Vytautas Radžvilas. Idėjinė „Bernardinų” portalo kova

propatria.lt nuotrauka 

Kaip ir buvo galima laukti, „Bernardinų“ portalas puola padėti ir tiesia pagalbos ranką savo idėjiniams bendraminčiams ir bendražygiams Kazio Škirpos ir kartu visos rezistencijos atminimą niekinančioje Vilniaus taryboje. Reikia pripažinti – daro tai išmoningai. Kitų rankomis. Be abejo, neatsitiktinai, kaip tik šiandien, paskelbtas interviu su teatro režisieriumi G. Varnu, kurio paskirtis -- atplauti R. Šimašiaus vadovaujamos sostinės tarybos sprendimą ištrinti pirmojo Lietuvos savanorio ir valstybingumo tvirčiausio gynėjo vardą iš lietuvių tautos atminties. Viskas daroma tam, kad pamiršę tokius vardus, lietuviai net nebesuprastų, kas yra valstybė, o raginimus už ją kovoti ir dėl jos aukotis laikytų tik atgyvenusiais tamsuolių ir kvailių prietarais.

Šiam tikslui G. Varno pasisakymas puikiai tinka ir tam tikra prasme pasirinktas itin vykusiai. Pagrindinė jo mintis nuostabiai aiški. Išdrįsusi sukilti prie TSRS komunistinės imperijos monstrą tauta padarė didžiulį ir neatleistiną nusikaltimą. Guldę galvas, kad spėtų iki ateinant naujiems pavergėjams atkurti Nepriklausomybę Lietuvos gynėjai – tik niekingi žudikai. Vienintelė išvada, kurią galima padaryti perskaičius šį interviu – nereikėjo sukilti. Jos potekstė ir moralas: tauta verčiau turėjo sėdėti sudėjusi rankas ir laukti nežinia ko.

Tačiau panašu, kad šitaip samprotaujantis režisierius net nesuprato, ką iš tiesų kalbėjo ir pasakė. Sąmoningai ar ne – tai žino tik jis pats – smerkdamas sukilimą jis tarsi apgailestauja, kad tomis tragiškomis dienomis Lietuvoje būta per mažai Rainių miškelių ar Panevėžio gydytojų vaizdų. Juk jeigu ne sukilimas, vertęs raudonuosius pabaisas galvotrūkčiais sprukti iš besilaisvinančios šalies, tokiais miškeliais ir vaizdais jie būtų spėję nusėti visą kraštą..

Ir pabaigai: Skaitydamas šį pasisakymą pasijutau tarsi besąs į praeitį nešančioje laiko mašinoje. Viskas, ką girdėjome (nes buvome priversti klausytis) apie sukilimą per LTSR istorijos pamokas mokykloje ir TSKP istorijos paskaitas universiteto auditorijoje, šiame interviu buvo pakartota žodis žodin.