos vandenyno pusės taip pat nekelia optimizmo. Daugybė rodiklių, rodo, kad pagrindinės Europos ekonomikos vėl slysta į recesiją.

Pradėkime nuo senojo kontinento ekonominio variklio. Liepos mėnesį Vokietijoje išaugo nedarbo lygis, o birželį smuko pramonės produkcija ir gamyklų užsakymai. Tai blogos žinios į eksportą orientuotam Vokietijos ūkiui. Augimas taip pat sulėtėjo nuo to, ką ir taip jau buvo galima vadinti sraigės tempu. Numatomas Vokietijos augimas 2019 m. siekia tik 0,5 proc. Taip, teisingai – tik pusę procento.

* Ketvirtiniai duomenys. Šaltinis: EBPO

Kitoje Reino pusėje vaizdas ne toks vienareikšmis. Nedarbas Prancūzijoje sumažėjo nuo 8,7 proc. pirmąjį 2019 m. ketvirtį iki 8,5 proc. antrąjį ketvirtį. Gali būti, kad tai yra kuklių prezidento E. Macrono pastangų liberalizuoti Prancūzijos ekonomiką padarinys. Deja, ekonomikos augimas Prancūzijoje taip pat sumažėjo nuo apytiksliai 0,3 proc. pirmąjį ketvirtį iki anemiškų 0,2 proc. antrąjį ketvirtį.

Toliau į pietus skęstančią Italijos ekonomiką, toliau gramzdina cirką primenanti šalies politika. 2018 m. pabaigoje Italija pasuko BVP mažėjimo keliu ir, panašu, tuo keliu eina toliau. Iš tikrųjų per pastaruosius 20 metų Italijoje vidutinės pajamos gyventojui beveik neišaugo.

Kita komplikacija yra tai, kad Italijos skolos ir BVP santykis dabar yra aukščiausias šalies istorijoje – 130 procentų. Ilgainiui tai, žinoma, lėtins augimą, tuo labiau, kad Italijos politinė klasė nerodo noro spręsti skolos problemos. Ne vienas komentatorius užsimena, kad Italija gali nuspręsti nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams – ko galima būtų tikėtis iš tikrai disfunkcinių ir korumpuotų šalių, tarkime iš Argentinos, bet ne iš vienos didžiųjų ES ekonomikų.

Visas šias problemas dar apsunkina tai, kad Europos Centrinio Banko pinigų politika neturės reikšmingų galimybių paskatinti Vakarų Europos ekonomiką. ECB seniai pamiršęs savo teisinį įpareigojimą užtikrinti pinigų stabilumą, viso labo 2018 m. gruodžio mėn. sustabdė kiekybinį lengvinimą. Neipasant to, oficiali palūkanų norma yra –0,4 proc. ir nėra požymių, kad einant gylyn į neigiamų palūkanų normų teritoriją būtų galima reikšmingai paskatinti ekonominį aktyvumą.

Žinoma, šie faktai turėtų jaudinti tiek amerikiečius, tiek ir visą likusį pasaulį. Vakarų Europos ekonomikos sulėtėjimas ar recesija tikrai lems kai kurių JAV sektorių nuostolius. Ilgalaikį susirūpinimą kelia akivaizdus Europos politinės klasės nesugebėjimas išspręsti kai kurių giluminių ekonominio negalavimo priežasčių: per didelių socialinių išmokų, nelanksčių darbo rinkų, mažesnio nei pakaitinis gimstamumo lygio. Kad ir kokia būtų pasaulio ekonomikos ateitis, vidutinės trukmės perspektyvoje, Vakarų Europa joje vaidins reikšmingą vaidmenį.

Versta iš acton.org.

Y-News

Susiję

Samuelis Greggas 6593032638036186834
item