Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Viešpatie, išmokyk mus melstis!

„Tėve mūsų“ yra Jėzaus Kristaus išmokyta malda, kurią dažniausiai kalbame. Bažnyčios tėvai ją vadina Evangelijos sinteze, o tai reiškia, ...

„Tėve mūsų“ yra Jėzaus Kristaus išmokyta malda, kurią dažniausiai kalbame. Bažnyčios tėvai ją vadina Evangelijos sinteze, o tai reiškia, kad joje slypi visi Dievo žodžio turtai. Tačiau tai, ką dažnai kalbame, kelia pavojų būti nedėmesingiems ir iš šios maldos negauti trokštamų vaisių.

Jėzus mokė: „Melsdamiesi nedaugiažodžiaukite kaip pagonys; jie tariasi būsią išklausyti dėl žodžių gausumo. Nedarykite taip kaip jie. Jums dar neprašius, jūsų Tėvas žino, ko jums reikia. Todėl melskitės taip: Tėve mūsų, kuris esi danguje“ (Mt 6,7–9). Ši malda yra brangi ir dėl jos autoriaus, ir dėl turinio, todėl pabandykime į jį įsigilinti.

Malda „Tėve mūsų“ skatina mus mąstyti ne tiek apie save, kiek apie kitus; šioje maldoje nieko neprašome tik sau, bet ir sau, ir kitiems: „Kasdienės mūsų duonos duok mums“; „Atleisk mums mūsų kaltes“; „Neleisk mūsų gundyti“ etc.

Jėzus mokė kreiptis į Dievą ne kaip į galingą dangaus ir žemės Kūrėją, kurio rankose yra pasaulio ir mūsų likimas, bet kaip į savo vaikus mylintį Tėvą. Kreipinys „Tėve“ yra ne metafora, bet tikrų tikriausia tikrovė: „Žiūrėkite, kokia meile apdovanojo mus Tėvas: mes vadinamės Dievo vaikai – ir esame!“ – rašo apaštalas Jonas (1 Jn 3, 1).

Dievas, į kurį kreipiamės kalbėdami „Tėve mūsų“, nėra tolimas, mūsų nepažįstantis; jis yra arčiau mūsų, nei mes galėtume tai įsivaizduoti. Apaštalas Paulius graikų Areopage kalbėjo: „Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose <...>. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita. <...> Juk mes jame gyvename, judame ir esame“ (Apd 17, 24–25.28).

„Tėve mūsų“ yra tobulos maldos pavyzdys; joje tiksliai išdėstyti maldavimų prioritetai. Mes savo maldą dažnai pradedame nuo savęs, prašydami sau sveikatos, pasisekimo, vaikų gerovės ir pan., o Jėzus moko maldoje labiausiai telktis į Dievą, kad jo vardas būtų labai gerbiamas, kad jis viešpatautų žemėje, kad negyventume pagal savo užgaidas, bet veiksmus derintume su jo valia.

Jeigu žemėje visi paisytų Dievo valios, jei leistų jam viešpatauti, žemė virstų rojaus sodu. Mūsų tarpe tiek daug yra nesantaikos ir ginčų vien dėl to, kad daugelis stengiasi įgyvendinti savo, bet ne Dievo norus.

Antroje maldos „Tėve mūsų“ dalyje mūsų prašymai nukreipti į žmonių reikalus. Prašome kasdienės duonos. Ši duona nėra tik tai, kas pasotina kūno alkį, bet ir dangiškoji Duona – Eucharistija, maitinanti mūsų dvasią. Kasdienė duona taip pat yra mūsų pastogė, darbas, poilsis ir daugelis kitų dalykų, be kurių neįsivaizduojame savo egzistencijos.

Dievo gailestingumas mums yra ne mažiau reikalingas už kasdienę duoną. Visi esame silpni, pažeidžiami ir darome didesnių ar mažesnių klaidų bei nuodėmių. Išsivaduoti iš blogio patys esame nepajėgūs, todėl maldaujame Dievo atleidimo, ir kad būtume jo verti, pirmiausia privalome būti atlaidūs kitiems. Tėve, atleisk, nes ir aš atleidžiu savo skriaudikams ir niekintojams.

„Tėve mūsų“ pabaigoje išsakome svarbų prašymą, kad Dievas mus apsaugotų nuo supančio blogio ir gundymų atvejais stiprintų mūsų jėgas, kad nesukluptume.

