Lucas Buthion: Prisimenate? Prieš 30 metų baltai metė iššūkį SSRS ir pareikalavo laisvės!

Baltijos kelias | E. J. Morkūno nuotr.

tiesos.lt

Šiomis dienomis girdėjome, kaip protestuotojai Honkonge ragina rugpjūčio 23 d. suformuoti žmonių grandinę ir taip „palaikyti demokratiją“. Datos pasirinkimas nėra atsitiktinis – jis primena „Baltijos kelią“, įvykusį 1989 m. rugpjūčio 23 d. Šis įvykis, nors Prancūzijoje ir mažai kam žinomas, tapo svarbiausiu Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – žingsniu kelyje 1990–1991 m. į Nepriklausomybę. Ir SSRS žlugimą.

Trijų Baltijos šalių gyventojams – tuo metu jie buvo integrali SSRS ir sovietinių respublikų dalis – toji 1989 m. rugpjūčio 23-ioji nebuvo tokia diena, kaip kitos. Ši diena žymėjo „Molotovo – Ribentropo“ pakto (pavadinto dviejų 1939 m. užsienio reikalų ministrų – Sovietų ir nacistinės Vokietijos – pavardėmis) penkiasdešimtąsias metines. Lietuviams, latviams ir estams tai reiškė skausmingus atsiminimus, nes slaptieji pakto protokolai sužymėjo abiejų valstybių įtakos sferas šalyse, esančiose tarp jų sienų. Šio susitarimo pasekmė – 1939 m. spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje į Estiją, Latviją ir Lietuvą įžengę pirmieji sovietų kariuomenės būriai de facto panaikino šių šalių nepriklausomybę, atgautą po Pirmojo pasaulinio karo. Antrojo pasaulinio karo pabaiga (Baltijos šalių teritoriją Vokietija buvo okupavusi 1941–1944 m.) įteisino šių šalių priklausomybę Sovietų Sąjungai.

Šių slaptų protokolų turinys Vakarų Europoje buvo atskleistas jau 1945 m., tačiau SSRS tai liko paslaptimi – sovietų valdžia neigė net jų egzistavimą. Protokolų turinys buvo paviešintas tik 1988 m. rugpjūčio 23 d. laikantis Michailo Gorbačiovo paskelbtos „Glasnost“ politikos. Žinia, prilygusi Apreiškimui, paspartino „tautinį pabudimą“ trijose Baltijos šalyse: nepriklausomybės troškimas nuo Talino iki Vilniaus nebebuvo tik politinis klausimas, jis virto moraliniu imperatyvu atkurti teisingumą – atlyginti už istorinę skriaudą.

Todėl 1989 m. rugpjūčio 23 d. Estijos liaudies frontas (Rahvarinne), Latvijos liaudies frontas (Tautas Fronte) ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (Sąjūdis) sutartinai pakvietė išeiti į visuotinę akciją ir taip padaryti spaudimą Kremliui. Pasakyti, kad šis kvietimas buvo išgirstas, maža. Apie 19 val. nuo Lietuvos sostinės iki Estijos sostinės per Rygą ir Dauguvos upės krantus, nuo mažų miestelių iki pagrindinių trijų šalių miestų, beveik du milijonai piliečių („Reuters“ duomenimis, 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir vienas milijonas Lietuvoje, arba ketvirtadalis visų gyventojų) penkiolikai minučių susikibo rankomis – sklandžiai ir dainuodami sustojo į maždaug 600 km ilgio grandinę.

Penkiolika minučių, kurios pakeitė Istoriją. Kadangi šis judėjimas, it kokia aliejaus dėmė, tik augo: palaikymo mitingai buvo surengti Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Tbilisyje, Toronte ir kitur pasaulyje – jie atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į demokratines aspiracijas Europos regione prie Baltijos krantų.

Nors Maskva ir buvo ėmusis veiksmų liberalizuoti režimą, sovietų valdžios reakcija buvo šiurkšti. Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) rugpjūčio 26 d. pranešime buvo rašoma: „Viskas nuėjo per toli. Tai kelia didelę grėsmę Baltijos tautų likimui. Šie žmonės turėtų žinoti, į kokią bedugnę juos bando įstumti jų lyderiai nacionalistai. Jei jiems tai pavyks, galimos pasekmės šioms tautoms būtų katastrofiškos. Gali kilti jų išlikimo klausimas“.

Baimindamiesi sovietų kariuomenės intervencijos, pakartojančios įvykius Vengrijoje (1956 m.) ar Čekoslovakijoje (1968 m.), Baltijos šalių aktyvistai rugpjūčio 31 d. kreipėsi į JT generalinį sekretorių reikalaudami įsteigti tarptautinę komisiją, kuri stebėtų situacijos raidą. Galiausiai, spaudžiamas JAV prezidento George’o H. Busho bei Vokietijos kanclerio Hehlmuto Kohlio ir pasiremdamas naująja „Perestroikos“ vadovybe, Michailas Gorbačiovas sustabdė eskalaciją.

Paskui įvykiai vyte vijosi vienas kitą. 1989 m. lapkričio mėn. griuvo Berlyno siena. 1989 m. Kalėdų išvakarėse, žlugus komunistiniams režimams Vidurio Europoje, SSRS liaudies deputatų kongresas pripažino, kad slaptų Molotovo ir Ribentropo pakto protokolų pasirašymas yra „niekinis“: neturintis jokio teisinio pagrindo, pažeidęs daugelio valstybių suverenitetą bei nepriklausomybę. Nuo tada – neišvengiamas Sovietų Sąjungos nuosmukis tapo palankia aplinkybe – didesnio savarankiškumo reikalavimas be jokių skrupulų virto reikalavimu atkurti visišką nepriklausomybę, kol galiausiai 1990–1991 m. tai ir įvyko – Lietuva, Latvija ir Estija atgavo savo vietą tarp tautų.

Versta iš „Le Figaro“.

Iš prancūzų kalbos vertė Ramutė Bingelienė.