Robertas Grigas: „Tėvynės Sąjunga krikščioniškų rinkėjų nebeatstovauja“

propatria.lt nuotrauka  Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalika...

propatria.lt nuotrauka 
Praėjusią savaitę žiniasklaidoje triukšmingai aptartas kelių kunigų viešas komentavimas apie tai, kaip katalikams derėtų rinktis Prezidento rinkimuose. Vienas tokių kunigų – antisovietinis rezistentas, Katalikų kronikos leidėjas Robertas Grigas. Kauno arkivyskupijoje su juo kalbamės apie krikščionių laikyseną rinkimų akivaizdoje, santykius su politika apskritai, tradicinių partijų krizę ir paties R. Grigo politinį įsitraukimą. 

- Kaip manote, kokiais principais ir vertybėmis turėtų vadovautis katalikas, dalyvaudamas politiniame gyvenime ir rinkimuose?

- Šiuos principus labai aiškiai pasako Bažnyčios socialinis mokymas ir Vatikano Antrojo susirinkimo nutarimai. Paprastai sakant, šie principai turėtų derėti su bendruoju tikėjimo, moralės ir doros mokymu. Religija bandantys remtis politikai supaprastindami kartais sako, jog užtenka vadovautis Dešimčia Dievo įsakymų, nors iš tikrųjų tai nėra toks paprastas dalykas. Krikščioniški principai yra svarbūs bet kokioje kasdienėje mūsų veikloje ir asmeniniame, šeimos gyvenime, kultūros kūrime, taip pat ir kataliko dalyvavime politiniame gyvenime. Manau, kad kataliko ir, platesne prasme, krikščionio viešoji veikla nėra skaidoma gabaliukais - kaip žmogus, taip ir vienoks ar kitoks jo viešas reiškimasis yra vientisas. Jeigu žmogus orientuoja savo gyvenimą į aukščiausią būtį, kurią vadiname Dievu, tai vienaip ar kitaip per Kristaus asmenį ir Bažnyčią nuspalvina ir paliečia visas to krikščionio viešos raiškos sritis, tame tarpe ir politinį veikimą. Sakytume, šiam veikimui suteikia net gilesnį dvasinį dėmenį.

Mes tai labai gerai matome įstatymuose, siūlomuose krikščionių politikų, kurie ne tik didžiuojasi tuo vardu, bet jį pagrindžia ir realiais savo veiksmais, kurie politine veikla stengiasi laikytis krikščioniškų principų. Man atrodo, to net nereikia deklaruoti žodžiais ar lozungais - tai labai aiškiai pastebima iš praktinio politiko veikimo dabartinėje mūsų situacijoje ar susiduriant su dabartiniais iššūkiais, kuomet krikščionis politikas savo veikla vienareikšmiškai gina gyvybę, kaip Bažnyčia sako, nuo gyvybės pradėjimo iki natūralios mirties, pasisako prieš abortus, už prigimtinę santuoką, vyro ir moters sudaromą šeimą. Čia ir pasireiškia ta bendražmogiškoji prigimtinių vertybių saugojimo politika. Politikai gali akademiškai, gražiai kalbėti apie krikščionybę ir katalikybę ir net naudotis Bažnyčios socialinio mokymo terminologija bei apibrėžimais, bet kada ateina laikas praktine veikla, siūlomais įstatymais ar balsavimu spręsti principinius klausimus, mes pamatome, jog politikas būtent tada vienaip ar kitaip apsisprendžia. Tuomet ir atsiskleidžia, kiek tikrosios krikščionybės ar ištikimybės deklaruojamiems principams yra politiko veikloje. 

- Dilema kaip elgtis kyla ne tik politikams, bet ir rinkėjams. Šiandien dažnai girdime principą: „jūs galite tikėti kuo norite, vaikščioti į bažnyčią, melstis, bet viešajame gyvenime nekiškite savo religinių principų“. Ką galima atsakyti į tokį mąstymą? Ar jis yra pagrįstas, ar diskriminuoja katalikus?