Tokia yra Viešpaties išmokyta malda; ją sąmoningai ir nuoširdžiai kalbėdami galime tapti geriausiais Jėzaus mokiniais. Šv. Teresės Kūdikėlio Jėzaus pavyzdžiu, lėtai kalbėdami „Tėve mūsų“, leiskime Dievo žodžiui paliesti slapčiausius mūsų sielos kampelius. Kas moka gerai melstis, moka ir šventai gyventi.

Susiję

Sigitas Tamkevičius 7863761179117358488

Rašyti komentarą

11 komentarų

Unknown rašė...

Na va, popiežius iškraipė Viešpaties maldą, ir arkivyskupas irgi neteisingai parašė. Turi būti "Ir nevesk mūsų į pagundą", o ne "Neleisk mūsų gundyti". Tai visiškai skirtingi dalykai.

Žr.https://lifepetitions.com/petition/holy-father-please-don-t-change-the-our-father

https://www.lifesitenews.com/news/biblical-scholar-on-popes-change-to-the-our-father-a-loving-god-can-still-l

http://magister.blogautore.espresso.repubblica.it/2018/12/06/francis-absolute-monarch-behind-the-scenes-of-the-new-italian-%E2%80%9Cour-father%E2%80%9D/

Anonimiškas rašė...

Tokia svarbi tema ir tik tiek mažai komentarų... žmonėms reikia išmokti sustoti nepaliaujamame bėgime ir nors kiek laiko skirti maladai.

Unknown rašė...

Taigi, regis, niekam nerūpi, ko meldžia Dievo ne tik asmeniškoje maldoje, bet ir per mišias.

"Tėve mūsų" maldos tekstas, kaip ir visi NT tekstai, pasiekė mus senąja graikų k. Kristus šią maldą kalbėjo aramėjiškai, bet šios kalbos tiksliai restauruoti iš esmės nebeįmanoma. Mes tikime, kad apaštalai, apšviesti Šv. Dvasios, tekstą perdavė teisingai. Evangelijose taip ir verčiama: "Ir nevesk mūsų į pagundą". Pop. Pranciškus dar 2017 m. tvirtino: "Dievas niekada neveda mūsų į pagundą. Tai šėtono darbas". Dievas iš tiesų neveda žmogaus į nuodėmę, negundo jo. Tačiau ž. "pagunda" turi dar ir kitą reikšmę - "išbandymas". Dievas gali išbandyti mūsų tikėjimą, mūsų ryžtą jam tarnauti ir ištikimybę (prisiminkite Abraomo bandymą). Pakeisdamas maldos žodžius Vatikanas nurėžė pusę šio prašymo prasmės. Nes viskas pasaulyje vyksta pagal Dievo valią, o sakydami "ir neleisk mūsų gundyti" mes suteikiame tam tikrą galią ir demonams, nors jie tokios galios neturi, plg. demonų prašymą, kad leistų jiems iš apsėstojo įeiti į kiaulių bandą; arba 1 Sam 16, 14: "pikta dvasia iš Viešpaties pradėjo jį (Saulių) kankinti". Tuomet katalikų Bažnyčia turėtų keisti ir šią ŠR vietą! O vėliau dar ir kitą, ir trečią...
Tėve mūsų maldos žodžiai buvo pakeisti neva tam, kad būtų aiškesnė prasmė, bet iš tikrųjų tai yra liberalizavimas, pritaikymas, kad tiktų visiems, ir ir tikintiems, ir netikintiems, ir prasmės užtemdymas.
Melskitės "ir nevesk mūsų į pagundą"!

unknown rašė...

Demonai turi galios tik tiek kiek Dievams jiems leidzia.kas butu,jei nebutu blogio ir gerio?(kas beje,siais laikais gudriai sumaisoma)nors ,kaip ,savaime tokios savokos kaip blogis-nera-jis neturi esybes-blogis,tai tik viso labo iskraipytas geris.sioj maldoj-svarbiausia kontekstas-kaip ir visame kame,jei ziurim i malda,kaip i kreipimasi i Dieva,kuris yra Meile,o mes silpni,nemokantis net prasyt Jo,o Jis zino geriau ko mums reikia musu sielos isgelbejimui,tada prasome,kad gautume tokiu setono gundymu,kuriuos pakeltume ir negautume auksciau savo jegu.Dvasiniu jegu.

unknown rašė...

daznai nepakeliam-matyt blogai prasom,ne to prasom,arba isvis neprasom.

unknown rašė...

