Latvijos prezidento Egilio Levito inauguracinė kalba Saeimoje

Kalba sakyta 2019 m. liepos 8 d. Gerbiami tautos atstovai! I „Tautos pačios kuria valstybes, o valstybėmis remiasi tikrosios ...

Kalba sakyta 2019 m. liepos 8 d.

Gerbiami tautos atstovai!

I

„Tautos pačios kuria valstybes, o valstybėmis remiasi tikrosios tautų teisės” – tokią mintį Janis Čakstė pasakė 1921 metais.

Tačiau šių tautos teisių stiprumas priklauso nuo mūsų gebėjimo rūpintis bendruoju visuomenės gėriu.

Norint susivienyti bendrajam gėriui, reikia girdėti visų interesų grupių balsus ir aistringomis diskusijomis, konstruktyviais ginčais ieškoti geriausio sprendimo. Interesai gali būti prieštaringi ir nesuderinami. Todėl mūsų – aukščiausių valstybinės valdžios atstovų – pareiga yra juos atsakingai suderinti.

II

Bendrąjį gėrį kuria daug kartų.

Mes esame tik šios kartų grandinės dalis.

Savo valstybę paveldėjome iš ankstesnių kartų, kurios yra ją iškovojusios ir sukūrusios, Sava valstybė – tai vertybė, vertybė pati savaime.

Tačiau bendrasis gėris turi ir ateities matmenį. Mūsų uždavinys yra ateities kartoms perduoti valstybę geresnę, negu gavome. Reikia nuolat gerinti, atnaujinti, modernizuoti savo valstybę, kad ji būtų tvari. Tai mūsų pareiga istorijai.

Bendrasis gėris kaip politikos esminis dalykas, atsakomybė už ateinančias kartas, tvarumas kaip politikos priemonė yra įtvirtinti Konstitucijos įvade.

Toks yra šiuolaikinei, tvariai valstybei būdingas mąstymo būdas.

Kol kas tai atsispindi dar tik nedaugelio valstybių konstitucijose. Taip pat ir šiuo požiūriu galime didžiuotis savo Konstitucija, kuri yra seniausias Europoje, bet taip pat ir toli siekiantis bei atsakingas už ateitį mūsų valstybės įstatymas. 

III

Gerbiami deputatai!

Yra trys sritys, į kurias vardan bendrojo gėrio noriu atsižvelgti ir dėl kurių noriu įtikinti savo prezidentavimo metais. Būsiu dėkingas už jūsų paramą ir bendradarbiavimą.

Šios sritys yra solidarumas, priklausomybė ir šiuolaikinė, tvari valstybė.

Apie solidarumą.

Visi žinome, kad Latvija Europos Sąjungoje yra viena iš nelygiateisiškiausių valstybių. Tai nėra staiga įvykusi nelaimė, bet daugelio metų apleista liga.

Naujoje 2000 metų Šveicarijos Konstitucijoje yra žodžiai, kurie man atrodo labai tinkami: tautos jėga matuojama pagal tai, kaip sekasi jos silpniausiems nariams.

Mūsų Konstitucijoje ta pati mintis perteikta kitais žodžiais, kaip atsakomybės ir solidarumo idėja. Sumani solidarumo politika nėra tik pajamų perskirstymas. Sumani politika sukuria lygias galimybes užsidirbti pajamų. Ir solidarumas apima sritis, kurių negalima vertinti kaip pajamų ir išlaidų balansą. 

Kviečiu visus drauge formuoti ilgalaikę solidarumo politiką.

IV

Apie priklausomybę.

Kolegos!

Žmogaus gyvenimo kokybė neabejotinai apima ir priklausomybę, ryšius savo visuomenėje, savo aplinkoje.

Priklausomybės, tautinės tapatybės vaidmuo globalizacijos laikais didėja. Tai priešprieša globalizacijos susvetimėjimui.

Nors tai ir neįprasta, bet tapatybe čia laikau ir žmogaus pagarbą gamtai, rūpestį ir atsakomybę už tai, kas mums, latviams, yra būdingi kultūros bruožai.

Mūsų priklausomybė latvių tautai, kurios kalboje, kultūroje ir istorinėje atmintyje mes save atpažįstam, yra būtina sąlyga Latvijos valstybei egzistuoti.

