Algimantas Rusteika. Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai

propatria.lt nuotrauka  Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę i...

propatria.lt nuotrauka 
Kiekviena tauta, turinti savo valstybę ir esanti jos verta, prisimena ir pagerbia savo didvyrius, tą valstybę ir tautą sunkiais momentais gynusius ir save už ją paaukojusius. Be tokių žmonių nei tautų, nei valstybių nebūna, nes jos tiesiog neišlieka.

Net ir žūdami kovoje prieš stipresnįjį jie dovanoja kitiems galimybę būti, nes nugalėtojams reikia ne lavonų, o paklusnumo ir žūstantieji už laisvę suteikia nugalėtiesiems galimybę išlikti ir ateities viltį. Ir visi didvyriai žūsta karuose, kurie visada ir iš visų pusių būna žiaurūs ir negailestingi.

Visos išdidžios ir save gerbiančios tautos prisimena savo didvyrius tokius, kokie jie buvo, atmena jų drąsą, nuopelnus tautai ir auką. Ir nekuria pasakų apie angelus su sparneliais, kurių nei karuose, nei taikos metu pasaulio istorijoje niekada nebuvo, nėra ir nebus.

Nei viena išdidi ir save gerbianti tauta neleidžia pažeminti savo didvyrių atminimo. Nei saviesiems, tą darantiems už apgailėtinus politinės įtakos grašius. Nei veidmainiškai teisingumo reikalaujantiems svetimiesiems, nesugebantiems pasmerkti savųjų tikrų, o ne menamų žudikų.

Ne tikslas pateisina priemones, o priemonės parodo tikrąjį tikslą. Purvinais ir melagingais būdais padarytų gerų darbų nebūna, tą suprato ir žmonių akių bijojo net totalitarinės žmogėdrų valstybės, kurios žmones suiminėdavo ir išveždavo naktimis, kad niekas to nepamatytų.

Tai ne generolo Vėtros atminimą suėmė ir išvežė auštant. Išvežė mūsų savigarbą, namų saugumo jausmą, pasitikėjimą savo valstybe, tiesos ir šviesos viltį. Atrodo, nieko neįvyko, kregždės čirpsi ir troleibusai prašlama taip pat, bet valstybės neliko.

Liko tik butaforija, vis keičiamos kartono dekoracijos ir už virvučių tampomos modernios lėlės. Tauta, šimtais tūkstančių dalyvaujanti alaus ir myžimo šventėje, iš kurių nenorinčių nesikišti susirinktų gal šimtas. Ir džiaugsmas savuosius nugalėjusių akyse.

Šeima miršta tada, kada anūkai ima šlapintis ant senelių kapo. Kada nelieka pasitikėjimo ir įsivyrauja melas, tampantis patogiu įsitikinimu. Kada miela, sava komforto zonos smarvė ir vergo sielos ramybė priverčia verčiau patylėti.

Taip, eilinis išbandymas. Istorija kiekvienam žmogui, tautai ir valstybei siunčia išbandymus, kuriuos pastebi tik įvykiams atsitikus. Ar dar esam gyvi ir verti buvimo, ar čia, savo Žemėje esame tik nuolankūs baudžiauninkai? Artėja metas pažvelgti į veidrodį, vyrai.

Šaltinis: kaunoforumas.com

Susiję

Įžvalgos 5225735916717985086

Rašyti komentarą

  1. Jeigu moksliškai pasižiūrėti į šiuos klausimus, galėtumėme palyginti Lietuvos, Latvijos ir Estijos istorijas, didvyrius, ir dabartinį mūsų kraštų valstybingumą, mūsų visuomenių pilietiškumą ir tautiškumą. Kurie veiksniai reikšmingi, kurie ne?

    1941 m. nė Latvijoje, nė Estijoje nebuvo jokio sukilimo. Pokario metais Estijos šviesuomenė gana vieningai kolaboravo okupacinėje valdžioje. Mūsų Baltijos valstybių istorija yra savotiška laboratorija tirti mokslines hipotezes.