- Ši formuluotė mane visuomet asmeniškai skaudžiai paliečia, nes mes, okupacijos metais Lietuvoje gyvenę ir priešinęsi katalikai, krikščionys, tą dar labai gerai prisimename iš sovietmečio patirties. Stalino laikais, kai buvo totalus bet kokios, net ir privačios, tikėjimo raiškos persekiojimas, egzistavo spaudimas ir baudimas už ją. Vėlyvajame sovietmetyje, kada režimas tapo truputį liberalesnis, buvo taikoma ta pati formulė: eikite, melskitės, dalyvaukite pamaldose - tas buvo sakoma ir tikintiesiems, ir kunigams. Ateistinėse paskaitose lektoriai dažnai mėgdavo minėti, jog Konstitucija ir įstatymai garantuoja religinės praktikos ir ateistinės propagandos laisvę. Buvo bandoma sudaryti lygiateisiškumo įspūdį, į kurį mūsų katalikiškojo pogrindžio lyderiai ir pogrindžio spaudos leidėjai, tokie kaip kun. Svarinskas, kun. Tamkevičius, kun. Zdebskis ar ses. Sadūnaitė, atsakydavo: tai nėra lygiateisiškumas. Jeigu mes kaip piliečiai esame lygūs prieš įstatymą, mes, kaip ir ateistai, turime teisę ne tik melstis, lankyti dar neuždarytas bažnyčias ar atlikti religines apeigas, bet taip pat skleisti savo pasaulėžiūrą, leisti laikraščius, knygas, turėti galimybę viešai kreiptis į visuomenę per spaudą, radiją ar susirinkimus. Nebuvo net lygiateisiškumo regimybės.

Dabar matome įsigalėjusį gana aiškiai atpažįstamą kultūrinį marksizmą, kurio sąlygomis mes, tikintieji, vėl esame brukami į tą patį ankštą narvą. Mums sako pasilikti savo tikėjimą, savo idėjas privačiam gyvenimui, bet viešai gyventi, elgtis, o politikams - mąstyti ir veikti, pagal vyraujančios srovės, mainstream, iš esmės kraštutinio liberalizmo ar sekuliarizmo primetamas taisykles. Ir aš, kaip patyręs sovietinį persekiojimą, vėl išgyvenu tą patį reikalavimą ar nuostatą, kol kas dar ne įstatyminę, bet labai aiškiai jaučiamą - tarsi naują uždarymą, apribojimą ar reikalavimą viešai slėpti ar išsiginti savo pažiūrų. Manau, kad tai išgyvena ne tik kunigai, kurie pagal pašaukimą turi dalintis, skleisti tikėjimą, bet net ir veiklesni krikščionys, katalikai, kurie tikėjimą laiko vertybe ir nori pagal jį pilnavertiškai gyventi visose raiškos srityse, o ne tik tarp keturių savo privataus buto sienų.

- Praėjusį lapkritį arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius pasakė, kad Lietuvoje nebėra krikščionis atstovaujančios partijos. Ar jūs sutinkate su tuo ir kodėl?

- Taip. Kažkur savo Facebooko pasikalbėjimuose su bičiuliais ar dar leidžiamoje krikščioniškoje spaudoje esu išsakęs panašią mintį. Man atrodo, kad visiems, besidomintiems dabartine idėjine, pasaulėžiūrine situacija Lietuvoje, tai yra akivaizdu. Vienintelė politinė jėga TS-LKD partija, už kurią tradiciškai visą nepriklausomybės laikotarpį balsavo ir turbūt tebebalsuoja daug nuoširdžiai tikinčių, Tėvynę mylinčių, patriotiškai nusiteikusių piliečių, radikaliai nutolo nuo savo pirmykščio pavidalo, kuris buvo jos įsisteigimo metu, kuomet, kaip juokaudamas sakau, vadovai buvo Landsbergis senasis, vyresnysis Saudargas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Patackas, Liudas Simutis ir kiti buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir rezistentai. Tai iš tikrųjų buvo patriotiška, Lietuvos savarankiškumą, lietuvybę, tikėjimo tradicijas ginanti organizacija. Jos balsavimai Seime labai akivaizdžiai rodė, kokias vertybes, kokius įstatymus dauguma TS-LKD narių palaikė ir kokiems priešinosi. Iškalbinga neseniai matyta balsavimo analizė, kuri rodo, kaip prieš dešimtmetį beveik vieningai TS-LKD balsuodavo prieš įvairius bandymus dekonstruoti šeimą, prieš visokias gėjų partnerystes, prieš gyvybei kenkiančių įstatymų priėmimą.