Latvijos ateičiai reikia visų joje gyvenančių žmonių įsitraukimo ir dalyvavimo. Latvių tapatybė yra atvira ir prie jos kviečiamas dėtis kiekvienas Latvijos gyventojas. Ir atsižvelgiant į tai, reikia pripažinti ir toliau veikliai vykdyti dvi gana naujas politikos kryptis – demografijos ir diasporos politiką.

Latvių kalba, kultūra, istorijos ir pasaulio samprata nėra vien latvių savastis. Kiekvienas, kuris laiko save kurios nors tautinės mažumos nariu, yra nuoširdžiai kviečiamas įsitraukti į valstybės gyvenimą, tuo pačiu išsaugant savo tautinės mažumos kultūrą, kalbą ir tradicijas. Tai indėlis į Latvijos kultūros turtingumą ir įvairovę.

Latvių kalba kaip valstybinė kalba yra visų Latvijos žmonių demokratinio dalyvavimo kalba. Latvių kultūra – suvokiu ją pačia plačiausia prasme – yra mūsų visuomenės kodas, mūsų jausmų ir bendravimo pamatas. Latvių istorijos ir pasaulio samprata yra įsišaknijusi mūsų patirtyje. Iš jos plaukia ir išvados dabarčiai.

Be kita ko, norėčiau pabrėžti, kad mums dar reikia demokratijos, politikos ir moralės požiūriu rimtai įvertinti neseną – ypač okupacijos laikotarpio – istoriją. 

Manau, kad latviškumui reikėtų suteikti platesnį, gilesnį, stipresnį turinį, negu kad kasdieną įprasta apie jį galvoti.

Mūsų šaknys yra kalboje ir kultūroje, bet šiuolaikiniam latviškumui vis svarbiau tapti ir ateities matmeniu. Jis apima mūsų vertybėmis grįstą tapatybę ir į ateitį nukreiptas mintis, projektus, idealus.

V

Brangūs tautiečiai!

Priklausomybė turi ir platesnį matmenį. Mes esame neatimama Vakarų pasaulio ir Europos dalis – ir visai ne koks tiltas tarp Vakarų ir Rytų. Šią metaforą kategoriškai atmetu. 

Latvijos kariuomenei, kuriai prieš dvi dienas sukako 100 metų, ir mūsų partneriams tenka bendra atsakomybė už taiką ir saugumą Europoje ir už jos ribų.

Atsakingas mūsų dalyvavimas bendroje NATO saugumo sistemoje davė vaisių, gerokai padidindamas saugumo lygį Latvijoje ir visame regione.

VI

Gerbiami deputatai!

Ateinantį dešimtmetį Latvija turi tapti šiuolaikiška, tvaria Vakarų Europos valstybe.

Valstybe, kuri tam tikrose srityse net priklausytų prie pasaulio lyderių, kuri galėtų būti pavyzdys kitoms valstybėms.

Tokių galimybių yra. Mums tik reikia sugebėti jas įgyvendinti.

VII

Mano Latvijos kaip modernios, tvarios valstybės vizija – ir ji yra reali! – visų pirma reiškia, kad būtina pašalinti, sumažinti visiems jau žinomus nuolatinius trūkumus.

Reikia paimti šluotą ir iškuopti namus nuo mėšlo, susikaupusio per trisdešimt metų, kuris velkasi mums iš paskos ir šiandien mus skiria nuo toli pažengusios teisinės demokratijos; pavyzdžiui, viešųjų pirkimų sukčiavimo, partijų priklausomybės nuo donorų, korupcijos, mokesčių vengimo, kai sukčiai gauna bendros naudos dalį, bet neprisideda prie jos gausinimo, šešėlinio lobizmo ir panašiai. 

Šios visiems jau įgrisusios kvailystės vargina ir garbingiems piliečiams kelia kartėlį dėl valstybės.

Ir iš esmės jau seniai žinoma, kad teisinėmis priemonėmis šias problemas galima išspręsti. Teisės srityje negali būti kompromisų.

Žinoma, kažin ar bus galima visiškai išnaikinti šias problemas. Tačiau tikrai įmanoma gerokai sumažinti jų trikdantį poveikį mūsų visuomenei.