    Ar doram žmogui reikalinga savigarba ar bet kokia garbė? Ar Jėzus Kristus iš savigarbos davėsi nukryžiuojamas? Ir kokia būtų savigarba eiti išvien su melagiais? Ar nesinori gyventi tiesa? Ir atjausti kitus? Tokie klausimai man iš karto kyla.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-07-28 10:15

    Taigi, kur Lietuvos vyrai? Ar liko tik naujieji leetuviai? Ar visokie šimašiai jau visagaliai? Kur tie vyrai, kie duoda per nagus besmegeniui piktavaliui? Kurie vyrai Briuselyje pasakys "Tai žalinga, pražūtinga mūsų šaliai"? O svetimšaliui pasakys, "patrauk nagus, tai mūsų tautos didvyris"?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2019-07-28 10:22

    Užtat Izraelis nesuka sau galvos: ir ką reikia pašvenčia ir ką reikia pagerbia. štai prieš 73 metus liepos 22 dieną žydų pogrindinė organizacija "Irgun" susprogdino viešbutį "King David", kuriame buvo įsikūrusios britų karinės ir civilinės atstovybės. "Irgun" prisiėmė atsakomybę ir apgailestavo, kad tarp 91 žuvusio buvo ir žydų. 2006 m. Izraelis iškilmingai paminėjo šio išpuolio metines, nepaisant D.Britanijos protestų.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-07-28 13:04

    Atrodo, kad dabar visi pasisakė dėl atminimo lentų ir gatvių pavadinimų. Galim užversti šį istorijos puslapį, nes radikalieji dešinieji patapo internetiniais troliais ir daugiau nieko.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-07-28 14:09

    Veidodis rodo - Lietuva degradavo ir jau mirsta. Ir sotus- laimingi jau vercia puslapi. O alkani- basi tik giesmes gieda, bet ir jie tik nabageliai, gyvena prisiminimais tiktai.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2019-07-28 14:29

    Kaip matyti, kremliaus troliai aria išsijuosę - nevilties rypavimai, periodškai pakeičiami tarpnacionaliniu pjudymu, ypač stengiamasi lietuvius sukiršinti su izraeliečiais. Kremlius paniškai bijo Izraelio paramos Lietuvai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-07-28 18:51

      Anonimiškas 2019-07-28 14:29, matyt pilnas optimizmo ir sotus -laimingas. Sunku ji suprasti, atseit kremliaus troliai ir neviltį sėja, ir kiršina su izraeliečiais. O tai kas gi Šimašius, ar kremlinas ar izraelietis? Ar jis kiršina ar ne? ar neša tik taikos palmę? ProPatrija turi paskelbti visą Vilniaus savivaldybės sąrašą, kurie "veikėjai" balsavo dėl Škirpos vardo paniekinimo ir Noreikos atminimo praktinius vykdytojus. Ar visi galai į vandenį? Gal šitie veiksmai neužprotokoluoti?
      Tuomet jie yra neteisėti. Pasiekime ir išspirkime Šimašių lauk iš Vilniaus mero kėdės! Vieną kartą jau išspyrėme Petrauskienę ir Ruokytę, dabar sekantis žingsnis. Reikia rengti piketus prie Šimašiaus namų dieną - naktį (vienus supakuos, ateis kiti). Jis tyčiojasi iš mūsų, tai mes tą patį darykime su juo.

      Panaikinti
    2. Čia ne šiaip nusišnekėjimas - arba čia visiško debilumo išraiška, arba tas padaras yra piktybinis vatnykas.

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-08-02 13:29

    Išvada: lietuviai visų bijo. O kai šitaip, tai koks skirtumas. Ne šitas atvejis, tai bus kitas. Ir vėl reikės teisintis "ne ne, tas tikrai yra mūsų tautos didžiavyris".

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item