Lucas Buthion: Prisimenate? Prieš 30 metų baltai metė iššūkį SSRS ir pareikalavo laisvės!

Baltijos kelias | E. J. Morkūno nuotr. tiesos.lt Šiomis dienomis girdėjome, kaip protestuotojai Honkonge ragina rugpjūčio 23 d. suf...

Baltijos kelias | E. J. Morkūno nuotr.

Šiomis dienomis girdėjome, kaip protestuotojai Honkonge ragina rugpjūčio 23 d. suformuoti žmonių grandinę ir taip „palaikyti demokratiją“. Datos pasirinkimas nėra atsitiktinis – jis primena „Baltijos kelią“, įvykusį 1989 m. rugpjūčio 23 d. Šis įvykis, nors Prancūzijoje ir mažai kam žinomas, tapo svarbiausiu Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – žingsniu kelyje 1990–1991 m. į Nepriklausomybę. Ir SSRS žlugimą.

Trijų Baltijos šalių gyventojams – tuo metu jie buvo integrali SSRS ir sovietinių respublikų dalis – toji 1989 m. rugpjūčio 23-ioji nebuvo tokia diena, kaip kitos. Ši diena žymėjo „Molotovo – Ribentropo“ pakto (pavadinto dviejų 1939 m. užsienio reikalų ministrų – Sovietų ir nacistinės Vokietijos – pavardėmis) penkiasdešimtąsias metines. Lietuviams, latviams ir estams tai reiškė skausmingus atsiminimus, nes slaptieji pakto protokolai sužymėjo abiejų valstybių įtakos sferas šalyse, esančiose tarp jų sienų. Šio susitarimo pasekmė – 1939 m. spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje į Estiją, Latviją ir Lietuvą įžengę pirmieji sovietų kariuomenės būriai de facto panaikino šių šalių nepriklausomybę, atgautą po Pirmojo pasaulinio karo. Antrojo pasaulinio karo pabaiga (Baltijos šalių teritoriją Vokietija buvo okupavusi 1941–1944 m.) įteisino šių šalių priklausomybę Sovietų Sąjungai.

Šių slaptų protokolų turinys Vakarų Europoje buvo atskleistas jau 1945 m., tačiau SSRS tai liko paslaptimi – sovietų valdžia neigė net jų egzistavimą. Protokolų turinys buvo paviešintas tik 1988 m. rugpjūčio 23 d. laikantis Michailo Gorbačiovo paskelbtos „Glasnost“ politikos. Žinia, prilygusi Apreiškimui, paspartino „tautinį pabudimą“ trijose Baltijos šalyse: nepriklausomybės troškimas nuo Talino iki Vilniaus nebebuvo tik politinis klausimas, jis virto moraliniu imperatyvu atkurti teisingumą – atlyginti už istorinę skriaudą.

Todėl 1989 m. rugpjūčio 23 d. Estijos liaudies frontas (Rahvarinne), Latvijos liaudies frontas (Tautas Fronte) ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (Sąjūdis) sutartinai pakvietė išeiti į visuotinę akciją ir taip padaryti spaudimą Kremliui. Pasakyti, kad šis kvietimas buvo išgirstas, maža. Apie 19 val. nuo Lietuvos sostinės iki Estijos sostinės per Rygą ir Dauguvos upės krantus, nuo mažų miestelių iki pagrindinių trijų šalių miestų, beveik du milijonai piliečių („Reuters“ duomenimis, 700 000 žmonių Estijoje, 500 000 Latvijoje ir vienas milijonas Lietuvoje, arba ketvirtadalis visų gyventojų) penkiolikai minučių susikibo rankomis – sklandžiai ir dainuodami sustojo į maždaug 600 km ilgio grandinę.

Penkiolika minučių, kurios pakeitė Istoriją. Kadangi šis judėjimas, it kokia aliejaus dėmė, tik augo: palaikymo mitingai buvo surengti Berlyne, Leningrade, Maskvoje, Melburne, Tbilisyje, Toronte ir kitur pasaulyje – jie atkreipė tarptautinės bendruomenės dėmesį į demokratines aspiracijas Europos regione prie Baltijos krantų.

Nors Maskva ir buvo ėmusis veiksmų liberalizuoti režimą, sovietų valdžios reakcija buvo šiurkšti. Sovietų Sąjungos komunistų partijos (TSKP) rugpjūčio 26 d. pranešime buvo rašoma: „Viskas nuėjo per toli. Tai kelia didelę grėsmę Baltijos tautų likimui. Šie žmonės turėtų žinoti, į kokią bedugnę juos bando įstumti jų lyderiai nacionalistai. Jei jiems tai pavyks, galimos pasekmės šioms tautoms būtų katastrofiškos. Gali kilti jų išlikimo klausimas“.

Baimindamiesi sovietų kariuomenės intervencijos, pakartojančios įvykius Vengrijoje (1956 m.) ar Čekoslovakijoje (1968 m.), Baltijos šalių aktyvistai rugpjūčio 31 d. kreipėsi į JT generalinį sekretorių reikalaudami įsteigti tarptautinę komisiją, kuri stebėtų situacijos raidą. Galiausiai, spaudžiamas JAV prezidento George’o H. Busho bei Vokietijos kanclerio Hehlmuto Kohlio ir pasiremdamas naująja „Perestroikos“ vadovybe, Michailas Gorbačiovas sustabdė eskalaciją.