Nors dabar ji jau ryškiai pasikeitusi, šią partiją viešai ir toliau beviltiškai bandoma pateikti kaip tokią pat krikščionišką ar konservatyvią. Iš tikrųjų taip nėra. Manau, kad ta dalis - o ji gana nemaža - Lietuvos visuomenės, kuriai yra brangios tradicinės vertybės ir tautiškumas, Lietuvos kaip suverenios valstybės, o ne tik administracinio vieneto Europos Sąjungoje (ES), išlaikymas, ta dalis visuomeniškai aktyvių, sąmoningų piliečių yra likusi be savo partijos, be politikų, kuriuos galėtų nuoširdžiai remti ir pasitikėti. Turiu viltį ir kaip katalikas meldžiuosi, kad greičiau susiburtų ir atsirastų ta visuomeninė ar politinė jėga, kuri ne formaliai, o savo dvasia išreikštų šiuos principus, atstovautų krikščioniškai, tautiškai, konservatyviai mąstantiems piliečiams, kurie galėtų už ją balsuoti ir rinkti į savivaldą bei Seimą. Taip pat, jeigu pavyks kažkokia forma išlaikyti, o dėl daugybės svarbių mūsų Tėvynei priežasčių yra verta dėl to pasistengti, Europos Sąjungą, kuri, norėtume, būtų tėvynių sąjunga ar tam tikras mažųjų tautų išlikimui palankus tautų sąjungos unitarinis junginys, būtų prasminga rinkti ir siųsti nuoširdžiai dešiniojo nusiteikimo atstovus ir į Europos Parlamentą (EP).

- Kartu su kitais katalikiško antisovietinio pogrindžio dalyviais vyskupu Jonu Kaunecku, sese Nijole Sadūnaite, Petru Plumpa, Monika Gavėnaite prisijungėte prie Vytauto Radžvilo įsteigto komiteto. Kodėl? Juk tai, ko gero, dvasininkams buvo drąsus žingsnis.

- Mano gyvenime, manau, yra buvę ir drąsesnių žingsnių (juokiasi - red. past.). Tai buvo natūralus, nuoseklus žingsnis, kadangi šio komiteto žmonės, taip pat ir prof. Vytautas Radžvilas, daugelį metų nuosekliai atstovavo būtent tas vertybes, kurios yra svarbios krikščioniškų, lietuviškų, nepriklausomybinių nuostatų rinkėjams. Panašu, kad atėjo laikas susiburti tokiai politinei visuomeninei jėgai ir siųsti jos atstovus į europines institucijas, kuriose būtų girdimas didelės dalies Lietuvos piliečių, rinkėjų balsas, kad galėtume daryti įtaką mus veikiantiems ir toliau veiksiantiems ES procesams. Jeigu Vytauto Radžvilo komiteto Susigrąžinkime valstybę atstovai pateks į EP, tikiuosi, kad kartu su kitų konservatyvių, krikščioniškų, tautinių jėgų parlamentarais prisidės prie tolimesnio mūsų buvimo Europos namuose, kartu neprarandant ir vienintelių - mūsų Lietuvos valstybės - namų.

- Ačiū už pokalbį.

- Ačiū, kad esate. Dieve padėk.