Tam mums reikia tik politinės valios.

Raginu visus kartu kurti šią politinę valią ir ją įgyvendinti, kad po kelerių metų šie klausimai nebebūtų svarbiausi mūsų visuomenės darbotvarkėje.

VIII

Tačiau to, žinoma, nepakanka.

Tam, kad bendrasis gėris būtų ilgalaikis, būtina apgalvoti ateities reformas. Vyriausybė yra pradėjusi keletą esminių reformų – regioninę, mokyklų, sveikatos, taip pat teismų ir kitas. Dėl jų karštai ginčijamasi, ir demokratinei santvarkai tai yra įprasta bei teisinga.

Tačiau vis dar yra daugybė sričių, kuriose politikos formavimas ir galimos reformos kol kas yra tiktai numatomos. Minėčiau partijų finansavimo klausimo sutvarkymą, informacinės erdvės politiką, žiniasklaidos, ir ypač viešosios žiniasklaidos, įvairovės ir kokybės užtikrinimą, į kokybę orientuotą švietimo ir mokslo politiką ir kita. 

Mūsų ekonomikos pagrindų supratimą taip pat reikia pritaikyti prie dabartinių aplinkybių. Šiandien ekonomika yra galutinis kelių etapų produktas: švietimas – mokslas – inovacijos – ir tik tada ekonomika. Šiuolaikinė ekonomikos politika turėtų susieti šiuos etapus į vieningą grandinę.

Mūsų visų kaip piliečių, Jūsų, gerbiami deputatai, kaip politikų ir taip pat mano kaip prezidento užduotis yra dalyvauti šių reformų diskusijose, kad visi kartu pasiektume geresnių rezultatų.

IX

Mes, latviai, savo jėgom, sugebėjimais ir savo idėjom galim ne tik efektyviai pagerinti Latvijos valstybę – taigi ir savo pačių gyvenimo kokybę, – bet iš esmės esame pajėgūs ir pasirengę prisidėti prie Europos ir pasaulio pažangos.

Iki šiol šis potencialas buvo nepakankamai panaudotas. Nors mes turime gerą įdirbį, tačiau kol kas bendroje Europos ir Vakarų intelektinėje erdvėje vis dar palyginti menkai save suvokiame kaip lygiaverčius. Latvių indėlis į mūsų platesnę priklausomybės erdvę – Europą, Vakarus ir pasaulį – turi tapti labiau matomas.

X

Todėl prie mano nužymėtos šiuolaikiškos valstybės ir tvarumo krypties priklauso ir aktyvus dalyvavimas sprendžiant didžiuosius Europos ir pasaulio klausimus.

Todėl ir mes atsakome, kad Europos Sąjunga vėl rastų savo kelią, kurį pastaraisiais metais iš dalies pametė.

Šiuo metu mes, Vakarų demokratijos individai, užtikrinome daugiausiai laisvės visos žmonijos istorijoje.

Tačiau kasmet kyla klausimas, ar ateityje žmogus nustatys galią technologijoms, ar technologijos žmogui. Laisvė būdinga pilietinės visuomenės kokybė, o technologijų visuomenei tai visai nėra privaloma.

Todėl turėtume pasirūpinti, kad technologijų pažanga vėl nekeltų grėsmės iki šiol pasiektai žmogaus autonomijai. 

Europa pradeda suvokti šių iššūkių dydį, tačiau sprendimų kol kas nėra.

Bet kodėl mes, latviai, negalėtume jų pasiūlyti?

XI

Gerbiami deputatai!

Šiandien, Latvijos valstybei švenčiant 101-ąsias metines duodamas valstybės prezidento priesaiką, suvokiu, kad perimu estafetę iš visų šias pareigas ėjusių pirmtakų, kurie visi įvairiomis mūsų sudėtingos istorijos aplinkybėmis yra kūrę ir formavę šių pareigų pobūdį ir prasmę.

Šios per istoriją sukurtos tradicijos suteikia stiprybės ir įkvėpimo dabar taip pat prisidėti prie tolesnio jų formavimo.