Paskui įvykiai vyte vijosi vienas kitą. 1989 m. lapkričio mėn. griuvo Berlyno siena. 1989 m. Kalėdų išvakarėse, žlugus komunistiniams režimams Vidurio Europoje, SSRS liaudies deputatų kongresas pripažino, kad slaptų Molotovo ir Ribentropo pakto protokolų pasirašymas yra „niekinis“: neturintis jokio teisinio pagrindo, pažeidęs daugelio valstybių suverenitetą bei nepriklausomybę. Nuo tada – neišvengiamas Sovietų Sąjungos nuosmukis tapo palankia aplinkybe – didesnio savarankiškumo reikalavimas be jokių skrupulų virto reikalavimu atkurti visišką nepriklausomybę, kol galiausiai 1990–1991 m. tai ir įvyko – Lietuva, Latvija ir Estija atgavo savo vietą tarp tautų.

Versta iš „Le Figaro“.

Iš prancūzų kalbos vertė Ramutė Bingelienė.

Susiję

Lucas Buthion 6178604979516337042

Rašyti komentarą

  1. "Lucas Buthion: Prisimenate?" - prisimename. Ir F. Miterano pareiškimą („lietuviai viską sugadins; pasigailėjimo verti žmonės; jie niekada nebuvo laisvi; suprasčiau, jeigu M.Gorbačiovas panaudotų jėgą“) taip pat prisimename. ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Deja. Ir atrodo, prancūzų tarpe tai yra sena tradicija. Kas pamena tokį Jules Verne'o (tarybine rašyba, Žiulio Verno:) knygų veikėją povandeninio laivo kapitoną Nemo, ten pasakyta, kad jis buvo indas, kovojęs prieš anglus. Taip pat galima daug kur perskaityti, kad pradinėje autoriaus versijoje jis buvo lenkas, kovojęs prieš rusus (ir beje, tai labai logiška, nes indas gal būtų pasivadinęs sanskritišku, o ne lotynišku slapyvardžiu), bet leidėjas pasakė, kad negalima gadinti santykių su Rusija. O va su Anglija santykius gadinti galima, netgi pageidautina :)

      Nors vis dėlto ne visi prancūzai yra šikniai. Pažįstu ir labai šaunių prancūzų.

      Panaikinti
  2. Jauni būdami važiavom į tą KELIĄ. Liūdna buvo man, ir dėl to išreiškiau tokią įžvalgą: "Kur gi visi dabar čia veržiasi? Argi nesupranta, kad tuo ant savo sprando sukčius užsileis." Visi bendrakeleiviai jautė pakilimą(?), prieštaravo, įtarinėjo mane nepatriotiškumu...
    O juk taip ir įvyko. Ožys (žydas jis juk) mekeno tada, kad laisvę taip atgaus lietuviai, bet pasirodo - tik tam, kad išplėštų Lietuvą nuo ruso, ir perduotų žydams... - Amerikos žydams. Lygiai taip pat Leninas buvo siųstas plombuotam traukiny, kad... carą nužudytų, ir užgrobęs valdžią, Rusiją perduotų žydams. Deja, Stalinas sutrukdė... Tokia pat machinacija buvo žydų suplanuota Jelcino rankomis įgyvendinti. Deja, Putinas per pačių žydų (Berezovskio) žioplumą` atsirado.
    Durni tie žydai pasirodo beesą. Pasikliauja egoistiniu Liuciferio supaprastintu kabalos mokslo variantu. Niekaip nenori atlikti savo tikrosios misijos - skleisti pasauliui ŠVIESĄ.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O aš jau galvojau, kad pilnaties poveikis baigėsi... :D
      Pasirodo, jeigu ne Stalinas su Putinu, praktiškai svieto pabaiga būtų - o viskas dėl to, kad žydai savo MISIJĄ pamiršo per tą liucipierių, bjeuribe. :D :D :D

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-08-24 08:25

      Tam tikra prasme ale žodžiuose yra tiesos. Juk pasaulį valdo žydai: jų rankose didieji pinigai ir daugelis pasiryžę parsiduoti ar parduoti. O ir patys žydai iš savo skausmo biznį tveria - holokausto industriją.

      Panaikinti
    3. Bravo, ale. Tik toji žydų misija - ne abstrakti užduotis "skleisti pasauliui šviesą", bet konkrečiai - pagimdyti pasauliui Išganytoją. Ji jau praėjo prieš dg. kaip 2000 metų. Prie jos įvykdymo prisidėjo tik saujelė žydų, tapusių krikščionimis. Apie visus kitus Kristus pasakė "Jūsų tėvas velnias, ir jūs pasišovę vykdyti jo užgaidas", ką jie su kaupu įrodė per visą istoriją ir ką pats patvirtinai ir dar per mažai pasakei.

