VU lituanistų kalbininkų pareiškimas Dėl aktualių valstybinės kalbos politikos klausimų

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų PAREIŠKIMAS 2019 m. birželio 20 d. Dėl aktualių valstybinės kalbo...

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų

PAREIŠKIMAS

2019 m. birželio 20 d.

Dėl aktualių valstybinės kalbos politikos klausimų

Vilniaus universiteto vyresnės kartos lituanistų kalbininkų grupė aptarė aktualias bendrinės lietuvių kalbos kultūros problemas ir kalbos ugdymo perspektyvas. Apsvarstę svarbius Lietuvos Respublikos kalbos politikos ir kalbos praktikos klausimus, priėmėme šį pareiškimą.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. atsirado visos sąlygos įgyvendinti konstitucinę valstybinės lietuvių kalbos nuostatą ir vykdyti apgalvotą, su tarpukario Lietuvos kalbininkų darbų tradicija siejamą valstybinės kalbos politiką. Jos dėka lietuvių kalba sugrįžo į visas viešojo gyvenimo sritis, iš kurių ji buvo išstumta sovietmečiu. Pamažu ėmė gerėti bendrinės kalbos būklė, išugdyta nauja sklandžiai kalbanti žurnalistų karta, išaugo kalbos redaktorių ir vertėjų profesionalumas. Tačiau  kartkartėmis atsiranda veikėjų, kurie viešais pareiškimais menkina bendrinės lietuvių kalbos ugdymo tradicijas, skleidžia nepasitikėjimą lietuvių kalbos išgalėmis, gebėjimu jai nuolat atsinaujinti ir tenkinti įvairių sluoksnių žmonių poreikius.

Prieš šias tradicijas ypač aktyviai stojo prie „Naujojo židinio-Aidų“ žurnalo susibūrusi istorikų, žurnalistų ir kalbininkų grupė ir įvairiais kanalais pradėjo skleisti nihilistines pažiūras į lietuvių kalbos norminimą bei ugdymą. Gavusi Lietuvos mokslo tarybos finansavimą, ji vykdė projektą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, 2010–2013“ ir išleido knygas „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ (red. L. Vaicekauskienė ir N. Šepetys, 2016) ir „Lietuvių kalbos idealai. Kaip keitėsi geriausios kalbos idėja“ (red. L. Vaicekauskienė, 2017).

Šiose knygose, taip pat įvairiais žiniasklaidos kanalais grupė atvirai niekina klasikinį lietuvių bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo palikimą, ignoruoja Jono Jablonskio ir kitų tarpukario Lietuvos kalbininkų darbus, sovietmečio kalbininkų priešinimosi rusifikacijai įdirbį. Kalbos tvarkyba pateikiama kaip sovietinės ideologijos išraiška, o kalbos priežiūros ir ugdymo institucijos – kaip sovietinis anachronizmas. Demonstratyviai atmesdami bet kokią nuoseklaus bendrinės kalbos reguliavimo idėją, kalbą jie sieja su laisvajai rinkai būdingu savireguliacijos procesu ir sąmoningai trina ribas tarp bendrinės kalbos ir kitų kalbos atmainų vartosenos.

Žiniasklaidoje šiais klausimais skleidžiama vienpusė ideologinė propaganda, straipsniuose ir interviu, pokalbiuose nesibodima skleisti atvirą melą apie kalbos politiką formuojančių instituciją veiklą, manipuliuojama selektyviai atrinktomis nuomonėmis, nevengiama iškraipyti į grupės schemas neįtelpančių kalbos faktų. Į tą propagandą įtraukiami įtakingi žurnalistai, bet tuo pat metu užkertamas kelias pareikšti alternatyvią nuomonę. Taip pažeidžiamas žiniasklaidos objektyvumo principas. Kartu Lietuvos mokymo įstaigose, po kurias nuolat važinėja šios grupės nariai, platinamos antikodifikacinės nuotaikos, kalbų maišymo idėjos (plg. jose skaitomų paskaitų temas „Kodėl nereikia bijoti anglų kalbos skolinių?“, „Kodėl lietuvių kalbai visiškai nekenkia skoliniai?“, „Kodėl mišri kalba yra ok ir ką reiškia kalbų maišymas internete?“).

