Vytautas Sinica. „Pirmajam G. Nausėdos vizitui neatsitiktinai pasirinkta Lenkija“

D. Pipo (DELFI) nuotrauka  Dalinamės su skaitytojais vieno iš didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų Charter97 pokalbiu su politolo...

D. Pipo (DELFI) nuotrauka 
Dalinamės su skaitytojais vieno iš didžiausių Baltarusijos opozicijos portalų Charter97 pokalbiu su politologu Vytautu Sinica apie prezidento Gitano Nausėdos vizitą Lenkijoje ir šalių santykių perspektyvas. 

- Kaip Jūs vertinate Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vizitą į Lenkiją?

- Pirmasis G. Nausėdos vizitas Lenkijoje nuteikė labai viltingai ir yra tikrai gera kadencijos pradžia. Sunku išskirti, už ką jį pagirti: visiškai kito lygmens dovanos (Trakų Dievo Motinos paveikslas), išsakyta pozicija nepalaikyti prieš Lenkiją nukreiptų sankcijų, griežtas atsisakymas dalinti pažadus Lietuvos vidaus politikos klausimais kaip asmenvardžių įrašai, teisingi ir logiški pagrindiniai vizito klausimai kaip karinis ir energetinis saugumas, gera idėja pakviesti Lenkijos banką ir daug kitų smulkių detalių, susidėjusių į tikrai sėkmingą vizito visumą. 

Tiesa, ieškant kritikos, verta atkreipti dėmesį, jog ir vėl neaplankyti liko Seinų krašto lietuviai. Tai unikali bendruomenė, daugiau nei 100 metų gyvenanti Lenkijoje ir išsauganti lietuvišką tapatybę, kalbą, istoriją, papročius ir visa kita, nors didžiąją dalį to šimtmečio net neturėjo lietuviškos mokyklos. Lietuvoje skambėjo kritika, kad Nausėda, kaip ir ankstesni prezidentai, bijo kelti šios bendruomenės poreikių klausimą, kad tik nepakenktų santykiams su Lenkija. Aš kreipčiau klausimą visiškai kitaip. Neturime dėl Lenkijos lietuvių konfliktuoti su Lenkija – turime patys investuoti į sąlygas jiems išsaugoti lietuvišką tapatybę, visų pirma į sąlygas švietimui. Lietuvių Lenkijoje nėra daug ir jų poreikiai finansine prasme nėra dideli. Lietuva tikrai galėtų pati užtikrinti tuos poreikius, kurių nenori tenkinti Lenkijos valdžia. Ši bendruomenė yra unikalus gerasis pavyzdys visai Lietuvai ir jos atžvilgiu tikrai negalima taikyti siaurai suprastos kaštų-naudos analizės. 

Nežiūrint to, vizito pliusai aiškiai nustelbė minusus. Lenkijos lietuvių problemos iki šiol buvo ignoruojamos visų valdžių, tuo tarpu G. Nausėda tik pradeda darbą ir nėra pagrindo teigti, kad ignoruos šią problemą vien dėl to, kad neišsprendė jos pirmos viešnagės metu. 

- Kokie, Jūsų manymu, buvo šio vizito pagrindiniai akcentai?

- Visų pirma, pats vizitas buvo akcentas. Visada svarbu, kokią šalį pirmajam vizitui pasirenka darbą pradedantis prezidentas. Pasirinkimas vykti į Lenkiją tad yra žinia apie Lenkijos svarbą Lietuvai. Mano supratimu, vizitas siuntė signalą, kad Lietuva nori geresnių santykių su Lenkija ir nori juos grįsti, pirma, susitelkimu į bendrus interesus, antra, abipuse pagarba, o ne pataikavimu. To labai ilgai trūko abiejų šalių santykiuose. Vieša paslaptis, kad pusė Lietuvos-Lenkijos pastarojo dešimtmečio įtampų kilo būtent iš to, kad Lietuvos politikai patys kėlė nepamatuotas iniciatyvas, žadėjo ko negalėjo įvykdyti, taip kūrė lūkesčius, skatino kišimąsi į mūsų vidaus reikalus ir galiausiai suformavo Lietuvos kaip nepatikimos šalies įvaizdį. Prezidentui paliktas „bagažas“ tą įvaizdį pakeisti. 

