Kun. Robertas Urbonavičius. Meilė, stipresnė už mirtį (Švč. Mergelės Marijos Ėmimas į Dangų)

Pasirodė danguje didingas ženklas:

moteris, apsisiautusi saule,

po jos kojų mėnulis,

o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.

(Introitas)

Rytų Bažnyčia, kurioje ir gimė Dievo Gimdytojos Užmigimo šventė, labai tiksliai šį Marijos gyvenimo baigties slėpinį susiejo su Kristaus Prisikėlimo šventimu. Pati Užmigimo šventė laikoma mažosiomis Velykomis, o prieš ją būna dviejų savaičių griežtas pasninkas – tarsi Marijos Gavėnia. Dar daugiau, ši Dievo Gimdytojos šventė užbaigia ortodoksų liturginius metus, - tuo nurodant, kad Marijos išaukštinimo slėpinys yra tarsi Išganymo kulminacija ir apvainikavimas.

Šį Mergelės Motinos slėpinį apmąsto ir skelbia daugybė pamaldžių pasakojimų ir apokrifinių istorijų, kurios mus pasiekia net iš II a., tačiau Bažnyčia nesiremia nei apokrifais nei pamaldžiomis istorijomis ar mistikų vizijomis, nes, kad ir kokie jie būtų gražūs ar patrauklūs, tikrovė, kurią švenčiame ir skelbiame yra daug nuostabesnė ir prakilnesnė.

Šiandien džiaugsmingai minime Kristaus Prisikėlimu laimėtos pergalės prieš mirtį, didįjį įrodymą. Marijoje Viešpats mums parodė, kas laukia Jo mokinių. Ji yra pirmoji iš mūsų, - gražiausioji iš žemės dukterų, kuriai buvo suteikta tai, ko mes kiekvienas tikimės ir viliamės.

Mergelės Nekaltasis Prasidėjimas paskelbė mums Krikšto malonę, per kurią mums yra nuplaunama gimtoji nuodėmė ir mes gauname Kristaus atpirkimo vaisius, o Josios Paėmimas į Dangų su siela ir kūnu, sustiprina tikėjimą kūno prisikėlimų laikų pabaigoje.

Lotyniškame (Vulgata) Giesmių Giesmės vertime sakoma: „juk meilė stipresnė už mirtį“ (Gg 8, 6), - šie žodžiai puikiai tinka nusakyti Mergelės Marijos išaukštinimą. Mirtis Jai neturėjo jokios galios, nes mirtis yra nuodėmės padarinys, o Toji, kuri save pavadino: „esu Nekaltasis Prasidėjimas,“ nuo pats savo prasidėjimo aušros nepažino jokios nuodėmės. Ji yra Gražiosios Meilės Motina – Įsikūnijusios Meilės Gimdytoja. Mergelė Marija yra visa graži – tota pulchra – nes Ji myli, Joje viešpatauja Dievo ir artimo meilė. Mirtis nedrįso prisiartinti prie Marijos, nes Joje, tarsi nesudegančio erškėčio krūme, liepsnojo Kristaus meilė. Todėl Rytų Bažnyčia, Marijos kūnišką mirtį vadina užmigimu, - tarsi pogulio miegas, kuris padeda atgauti jėgas ir suteikia ramybę. Vakarų Bažnyčioje nėra sutarimo ar Marija patyrė kūnišką mirtį ar iš karto buvo perkeista ir paimta į Kristaus šlovę.

Apaštalas Jonas, Mylimasis Mokinys ir Marijos sūnus, kurį Ji gavo kaip dovaną po kryžiumi, rašė: „iš mirties esame persikėlę į gyvenimą, nes mylime brolius. Kas nemyli, tas pasilieka mirties glėbyje.“ (1 Jn 3, 14), - sekime Mergelės Motinos pavyzdžiu, - gyvenkime Kristaus ir artimo meile, kad galėtume nueiti ten, kur mūsų mylimoji Valdovė švenčia amžiną Kristaus pergalės šventę.

Pagarbos himnai šiandien tau aidi, Marija!

Tu, išaukštinta labiau už angelų pulkus,

šventi su Kristumi amžinąją pergalės šventę.

(Vigilijos Mišių introitas)

coredemtrix.blogspot.com