Kun. Robertas Grigas. Apie skundimo paveldą

propatria.lt nuotr. Pastaruoju metu, matyt, pristigę argumentų diskusijoms, kai kurie „budrūs piliečiai“ apskundė Lietuvos katalikų vys...

propatria.lt nuotr.
Pastaruoju metu, matyt, pristigę argumentų diskusijoms, kai kurie „budrūs piliečiai“ apskundė Lietuvos katalikų vyskupams mano pasisakymus feisbuke už prigimtinę (t.y., vyro ir moters sudaromą ir žmonijos / tautos tęstinumą užtikrinančią) šeimą. Ir – apie homoseksualumą bei pastarojo propagandą, kaip prigimtinės, Dievo palaimintos tvarkos iškraipą bei grėsmę asmenų ir visuomenės sveikai gyvensenai.

Pagąsdino vyskupus, kad jei šie „nesiims priemonių“, skundėjai ar skundėjas viešai paskelbs tai, ką esu rašęs ar dalijęsis su draugais (ar būna kas viešiau už tekstus, jau paskelbtus internete?)

Šioje sovietmečio tradicijas patyrusiems iki kaulų smegenų pažįstamoje situacijoje yra linksmoji ir liūdnoji pusė.

Linksmoji – tai būdingas skundų šantažu užsiimantiems asmenims ribotas išmanymas, kur, kam ir dėl ko būtų efektyvu skųsti. Turbūt manoma, kad Bažnyčia veikia kaip kokios nors partijos Priežiūros komisija – ir paskundus centriniams organams asmenį dėl „netinkamų pažiūrų“, pasekmės bus. Nėra supratimo, kad Bažnyčioje, perėmusioje daug dalykų iš beveik tobulos romėnų teisės, tvarkomasi ne taip supaprastintai, yra daug autonomijos. Taigi skųsti Vilniaus bažnytinėms struktūroms Kauno arkivyskupijos kunigą parodo nesusigaudymą, „kur yra Rymas, kur Krymas“.

Kita vertus, pralinksmina vylimasis, kad vyskupai imsis „perauklėti“ kunigą – ne dėl girtavimo, ne dėl vaikų tvirkinimo, ne dėl pinigų lupimo iš parapijiečių – o dėl gana santūriai ir mandagiai reiškiamų jo pažiūrų. Tradicinių moralinių ir konservatyvių politinių pažiūrų. Būtent santūriai ir mandagiai, nes savo pasisakymuose visuomet stengiuosi kritikuoti žalingus reiškinius, poelgius ir asmenų viešai žinomą laikyseną. Bet ne pačius asmenis kaip žmones, kurių kiekvienas vertas pagarbos.

Liūdnoji skundimo „viršininkams“ fenomeno pusė yra tai, kad šio sovietinio paveldo puoselėtojai tarytum nejaučia, kaip vadinamasis „stuksenimas“ – duomenų pranešinėjimas kokiai nors valdžiai ne apie kriminalinį nusikaltimą, o apie asmens įsitikinimus, idėjines simpatijas ar antipatijas – kaip tai pažemina jų pačių žmogiškąjį orumą.

Šiame kontekste mano feisbuko bičiuliams galbūt bus įdomus dokumentas iš 30 metų nuotolio, taigi Baltijos kelio bendralaikis, gerai iliustruojantis to meto atmosferą. Deja, parodantis ir tai, kokie kibūs ir gajūs senieji įpročiai.

1989 m., savo kunigystės pradžioje, dirbau Kiauklių parapijoje (Širvintų rj.) ir pagal išgales prisidėjau prie Sąjūdžio ir Tremtinių klubo kūrimosi. „Kažkam“ tai pasirodė kunigui nederama veikla, ir kardinolui V. Sladkevičiui buvo atsiųstas laiškas, apdairiai anonimiškai pasirašytas „Širvintiečio“. Man ten kliuvo palyginus mažai („...ar kunigėliui reikėjo imtis vadovavimo…“ – atkreipkit dėmesį, kaip sutampa ano laiko ir dabarties komentatorių stilistika). Labiausiai užsipultos, nebūtom nuodėmėm apkaltintos tremtinių klubą steigti padėjusios disidentės, neseniai iš sovietų konclagerių grįžusios sesuo Nijolė Sadūnaitė ir Jadvyga Bieliauskienė. Prirašyta dalykų, kurie, autoriaus (autorių?) manymu, turėjo būti „kompromatas“, vertinant kardinolo akimis.