Anonimiskui 23 27.Butent,dar Bulgakovas parase savo dienorastyje-tikslios citatos pazodziui nepateiksiu,bet man visad svarbiau kontekstas -ka tie zodziai perduoda,taigi..,,Morfinistas turi tokia laime,kurios niekas is jo neatims,tai SUGEBEJIMAS gyventi visiskoje vienatveje,o vienatve,tai reiksmingos ir svarbios mintys,susitelkimas,ramybe,ismintis.

unknown rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.
Unknown rašė...

"Blogis - tai tik viso labo iškraipytas gėris" ? Ne, nesutinku. Šita T. Akviniečio teorija vadovaujasi katalikai (blogis - tai gėrio trūkumas). Tačiau nuodėmės (blogio) šaknys slypi satanistinėje gelmėje. Pateiksiu vertimo ištrauką iš tėvo Rafailo str. http://blagogon.ru/digest/901/:

"Yra nuodėmės gelmė, sakytum, jos ontologija, paslėpta nuo mūsų akių, – tai neapykanta Dievui. Per karus ir revoliucijas, kada griūva valstybių pagrindai kaip pastatų kolonos per žemės drebėjimą, ypatingai aiškiai išsiryškina nuodėmės satanizmas, ir atrodo, pats žemės paviršius pavirsta pragaro dugnu. Ar galima pavadinti tik gėrio trūkumu sadizmą ir ištobulintus kankinimus, kuriuos taikydavo žmonėms, kai pati mirtis atrodė kaip malonė? Ar galima paaiškinti gėrio trūkumu sekso ir paleistuvystės srautą, kuris užgriuvo ant mūsų iš televizorių ekranų ir žurnalų puslapių? Ar galima vien tamsuoliškumu paaiškinti homoseksualizmo apologiją? Kuo paaiškinti šitą augantį purvo potraukį? Atrodo, nauja vija šėtono religijoje – tai pačios paleistuvystės kultas, panašus į tai, kaip dekadansas mene diegė trūnijančio lavono kultą. Anksčiau patoseksas buvo laikomas gėdingu reiškiniu, jis priklausė teismo medicinos sričiai, o dabar jį ne tik pakenčia, bet ir reklamuoja tarsi naujas spalvas žmogaus jausmų paletėje. Regis, greitai Sodoma pakils iš Negyvosios jūros dugno, išplauks iš jo kaip tritonas ir taps "elito" sostine".

unknown rašė...

TRUKUMAS ir ISKRAIPYMAS,jug du skirtingi zodziai?- ir ju reiksmes-nesiremiau ,siuo atveju Tomu Akvinieciu,o pateikiau tik minti is O.Daniil Sysojev,nusauto Maskvos cerkveje 2009-ais metais-kuris remesi Sv. Tevais ir tik Jais.-pavyzdziu daug..Vynas,savaime nera blogis,bet iskreipus poziuri,praradus saika,tampama alkoholiku,Meile moteriai-iskraipius -pakeitus viena demeni,nueinama link sodomijos ,meile vaikams iskraipoma ir tai vadinama pedofilija,ir daug to iskraipyto kabutese gerio-misios kuriose garbinamas lyg ir JIS,beeeet-finale ,tai erezijos,sektos,satanizmas.jug ir Setonas,buvo kazkada geris!buvo angelas,tik zinom,kuo jis tapo,klausimas -kodel?vel gi-pagrindinis pavyzdys kaip blogis,kilo is pradinio gerio,pakeitus ir iskreipus,maistaujant,norint tapti Dievu,bet be Dievo.

Unknown rašė...

Galbūt. Pasidomėsiu plačiau. Apie D. Sysojevą šiandien irgi blagogon rašo http://blagogon.ru/digest/100/

unknown rašė...

pasidomejau ir as blagogon(nezinojau net apie toki) D.Sysojevas ikvepia,idomu skaityt kaip jis cituoja Serafim Rose,kuris ikvepe kitus.Jie nuosekliai,logiskai,nuolankiai iesko Tiesos ir stengiasi Ja apgint ir pasilikt Joje.

item