Šiandien aš atiduodu garbę valstybės prezidento institucijos kūrėjui – mūsų pirmam valstybės prezidentui Janiui Čakstei, kuris visada stiprino demokratines vertybes.

Labai vertinu Gustavą Zemgalį už jo kuklumą ir nuolankumą, tarnaujant Latvijai aukščiausiuose valstybės postuose.

Prisimenu, kad valstybės prezidento pareigas einant Albertui Kviesiui, jį lydėjo dirbant teisėju įgyta gyvenimo patirtis.

Tikėjimo į Latvijos ateitį, milžiniško darbingumo ir gebėjimo dirbti Latvijos naudai pritraukti kitus – tai geriausia, ko galime išmokti iš Latvijos pirmojo ir nuo tada daugkartinio Ministro prezidento Karlio Ulmanio.

Valstybės prezidento pareigų vykdytojai Latvijos okupacijos aplinkybėmis – Saeimos pirmininkas Paulis Kalninis ir jo draugas vyskupas Jazepas Rancanas – iki gyvenimo pabaigos liko ištikimi Latvijai, įkvėpė neprarasti tikėjimo Latvijos atgimimu.

Su Latvijos diplomatijos tarnyba, ypač jos vadovais pasiuntiniais Karliu Zariniu, Alfredu Bilmaniu, Arnoldu Speke ir Anatoliu Dinbergu, jie įkūnijo Latvijos valstybingumo tąsą ir išsaugojo Latvijos valstybės teisnumą iki nepriklausomybės atgavimo.

Esu dėkingas Gunčiui Ulmaniui už Valstybės prezidento institucijos atkūrimą Konstitucijos ir Janio Čakstės tradicijų dvasia. Jis yra pareigos žmogus, garbingai atlikęs užduotį, užkoduotą savo šeimos kraujyje.

Mane įkvepia Vairos Vykės-Freibergos pasitikėjimas ir stiprybė reprezentuojant valstybę tarptautiniu mastu ir vykdant užsienio politiką. Jos laikais Latvijos mintys pasaulyje skambėjo garsiau ir įtikinamiau, nei bet kada anksčiau, o Latvija visiškai grįžo į Europą ir tarptautinę areną.

Aš iš tiesų vertinu Valdžio Zatlerio kūrybinį aktyvumą, pasitikėjimą savimi ir nuolatinį augimą einant Valstybės prezidento pareigas. Jo pusiausvyra ir ramybė sunkiais krizės metais suteikė mums reikiamo stabilumo.

Man yra svarbus Andrio Berzinio atvirumas ir nuolatinis dialogas su Latvijos žmonėmis visuose Latvijos kraštuose, ne tik Rygoje. Pastangomis aplankyti Latvijos miestus ir apskritis aš rūpinsiuosi sekti jo patirtimi.

Labai vertinu Raimondo Vėjuonio nuveiktą darbą stiprinant valstybės vidaus ir išorės saugumą.

Būdamas vyriausiuoju Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vadu, jis visada man bus pavyzdys, kurio pradėtą darbą stengsiuosi tęsti.

XII

Gerbiami deputatai! Kolegos! Draugai! Tautiečiai!

Mieli Latvijos žmonės!

Esame tiek didūs, kiek didi yra mūsų valia.

Solidarumas, priklausomybės Latvijai ir Europai suvokimas, galimybė gyventi šiuolaikiškoje valstybėje yra tvarios valstybės valios pamatas.

Nėra idealios valstybės, nes tokiu atveju sustotų pažanga.

Tačiau gyvenimas be idealo būtų individualiai apgailėtinas ir politiškai beprasmis.

Dirbsime kartu Latvijos valstybei!

Ačiū jums!

Iš latvių kalbos vertė Artūras Judžentis


Susiję

Įžvalgos 7368096291275518527

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-07-27 13:37

    Nuostabi kalba. Žmogiška. Lyg kalbėtų ne politikas. Politikai žmogiškai kalbėti jau nemoka, jie kalba klišėmis. Džiaugiuosi už broliukus latvius. Gal ir mūsų prezidentas bus toks?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-07-27 16:31

    Stiprus tekstas.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Neperskaičiau vertimo iki galo, bet latviškąjį „gudra politika“ geriausia būtų versti ne „sumani“, o „išmintinga“ politika.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item