Laiško eiga buvo tokia. Tuometinis Kaišiadorių vyskupijos kancleris, kun. Jonas Jonys (beje, globojęs iš tremties paleistą pal. arkivyskupą Teofilių Matulionį, dalyvavęs slaptoje vyskupo Vincento Sladkevičiaus konsekracijoje, už tai sovietų kalintas) tvarkingai perrašė skundą mašinėle ir nuorašą išsiuntė man. Tuo „Širvintiečio“ bandymas įtakoti jau nesulaikomą Tautos upės bėgimą ir baigėsi.

Bet, kaip matome, nesibaigė nelaisvos visuomenės ir nelaisvų žmonių polinkis šantažuoti skundais…

„Širvintiečio“ skundas

Susiję

Robertas Grigas 603599700606267869

Rašyti komentarą

19 komentarų

Anonimiškas rašė...

Smagi istorija. Beje, dar prisimenu tą rašomųjų mašinėlių šriftą. Atrodo, čia viena iš tų vėlyvųjų Rytų Vokietijos mašinėlių su elektros motoru, galbūt Robotron 202 :)

Anonimiškas rašė...

Aktyvistai. Kanadoje tokių aktyvistų skundas/reikalavimas davė vaisių. Ale greitai atsirito ir iki Lietuvos. Globalizmas. Ypač aktyvistų, atsiprašant.

Anonimiškas rašė...

Tai tik rodo, kad tikėjimai nepadaro žmonių geresniais, deja, deja... Tą patvirtina ir visi karai, žudynės, nusikaltimai...

Anonimiškas rašė...

Šalies simfoninis orkestras ruošiasi gastrolėms Vakaruose - perklausoje, aišku, dalyvauja ir draugas iš organų. Išklausius programą, draugas ir sako:
- Viskas tikrai puiku, draugai, tik štai tas būgnininkas... - rodo pirštu į perkusininką, - taip taip, būtent tas būgninikas kažin kodėl mažai stuksi!
- Supraskite, - aiškina dirigentas, - tokia yra jo partija.
- Na jau ne, draugai! - valdingai atsistoja draugas iš organų, - partija pas mus viena! O štai stuksenti reikia daugiau!

Unknown rašė...

Gerb.Kunige, esate tikrai gerbiamas visų dorųjų piliečių už Jūsų krikščioniškumą ir pilietiškumą, ginant tiesą, o kartu labai gerai, kad viešinate medžiagą apie tokius ,,stuksenimus", anot Anonimiško 19.21. Deja, tenka pripažinti, kad net tylūs, paprast žmonės vos ne kasdien yra ,,apstuksenami" ir apšmeižiami už nesamas ,,kaltybes", ir - kad ir kaip būtų neįtikėtina- būtent į tokių skundikų ir šmeižikų paistalus vis dar atsižvelgiama ir paisoma. Civilinė valdžia nesiremia padoriu teisynu, o tik galiomis ką nors atimti ar nublokšti žmogų į nežinios užribį. Tik vis dar neatsiranda tokių institucijų, kurios turėtų noro atitaisyti materialines ir moralines nukentėjusiųjų skriaudas.

Anonimiškas rašė...

Pastaba: komentaras 19.37 yra rašytas ne Unknown, o anonimiško skaitytojo. Labai atsiprašau už klaidinantį pseudonimą

Anonimiškas rašė...

Dėl Unknow/Anonimiško komentaro 19.37. Faktas, kad iki šiol neatsirado institucijos, kuri apgintų neteisingai nuskriaustą žmogų, pasako VISKĄ apie šitokią visuomenę ir valstybę (pastarąjį žodį vos neparašiau kabutėse). Sakysite, kad buvo apginta gerb.Kručinskų šeima? O ką jiems ir jų vaikučiams teko pereiti ir išgyventi? Kas bus nuteistas už tą klaikaus siaubo periodą? Štai Jums ir atsakymas.Kol kas menkiausios pastangos rast teisingumą yra visiškai beviltiškos. Vien nusikaltėliai turi advokatus bei gynėjus ir prisiteisia milžiniškas sumas. Paprastiems žmonėms net advokato paslaugos neprieinamos, kai valanda kainuoja šimtus eurų.Tik nekalbėkite apie savivaldybėse, atsieit, teikiamas nemokamas juridines ,,paslaugas". Kiek teko kreiptis net ne dėl kokių skriaudų, o paprasčiausiais klausimais, pokalbis vyksta taip: paklausi ir už ,,juristus" atsakai, nes išgirsti tik mėmliojima, kad ,,gali būt taip, bet gali būt ir kitaip". Betgi, ko gali tikėtis iš ,,konsultantų", kai visur darbo vieta gaunama GALIMAI už didžiulius pinigus

Pikc Kažinkavičius rašė...