Apsvarstę dabartinę lingvistinę padėtį Lietuvoje, joje propaguojamą itin liberalią kalbos ideologiją ir jos sklaidą, mes, vyresniosios kartos Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai, atsiribojame nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų ir manome, kad, remiantis šiuolaikiniais poreikiais, būtina toliau rūpintis saugoti lietuvių kalbos savitumą bei gyvybingumą ir tęsti nuosaikias bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo tradicijas, stiprinančias piliečių vienybę ir tautos išlikimo pagrindus. Esame įsitikinę, kad šioms nuostatoms pritaria ir jaunesnių kartų kalbininkai, taip pat kitų mokslo sričių, švietimo, kultūros žmonės.

Manome, kad prie sėkmingo valstybinės kalbos politikos įgyvendinimo galėtų prisidėti ir tokios organizacinio pobūdžio priemonės.

Būtina pasirūpinti greičiau priimti daugelį metų Lietuvos Respublikos Seime gulintį atnaujintą Valstybinės kalbos įstatymą.

Reikia paspartinti svarbaus norminamojo veikalo „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ rengimą. Nėra normalu, kad visuomenei labai reikalingas žodynas rengiamas jau antras dešimtmetis, o prie jo darbuojasi vos keletas žmonių, kurių darbas, beje, pagal dabartinę mokslo politiką laikomas taikomąja veikla, neprilygstančia nei tarptautinės, nei nacionalinės svarbos mokslo darbams.

Primindami, kad tarpukario Lietuvos ir sovietmečio kalbos norminimo ir ugdymo tradicijos rėmėsi daugiausia vidurio ir Vakarų Europos valstybėse priimtais Prahos lingvistinės mokyklos principais, norime paskatinti kalbos praktikos dar be tų tradicijų nepamiršti ir daugiau remtis plačia įvairių šalių kalbų politikos, priežiūros ir ugdymo praktika, o nesiriboti vien skandinavų ar kai kurių anglakalbių šalių, niekada nepatyrusių okupacijos ir grėsmių jų kalboms išlikti, patirtimi, kurią, beje, mechaniškai siekiama perkelti į Lietuvos dirvą.

Manome, kad būtina visaip skatinti populiarios kalbinės literatūros ir visuomenės praktiniams poreikiams pritaikytų kalbotyros darbų rengimą, ieškoti būdų skelbti juos interneto erdvėje, finansuoti jų rašymą ir sklaidą, vienokia ar kitokia forma tuos darbus įtraukti į mokslininkų veiklos repertuarą.

Prie lietuvių kalbos mokslo populiarinimo, bendrinės kalbos atsinaujinimo ir jos idėjų sklaidos įvairiomis formomis ir nešališkai turėtų prisidėti žiniasklaida. Visuomenė turi teisę plačiau sužinoti apie mūsų dienų lietuvių kalbotyros plėtrą, naujas kalbos tyrimo kryptis ir gauti objektyvius atsakymus į jai rūpimus kalbos praktikos klausimus.

Dabartinių visuomenės lūžių veikiama bendrinė lietuvių kalba sparčiai kinta. Jos kaita yra nesibaigianti ir nenutrūkstama, tačiau ji neturėtų būti palikta savieigai. Lietuvių bendrinė kalba kuriama ir turtinama didžiulėmis visos tautos pastangomis ir yra reikšminga dvasinės kultūros dalis. Norime tikėti, kad ir toliau ji bus apdairiai  puoselėjama, plėtojamos stilistinės jos išgalės ir kūrybinis potencialas, o pati kalba visada bus jauki ir sava visiems ja kalbantiems žmonėms Lietuvoje ir plačiajame pasaulyje.