      Panaikinti
  3. Pikčius: ... -24 00:45: „O aš jau galvojau, kad...
    Pasirodo, ... žydai savo MISIJĄ pamiršo per tą liucipierių, bjeuribe“...

    - Tik dvasinis negyvėlis – visiškas parmazonas – gali manyti, jog šiaip sau – be jokio tikslo – beveik jau šešis tūkstančius metų sekamos vis tos pačios visiškai beprasmės pasakos.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Rusijos šnipė Jota lenda Kažinkavičiui į užpakalį:
    bet tas žodis "bjeuribe" fainas;).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-08-24 19:29

      Pats kažinkevičius yra kremliaus vatnikas, malantis Š... prie kiekvino komentaroo!

      Panaikinti
  5. Et, smagu matyti "vatos" (ir, panašu, jų "proto brolių" liberastų - žr. "Anonimiškas 2019-08-24 19:29") traukulius. Šitai faunai rimtai pilnatis niekad nesibaigia. :D
    P.S. Visai smagus (beje, žydo ;)) tekstukas apie tai, kaip Stalinas rasieją nuo žydijos saugojo: https://www.ynetnews.com/articles/0,7340,L-3342999,00.html
    P.P.S. "Anonimiškas 2019-08-24 08:25" - niekas ir neneigia žydų įtakos - tiesiog juokinga matyti koloradinės propagandos mėšle kiaurai permirkusių neadekvatų kliedesius apie Staliną su Putinu, gelbėjančius svietą nuo "židū samokslo". Ukrainos užpuolimas, be abejo, irgi buvo Putino bandymas išgelbėti brolišką ukrainiečių tautą nuo žydų užvaldymo. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sakyk ką nori, bet Kažinkavičiui vietomis irgi pilnaties poveikis pasireiškia. Ir labai stipriai.

      Panaikinti
    2. Čia meilės rasiejai stoka mano komentare ar pasišaipymas iš koloradinės "šyzos" taip sujaudrino? ;)

      Panaikinti
    3. Pikčiaus trys neuronai (juk jis tiki, kad žmonės, kurių jam suprasti nesigauna, turi bent vienu mažiau) plaukiojantys neaiškiame skystyje bendrauja tarpusavyje tik moksliniu metodu (o kaip žinote, mokslas nemoka tiksliai aprašyti sistemų iš daugiau nei dviejų narių. Todėl pikčiui ir atrodo, kad neapkęsti bei šuniškai loti, kaip pataria "daktarai" iš už balos, tėra meilės stoka.

      Panaikinti
    4. Oi, geras čia! :D
      Tęsk, vata, tęsk savo "yžvalgas" - bus proga man sveikatą sustiprinti, nes, sako, juoktis sveika. :D

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-08-26 01:28

      --> ale 18.13
      Papasakok apie tą mokslinį metodą - pasakius A, reikia salyti ir B.
      O paskui aptarsime kai ką įdomaus. Pamatysi, Ale, bus tikrai įdomu. Netiki?

      Panaikinti
  6. Apie mokslinį metodą nėra reikalo pasakoti, jo principai nėra paslaptis. Pasiguglinus, populiarių jo paaiškinimų galima rasti apsčiai. Įdomu tai, kad tie principai leidžia tyrinėt tik objaktyvųjį pasaulį. Kokie ir kaip vyksta procesai minčių pasaulyje (kiekvieno atskiro individo galvoje), mokslinis metodas nesiima aprašinėti. Čia netenka prasmės objektyvumo reikalavimas. Neįmanoma jausti, ką kitas jaučia. Kaip tęsinys to reikalavimo (kad tyrimas privalo buti obkektyvus, t.y., vykdomas taip, jog jį galėtų pakartoti kiti), tam tikras būties sritis verčia palikti be dėmesio. Pvz.: Mokslas(?) niekam net prielaidos daryti neleižia, jog mikro pasaulio jaučiantys(!) elementai turi galimtbę pasirikti, kaip jiems dera konkrečioje situacijoje pasielgti... Kad atsikratytų akis badančių faktų, "mokslininiu" metodu apsiribojantys "mokslininkai" daro antimokslinę "išvadą", kad mokropasaulio procesai vyksta be... priežasties.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai įsegs čipą, paaiškės, ką kiekvienas mąsto, nebebus jokių paslapčių;).

      Panaikinti
  7. Ir be čipavimo, kontroliuojant bendravimą per išorines priemones (mobiliakus, kompiuterius) jau seniai kam reikia, žino, ką kas mąsto. Problematiškiau yra tai, kodėl jie taip mąsto. Kodėl turėdami/operuodami tą pačią informaciją, skirtingi individai elgiasi skirtingai. O juk kaug ką lemia išanstinės turimos nuostatos, kurios kaip aksiomos - mąstyme nedalyvauja tiesiogiai. Jos veikia pasąmoniniu lygmeniu. Todėl medijos(medijų sąvininkai) neriasi iš kailio, kad tik kuo daugiau įpirštų kuo absurdiškesnių nuostatų. Deja, visas šitas reikalas nėra vienareikšmiškas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item