Geras! Ir, beje, atitinka dabartinę "laiko dvasią". :)

Pikc Kažinkavičius rašė...

"ir - kad ir kaip būtų neįtikėtina- būtent į tokių skundikų ir šmeižikų paistalus vis dar atsižvelgiama ir paisoma" - ar TIKRAI neįtikėtina? ;) Man čia tiek pat "neįtikėtina", kiek ir bolševikinės valdžios "atsižvelgimas" į visokių komsomolo aktyvistų "stūkinimus".

glorija rašė...

Kažkaip tos davatkų intrigos manęs nejaudina. Jos visada ir viskuom skundžiasi. Tik įdomu, kaip sureagavo "aukštoji dvasininkija" į tokio pobūdžio skundą?
Pirma, atsakymo jokio stukačiams nedavė (supraskit, dėl techninių kliūčių jokių skundų negauta :) ). Antra, nubaudė rymo partkomas Grigą ar ne? :)
Man peršasi tokia mintis, kad vis gi gavo apaštališkąjį paraginimą nekalbėti "jautriomis temomis" :)

Anonimiškas rašė...

Tik va, Tikėjimo žodis tikrai nėra katalikiška organizacija, o ir Sadūnaitės veikla yra gerokai kontroversiška.

Unknown rašė...

Bravo, bent vienas teisybę pasakė. Sadūnaitės platinamo leidinio tikrai nei tuomet, nei dabar nepirkčiau. "Tiesoje" po šiuo iš esmės nereikalingu R. Grigo straipsneliu susirinko laukinių gauja, tai net nebesinori ko nors aiškinti. Vis vien nesupras.

glorija rašė...

Beje, tarp tų "laukinių gaujos" atstovų, kaip jūs sakote, Unknown, esate ir pats/i (įtariu, bus "pati" besanti, toji, kurią propatrijos skaitytojai kažkada vijo lauk). Jei turėtumėt ką nors paaiškinti, tai progos patylėt tikrai nepraleistumėt ;)

Unknown rašė...

Bloga nuotaika, Glorija? Taip, įlindau ten neiškentusi gyvuliško leksikono, kuris buvo nutaikytas į vieną jiems neįtikusį žmogų. Kaip pati stropiai viską prisimeni, kas kada ir ką vijo lauk? O tu gerai pagalvok, už ką? Aš stebėjausi, kad kiti žiūri pro plyšiuką į ujamą ir terorizuojamą žmogų ir tyli. Tau ne gėda? O aš būtent "tiesoje" po šituo kvailu Grigo straipsniu negalėjau tylėti, kai pamačiau, kaip sužvėrėję "patriotai" niekina iš esmės niekuo dėtą žmogų. Lygiai taip pat ir pati tylėjai, kai iš manęs tada tyčiojosi, net nebežinodami, kuo apkaltinti.

Anonimiškas rašė...

Apie ką čia? Apie skundikų „moralę“ ar apie tai, kad tokie anonimiški skundai nagrinėjami ir žmogus, kuris yra štai taip apskųstas, yra baudžiamas?

glorija rašė...

Ai, Unknown, nežinia, kas kiek iš ko tyčiojosi. Tų su "Unknown" yra begalė. Vat, kai būtų paminėta konkretūs: vardas ir pavardė, visi tave pažintų, o paskui gatve neduotų praeiti, tada būtų tragedija (pirmus du kartus, paskui pripranti). Tiesiog, pasirenki pseudonimą, kaip spektaklyje, įsijauti į personažą, jo charakterį ir visus komentarus pasiunti jam. Reikia, manau, priprasti. Priprasti, kai tave "puola" kaip asmenį su konkrečiu vardu ir pavarde ir, kai "puola" tavo kuriamą personažą su tam tikru pseudonimu.
Kiek kvailas Grigo straipsnis? Aš nesiimčiau vertinti. Žmogus mums kažką papasakojo ir tiek. Iš kvailysčių susideda visas pasaulis, tad vieningos nuomonės tuo klausimu nebus niekada.
O kas dėl patyčių tamstos adresu ir mano tylėjimo. Reikia, manau, "rinkti" žodžius atsakingai. Sudėlioti viską taip, kad niekas prie tavo parašyto teksto negalėtų daug kabinėtis (dėl Kažinkavičiaus čia verta pasistengti;)), gerbti kitų nuomonę. Tuomet savo pasisakymais pasiekėt dugną ir nebuvo jokių argumentų, kuriais būtų buvę galima tamystą apginti, nebent viską dar labiau paaštrinti.
Taigi, ramiai, šaltais nervais priimkim kritiką, šiek tiek su humoru ir viskas bus gerai. Kitą kart, kai komentuosi, įsivaizduok, kad esi Mikė Pūkuotukas, kurį erzina geliančios bitės, tačiau, labai norisi medaus ;)