Pareiškimas išsiųstas

Išrinktajam J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui  p. Viktorui Pranckiečiui

Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetui

Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai

Lietuvos Mokslo tarybai

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai

Pasirašė:

Prof. habil dr. Jonas Palionis, prof. habil.dr. Aldona Paulauskienė, prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas, prof. habil. dr. Evalda Jakaitienė, prof. habil.dr. Birutė Jasiūnaitė, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, prof. habil. dr. Vitas Labutis, prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, doc. dr. Bronius Dobrovolskis, doc. dr. Aldonas Pupkis, doc. dr. Regina Venckutė.

Susiję

Kalbos politika 3040287729944130409

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-06-21 21:53

    Opcija, sinergija, klasteris, pastišas, anonsas, edukacija, renovacija, frustracija, recepcija, suicidas, feisliftas, inovacija, marina, intencija, brandas, vintažas, definicija, opinija, driftas, suspenduoti, prohibicija, koučingas, mentorystė, laikas, sofistikuotas, kompiliacija, verdiktas, hipokritiškumas, demencija, monitoringas, hospisas, sugestijuoti, anonsas, mačas, setas, mentorius, koloboratyvinis, inspiracija, nonsensas, aknė, kontempliuoti, dronas, draftas, sofistikuotas, ekskliuzyvinės, suponuoja, feikas, performansas, remarka, listinguojamos, legitimus, spekuliuoti, liftingas, komunikuoti, prodiusuoti, impresijos, kvestionuoti, verdiktas, pleismentas, krosouveris, hetčbekas, samitas, blokčainas, probacija, penitenciarinis, atrakcija, hitas, baneris, influenceris, brokeris, vlogeris, topas, pikas, nominacija, desperacija, kastingas, konceptas, impresija, vlogeris, ekspyrensas, prokrastinacija and so on...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-21 22:27

      nonseną su respublika pamiršai. O laiką gali išbraukti :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-21 22:59

      Vietoje „laikas“ galima įrašyti „laikinti“ :) Sąrašas nepilnas. Jį galima dar papildyti, klausanti LRT, ypač radijo etatinių kalbėtojų . Bendrai, lietuviškai kalbėti mokėti nebūtina, užtenka mokėti ištarti „iš tikrųjų, iš esmės, ar ne?, tikrai, iš tikrųjų, ar ne?, tikrai, iš esmės, ar ne?“

      Panaikinti
  2. Mickey Mouseas2019-06-21 22:50

    Trumpą žinute "Twitter" paskelbė ir Trumpas.Jam labai patiko Jurijaus daina - „Run With The Lions“.

    AtsakytiPanaikinti
  3. QWX! QWX! QWX!!!!2019-06-22 12:30

    Kiek galim laukti????

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-06-22 12:55

    Inovatyvių aknių samito performansas suicidinių frustracinių hospisių klasteryje... Vargše gimtoji kalba, kaip tavęs turi nekęsti tie, kurie kavines, restoranus, viešbučius, įmones, net savo vaikus (!) pavadina bet kaip, bet tik nelietuviškai. Savivertės - nė lašo. Vargšų vargšai.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Teisybė, kaip visada, per vidurį. Viena vertus, saiką ir sveiką nuovoką praradę kalbainiai užkniso daugelį su visais tais bẽbrais, gẽgužėm ir žuvainiais, kita vertus, adekvatumą praradusios Loretos „Aš Kaip Mokslininkės“ ir Co. pradėjo skelbti, kad apskritai bet kokį kalbos taisyklingumą esą reikėtų papjauti ant progreso aukuro. Manau, turėtų apsiraminti ir vieni, ir kiti (nors asmeninės mano simpatijos labiau senukų nei loretėlių pusėje).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Est modus in rebus2019-06-22 17:24

      Palaikau senukus kalbainius. O „profesionali lingvistė“ Loreta jums yra bausmė už visus tuos snygius. Kad taptumėte išmintingesni.

