Kun. Robertas Urbonavičius. Kas mums neša ramybę?

Ps 53, 6–7. Štai Dievas man padeda, Viešpats  gina  mano  gyvastį.  Viešpatie, nukreipk blogį į mano priešus. Teisusis  mano  globėjau,  ...

Ps 53, 6–7. Štai Dievas man padeda, Viešpats  gina  mano  gyvastį.  Viešpatie, nukreipk blogį į mano priešus. Teisusis  mano  globėjau,  išblaškyk juos!
Ps  53,  3. Dieve, gelbėk mane savo vardu ir apgink mane savo galybe.
(Introitas)

Kaip sako šventasis Augustinas, Dievas nori, kad mes melsdamiesi prašytume ne todėl, lyg Jis nežinotų mūsų troškimų, bet tam, kad išmokytų mus trokšti to, ko Jis mums nori. Tad Mišių kolektoje, Motina Bažnyčia ir prašo Visagalį, suteikti malonę, kad Jos vaikai prašytų tai, ko Jis pats nori jiems suteikti.

Epistolėje Pagonių Apaštalas perspėja nesekti pėdomis tų, kurie dykumoje gundė ir maištavo prieš Viešpatį, nes jiems tas buvo įskaityta nusikaltimu. Tačiau jų kaltė buvo mažesnė, nei tų, kurie gyvena po Viešpaties atėjimo ir turėdami visas malones bei dvasinius ginklus, elgiasi blogiau už pagonis. Anie izraelitai neteko malonės įžengti į Pažado Žemę, o mums gresia didesnis blogis – neįžengti į Dangaus Jeruzalę ir taip save pasmerkti amžinai pražūčiai: „Visa  tai  jiems  atsitiko kaip  pavyzdys, ir  buvo  užrašyta įspėti mums, kurie gyvename amžių pabaigoje. Todėl kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų. Jums  tekę  išmėginimai  tėra  žmogiški.  Dievas ištikimas.  Jis  neleis  jūsų  mėginti virš jūsų  jėgų,  bet  padarys,  kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą.“

Šventoji Evangelija pasakoja apie Viešpaties raudą dėl išrinktojo miesto, - jisai nesuprato, kas jam neša ramybę ir taip save pasmerkė sugriovimui. Išganytojas išvalo Jeruzalės Šventyklą, kuri virtusi plėšikų lindyne, nes čia nebegarbinamas Dievas, o vyksta vien nedorybės. Ši evangelija primena ir mums, kad dažnai ir mes nesuprantame, kas iš tiesų mums teikia ramybę ir išganymą, - sekdami kūno, pasaulio ir velnio vilionėmis, mes suteršiame savo vidinę šventovę ir paverčiame ją plėšikų lindyne bei galvijų tvartu.

Tegul niekas nesulaiko mus nuo kasdienės atgailos ir dažnos išpažinties bei šventosios Komunijos, idant nebūtume Viešpaties sielvarto priežastimi.

Viešpaties įstatai teisūs; 
džiugina  širdį. 
Jo  įstatymai saldesni už medų
 ir korį, nes tavo tarnas jų laikosi.
(Ofertoriumas)

Susiję

Robertas Urbonavičius 3116032942042503747

Rašyti komentarą

3 komentarai

Anonimiškas rašė...

Absoliuti žmonijos dauguma mūsų planetoje nori taikos, bet kažkaip negirdėjau, kad bent vienos religijos lyderis paragintų kitų religijų lyderius susirinkti ir susitarti, kad jie visi pasitelkdami savo dvasininkų įtaką darys viską, jog Žemėje liautusi karai, prievarta, kad visi tie, kurie kursto karus, kurie sukelia karinius konfliktus, kurie gamina ginklus ir juos vysto būtų visuotinai pasmerkiami, atskiriami nuo bažnyčių, būtų paskelbiami šėtono tarnais ir visuomenės atmatomis! Nebuvo to istorijoje! Taip kad visokie pavyrkavimai apie tai, kad dievas žino ko žmonės nori yra viso labo moralinis pasiseiliojimas, viešųjų ryšių akcija, eilinis smegenplovis.

glorija rašė...

Taigi... siūlote suvaržyti RELIGINĘ LAISVĘ ir saviraišką... Niu niu niu, Papa Rimskis pagrūmos piršteliu už tokias nuodėmingas tamistos blevyzgas :)

unknown rašė...

grazi ir gili Sv. Augustino mintis.Paprasta ismintis tokia ir yra.

item