Sunku įvardyti konkrečiau, tačiau viso vizito metu, kiek ir kaip jis buvo nušviestas abiejų šalių žiniasklaidoje, buvo justi prezidentų abipusis palaikymas ir pozityvi susitikimo atmosfera. Abu prezidentai suskubo pridengti vienas kitą nuo nepatogių žurnalistų klausimų, neleido jokiai provokacijai eskaluotis į konfliktines antraštes. Pagaliau apsilankymas pas J. Kačinskį taip pat liudija, kad lankomasi ne formaliai, o iš tiesų norint derinti veiksmus ir suprasti vienas kitą. Gerai žinoma, kad J. Kačinskis šiandien yra tikrasis Lenkijos valdančiosios partijos dirigentas. Noras bendradarbiauti ir versti naują puslapį, ko gero, buvo pagrindinė vizito žinutė. 

- Ar, Jūsų manymu, reikia tikėtis glaudesnio bendradarbiavimo tarp Lenkijos ir Lietuvos? Ir ar tokio bendradarbiavimo Lietuvai reikia? 

- Tikėtis glaudesnio bendradarbiavimo pagrįsta ir abi šalys juo suinteresuotos. Vakarų Europos šalių visiškas nesuvokimas procesų, kurie vyksta Lenkijoje ir posovietinėse šalyse apskritai sukūrė prielaidas, kai tampame vis labiau reikalingi Lenkijai kaip partneriai Briuselyje ir įvairiuose tarptautiniuose formatuose. Akivaizdu, kad G. Nausėda nepuls vienareikšmiškai remti Lenkijos įtampose su ES institucijomis, o stengsis laviruoti ir būti tuo sutaikančiu žaidėju prie derybų stalo. Rinkimų metu jo pozicija buvo labai aiški: Lietuva turi užimti tas pozicijas, kurios geriausiai atitinka šalies nacionalinius interesus. Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai reikalinga partnerystė su Lenkija ir nereikalingas konfliktas su Briuseliu ar Berlynu, nebent iškiltų kategoriško arba/arba tipo pasirinkimo tarp JAV ar Vokietijos palaikymo situacija. Manau, kad G. Nausėda mėgins stiprinti santykius su Lenkija, kiek įmanoma ir vengdamas konflikto su Vokietija ar Europos Komisija. 

Paskutinis momentas yra abipusės pagarbos suvereniam kaimynui klausimas. Santykiai su Lenkija negali remtis „namų darbų atlikimu“, kaip kad mėgino diktuoti R. Sikorskis. Arba gerbiame vieni kitus ir vidaus politikos klausimais galime vieni kitų tik prašyti, bet niekada reikalauti, arba vis dar manome, kad viena valstybė yra labiau valstybė už kitą. Didžiausias G. Nausėdos laimėjimas šioje srityje būtų galutinai perlaužti santykių paradigmą į abipusės pagarbos.

- Ko asmeniškai Jūs tikitės nuo Gitanos Nausėdos prezidentavimo?

- Niekas nežinome, kaip jam pavyks, tačiau tikrai tikiuosi pastangų išgyvendinti partines rietenas, šiandien vykstančias be jokios idėjų ir vertybių kovos, taip pat demokratiškumo kaip pagarbos visuomenės pažiūroms ir garbingo profesionalaus Lietuvos atstovavimo tarptautinėje erdvėje. Daugeliu žmonėms rūpimų klausimų Prezidentas neturi didelių galių formuoti politiką, tačiau neformalios galios ne mažiau svarbios. Stiprus prezidentas visada gali sukurti visiškai naują diskursą, kur būtų visiškai naujai suprantama, kas siektina ir normalu. Žinant G. Nausėdos profesinę veiklą, tikėtina, kad daugiausiai jis stengsis formuoti socialinę ir ekonominę politiką, kurioje iš tiesų gali jaustis ekspertu. Per rinkimus nuskambėjo jo tikslas, kad kuo daugiau šalies gyventojų turėtų nuosavybės ir galėtų būti savarankiškais ekonomikos dalyviais. Bus labai įdomu matyti, ar ir kaip tokio tikslo bus siekiama. 

Nausėdos įtaką ir galią formuoti požiūrį ir politinį gyvenimą jau labai aiškiai pamatėme per vizitą Lenkijoje. Nors vizito metu itin neliberaliai atsisakyta remti ES sankcijas Lenkijai ar žadėti paso įrašus nevalstybine kalba (G. Nausėda už kompromisinį variantą antrame paso puslapyje), gausybė tokias pozicijas nuosekliai smerkusių liberalių apžvalgininkų ir politikų šiandien jau sveikina ir liaupsina G. Nausėdos vizitą, kaip labai principingą ir pavykusį. Dar prieš metus tie žmonės tokį vizitą būtų turėję pasmerkti kaip gėdingą ir nacionalistinį, atmetantį „europinės vertybes“. Šiandien tie patys žmonės jau kalba visiškai kitaip.

Kalbino Vitoldas Jančys

Šaltinis: charter97.org

Susiję

Vytautas Sinica 1139242701410814648
item