glorija rašė...

Nežinau, nežinau, jau tikrai ne-be-ži-nau :)

Unknown rašė...

Nepanašu, kad būtum kaip Mikė Pūkuotukas. Veikiau panaši į kažkokią antipatiją širdy tebelaikančią asabą, kuri renka žodžius taip, kad kitam būtų kuo skaudžiau ("kurią propatrijos skaitytojai kažkada vijo lauk"). Kodėl būtent tai priminei? Ir už ką mane ("skaitytojai"!) vijo lauk? Aš šito, pvz., lig šiolei nesuprantu. Galbūt jie (keli superpatriotai komentatoriai) įsivaizdavo, kad aš esu prorusiška, visai nesuvokdami mano tikrųjų pažiūrų; jie neatskyrė politikos nuo religijos. Be to, mes jau susitaikėme, nebejaučiame apmaudo vienas kitam (bent jau aš). Taip, aš irgi buvau įpykusi ir įskaudinta ir prirašiau piktų komentarų, tačiau daugelį jų ištryniau. O tu pasistengei viską priminti ir dar kartą įskaudinti. Tikrai nemanau, kad esi Mikė Pūkuotukas. Pagalvok pati, į ką galėtum būti panaši.
Unknownai yra keli, bet kiekvieno tematiką ir stilių galima lengvai atskirti. Aš, pvz., beveik visada rašau religinėmis temomis, kažkoks kitas Unknownas protingai pakomentuoja politinius straipsnius, trečias unknownas (mažąja raide) yra ortodoksas ir kelia problemas labai aiškiai ir nevyniodamas į vatą. O apie tą konfliktą aš net dabar visko nepasakiau. Jis turi žymiai gilesnę potekstę, nei mes manom. Tačiau abejingai tylėti matant, kaip ujamas kitas žmogus, yra, švelniai kalbant, labai negražu.

Grigo kaip kunigo aš nepripažįstu, nesileidau į gilesnę kritiką vien iš pagarbos katalikams, o ne dėl, ką pati parašei. Tą patį galiu pasakyti ir apie Sadūnaitę. Jos vienuolystė man yra joks pavyzdys, o visuomeninė veikla, rezistencija - taip, tai puiku. Kaip ir Grigo. Žinoma, kunigai sovietmečiu (ir ortodoksų dvasininkai) buvo suiminėjami, kankinami, žudomi, ir visa tai buvo daroma dėl jų tikėjimo. Daug kas vyko jų religijos, jų tikėjimo ribose.
O šis Grigo pasigyrimas savo veikla ir dar kažkieno skundo paviešinimas - ne, man nepatinka. Juo labiau, kad jis nutylėjo (neįvertino) Tikėjimo žodžio atskalūniškumo. Tai nekunigiška. Nebūčiau rašiusi, bet išprovokavai.

Unknown rašė...

P.S. Man komentavimas nėra spektaklis, ir aš neįsijaučiu į kokį nors personažą. Galbūt tik laisviau reiškiu mintis; o jei žmogus būtų priešais mane, pasakyčiau turbūt tą patį, jei reiktų. Šičia komentuojant atsiveria tam tikra dvasinė atmosfera, ir jos nepaisyti reikštų tuščiai ir net nuodėmingai leisti laiką. Jei pati čia vaidini kokį nors vaidmenį, pro jį vis vien prasišviečia tavo tikroji reakcija ir tavo dvasia. Taip kad nepasislėpsi;). Ir nei aš nepasislėpsiu nuo įžvalgios akies. Ir juo labiau Dievas viską mato.

item