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2019-06-22 18:36

    „Iš tikrųjų, tai indėlių palūkanų snygius ant juodojo ledo, ar ne? Tikrai įvykdysime pažadus. Tikrai! Tikrai! Iš tikrųjų, tai nieko nevykdysime ir neįvykdysime. Ar ne? Anonsas. Po to - muzikinis pastišas. Ar ne?“ Ir visa tai už mokesčių mokėtojų pinigus.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Kalbainis jau pagal apibrėžimą nėra kalbos mokslininkas (lingvistas), nes tas, kuris rašydamas apie kalbą nesugeba suturėti savo preskriptyvinių aspiracijų, savaime išsibraukia iš objektyvių tyrėjų sąrašo. Tad, tamsta lotynų kalbos žinove, jeigu to nesuvoki, ne tau spręsti apie Loretos Vaicekauskienės profesionalumą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vat, pravilna, tavarišč - tak deržat! Visa pažangi darbo liaudis bei taryb... ups, t.y. liberalioj inteligentija jau seniai suprato, kad ateitis - internacionalizmas! Kam laikytis įsikibus niekam neįdomių vietinių kalbelių, kai viską kur kas paprasčiau, aiškiau (ir, svarbiausia SKAMBIAU!) galima išreikšti didžiąja Rus... oi, vėl ups - Anglų kalba! ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-24 21:15

      >2019-06-24 21:05: labai abejoju, ar „preskriptyvinių aspiracijų“ autorius yra baigęs nors vidurinę. Lietuviškai nemoka - gal rašo iš kitos valstybės?

      Panaikinti
    3. Skaitytojas2019-06-24 23:34

      Šventas naivume, p. Juozai. Kažkas iš pusiau išsilavinusių „profesionalių lingvistų“ pasakė, kad deskriptyvumas ir preskriptyvumas yra priešingi dalykai, o Jūs ir patikėjote. Iš tiesų jie yra tas pats. Kai sakome, pavyzdžiui, kad nosinė rašoma ten, kur buvo (o XVII amžiaus pabaigoje išnyko) balsio nazalizacija, tai yra fakto konstatavimas, taigi deskriptyvumas. O kai pasakome, kad ten, kur buvo balsio nazalizacija, rašomos nosinės, tai tarsi liepiame, taigi čia jau tarsi preskriptyvumas. O iš tikrųjų tai yra tas pats. Arba kai sakome, kad bendrine kalba yra dienà, o žemaitiškai dėina, tai yra konstatavimas, taigi deskriptyvumas. O jei tą patį pasakome „jei kalbi bendrine kalba, sakyk dienà, o jei kalbi žemaitiškai, sakyk dėina“, tai jau esą preskriptyvumas. O jei kas nors pasipiktinęs pasakys „kalbėsiu žemaitiškai, bet dėina nesakysiu, o sakysiu dienà, ir ką jūs man?“, tai atsakymas jam yra „tai nebebus žemaitiškai“. Ir taip su praktiškai kiekvienu gramatikų teiginiu.

      Kai būna visiškai vien asmeniniu skoniu paremti nurodymai, pavyzdžiui, kai yra paliudyta ir gegužė̃ – gẽgužę, ir gegùžė – gegùžę, o pasakoma, kad vienas iš jų geras, o kitas blogas, tada jau ir kai kurie protingesni kalbainiai tuo būna nepatenkinti. Bet iš tikrųjų rimti kalbainiai to ir nedaro; tai padaro žemesnės grandies vykdytojai ir nėra kaip jų subarti už pernelyg didelį uolumą.

      Va tokia iš tiesų ta lingvistika :) Nebūkite, kaip sakė vienas lotyniškai mokėjęs čekas, sancta simplicitas :)

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2019-06-24 21:07

    „preskriptyvinių aspiracijų“ - taip gali parašyti tik išsilavinęs, lietuvių kalbą mokantis žmogus, kontempliuojantis „preskriptyvinių aspiracijų“ draftą ekskliuzyviniame frustracinių influencerių edukaciniame suicidiniame samite. Gėda nemokėti nei lietuvių, nei anglų kalbų.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item