Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Misija – nešti meilės ugnį

Jėzus savo mokiniams kalbėjo: „Aš atėjau įžiebti ugnies žemėje ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!“ (Lk 12, 49). Šioje metaforoje nes...

Jėzus savo mokiniams kalbėjo: „Aš atėjau įžiebti ugnies žemėje ir taip norėčiau, kad ji jau liepsnotų!“ (Lk 12, 49). Šioje metaforoje nesunkiai atpažįstame Jėzaus misiją – uždegti žmonių širdyse meilės ugnį. Jėzus šitai padarys ne tik skelbdamas meilę, bet už mus paaukodamas savo gyvybę. Tai buvo jo kraujo krikštas, kuriam ruošėsi ir kurio nekantriai laukė: „Aš turiu būti pakrikštytas krikštu ir taip nerimstu, kol tai išsipildys!“ (Lk 12, 50).

Ar pasisekė Jėzui įvykdyti dangaus Tėvo misiją? Tekalba faktai.

Rugpjūčio 9 d. minėjome Europos globėją šv. Kryžiaus Teresę Benediktą. Ji buvo žydų tautybės, bet studijuodamas susipažino su krikščionybe ir Jėzaus meilės buvo taip paveikta, kad tapo katalike, vienuole. Vėliau Aušvice nacių buvo nužudyta.

Rugpjūčio 10 d. minėjome pirmųjų amžių diakoną ir kankinį šv. Lauryną. Imperatoriaus Vespasijano laikais per aršų krikščionių persekiojimą savo kankintojams, reikalaujantiems atiduoti Bažnyčios turtus, diakonas parodė vargšus, kuriems jis ir kiti krikščionys tarnavo: „Štai didžiausias Bažnyčios turtas!“ Dievo ir žmonių meilės ugnies, kurią įžiebė Jėzus, paaukodamas savo gyvybę, nepajėgė užgesinti rafinuočiausi kankinimai, kuriuos diakonas Laurynas patyrė.

Rugpjūčio 14 d. minėjome kitą Aušvico kankinį šv. Maksimilijoną Kolbę. Pažinęs Jėzų, jis tapo kunigu, vienuoliu, labai sėkmingai vykdė misionierišką veiklą. Nacių suimtas Aušvico lageryje pasisiūlė mirti už gausios šeimos tėvą. Maksimilijonas mirė kankiniu, o vaikai sulaukė iš koncentracijos stovyklos išlaisvinto savo tėvo.

Rugpjūčio 16 d. minėjome šv. Roką, gyvenusį tryliktojo ir keturioliktojo amžiaus sandūroje. Turtingų tėvų sūnus, anksti netekęs tėvų, visą turtą išdalijo vargšams. Kilus maro epidemijai, tarnavo sergantiesiems, kol ir pats užsikrėtė maru. Šių dienų žmogui, dievinančiam patogų, lengvą ir turtingą gyvenimą, tikriausiai nelengva suprasti, iš kokių dvasinių gelmių gali išaugti tokia herojiška ir nesavanaudiška meilė.

Mūsų palaimintasis arkivyskupas Teofilius Matulionis labai gražiai įsirašo į šį Jėzaus meilės paliestų žmonių paveikslą. Tarnaudamas Peterburgo tikintiesiems, kalėdamas Solovkose, atlikdamas ganytojo pareigas Kauno ir Kaišiadorių vyskupijose, jis visur spinduliavo meile ir aukos dvasia. Pal. Teofilius, kaip ir daugelis pasaulio šventųjų, galėjo pasakyti apaštalo Pauliaus ištartus žodžius: „Kristaus meilė verčia mus.“

Bažnyčia skaičiuoja tik kanonizuotus kankinius bei šventuosius, kurie herojiškai praktikavo meilę, bet tokių žmonių yra nesuskaičiuojama daugybė. Juos visus įkvėpdavo Jėzaus kraujo krikštas, kurio jis su nerimu laukė. Nėra žemėje kitos jėgos, kuri pažadintų žmonėse tokią pasiaukojančią meilę, kaip Jėzaus mirtis ant kryžiaus.

Eidami laisvės keliu, daugelis mūsų tautiečių yra praradę didžiausią vertybę – meilę. Kiti šios vertybės nepažino ir nesurado. Dėl šios priežasties matome žmones, pasiryžusius ne mirti už kitus, bet lipti kitiems per galvas. Gaila, kad mūsų žiniasklaida daugiau dėmesio skiria besipešantiems, o ne tiems, kurie geba mylėti ir tarnauti, nepaisydami to, ar jie yra giriami, ar visai užmirštami.

Jokiomis politinėmis priemonėmis neįmanoma išmokyti žmonių mylėti. Šito meno gali išmokyti tik tas, kuris savo gyvybę paaukojo už visus žmones, tarp jų – ir už savo budelius.

Ten, kur religija praranda savo pozicijas, kur pasitraukia krikščionybė, ten pasitraukia ir meilė, ir jokiais įstatymais nepriversi žmogaus mylėti. Žmogaus egoizmas yra per daug stiprus, kad be Dievo pagalbos jį būtų galima įveikti.

Šiandien, kai apmąstome Jėzaus įžiebtą meilės ugnį žmonių širdyse, norisi dėkoti Dievui už visus geruosius žmones pasaulyje ir mūsų tėvynėje, kurių širdys buvo atviros Dievo žodžiui, uždegusiam meilės ugnį. Be šitų žmonių šioje žemėje būtų labai slogus gyvenimas. Kristaus žodžiais tariant, jie yra žemės druska ir pasaulio šviesa. Melskime Viešpatį, kad ir mes būtume tarp jų.

Susiję

Sigitas Tamkevičius 8446545976790248141

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-08-18 19:08

    Ačiū Ganytojui, puiki homilija. Tikimės kiekvieną sekmadienį Propatria tinklalapyje paskaityti tokius tekstus, kurių labai reikia dabartinei Lietuvos (ir ne tik) visuomenei.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-08-18 20:46

    Teisingai geras dalykas meilės ugnis, tik nešėjų visada būna mažai, Kristus nešė, bet jis Dievas, aišku visada bus nešančių, ir nešant ugnį ji labiau liepsnoja, ir gariau matosi.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item