Kalbino Vytautas Sinica



Susiję

Robertas Grigas 1270191222432908979

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-05-21 09:12

    Ačių Jums, gerbiamas Kunige, o, kad Viešpats atsiūstų daugiau tokių kunigų į mūsų gražiąją tėvynę, gal tada ji pasipuoštu ne tik gegužiniais kvepiančiais žiedais , bet ir Dievą ištikimai mylinčiais žmonėmis.......O, kaip pradžiunga mano širdis, kada atėjusi į Kauno Arkikatedrą pamatau, kad šv.Mišias aukos šitas mylimas kunigas.Jo kalbos tonas visada švelnus ir stebėtinai ramus, žodžiai pilni išminties, jis įdėdamas į burną Švenčiausiąjį...linteli ties žmogumi...AČIU jam.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitytojas2019-05-21 09:47

    Tėvynės sąjunga nebeatstovauja nei krikščioniškų, nei patriotiškų, nei konservatyvių rinkėjų.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Konservatoriai dabar iškėlę pirštus šoka satanistų pasveikinimo šokį.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Malačius tas Grigas. Daugiau galėtų tokių atsirasti...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Gal ir senasis tą patį šokį su ragais jau šoka..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. https://www.15min.lt/m/nuotrauka/?url=https%3A%2F%2Fs1.15min.lt%2Fimages%2Fphotos%2F2019%2F05%2F15%2Foriginal%2Fpopiezius-pranciskus-lankosi-filipinuose-2015-m-5cdc05e755486.jpg&go=1

      ;)

      Panaikinti
    2. Seitan, aišku, rūlz (https://image.shutterstock.com/image-photo/red-devil-hands-showing-heavy-450w-159586085.jpg), bet paprastai užtenka dviejų pirštų ragų (https://image.shutterstock.com/image-photo/silhouette-rock-roll-hand-sign-450w-715408468.jpg). Antra vertus, anie du prie "vierchų", tai čia gal "paturbinta" versija. :D
      Aišku, greičiausiai tas gestas Filipinuose kažką kita reiškia, bet atrodo savotiškai. :)

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2019-05-22 08:11

    Teisingai neatstovauja, reikia kurti partiją kuri atstovautu, galimybė yra priešakyje seimo rinkimai.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Čia šitie dar vadinasi konservatoriais? Tai šitie Lietuvos nelaimė ir pamynė visas žmogiškasias vertybes, tai velnių irštva.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kad vadinasi, tai nieko keisto - kaip ir Kompartija, jos "tradicijų" tęsėja Konpartija be melo nė žingsnio negali. Čia visiškai nieko stebėtino - gi tas pats mentalitetas. Va, kas IŠ TIESŲ stebina, tai minios jais TIKINČIŲ. Čia jau išties sunkiai suvokiamas nuzombėjimo lygis.

      Panaikinti
  8. puikiai viską pasakė kunigas R.Grigas, bet išdrįsiu pridėti..Konservatorių partija iš pat pradžių nebuvo krikščioniška. Iš pat pradžių ji buvo kojos kišimui krikščioniškai demokratijai padaryta. Su laiku "suvalgė" naivius ir sąžiningus politkalinius, labai pasistengusi, sutvarkė ir Lietuvos Krikščionių Demokratų partiją. Iš jos atėjo Saudargas ir kiti protingi ir sąžiningi žmonės. Atėjo ir turėjo kiūtoti tyliai, neleido niekas jiems labai reikštis. Tie žmonės tik ir laiko konservatorius šiokiam tokiam ale krikščioniškam lygyje..O laikas jau būtų susiprasti...

    AtsakytiPanaikinti
  9. IŠSISPRĘSKITE PIRMIAUSIA SAVO PROBLEMAS, KURIOS BAIGIA SUGRIAUTI IR TIKĖJIMĄ IR BAŽNYČIĄ

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai du "Unknown" pradeda ginčytis - vaizdas susidaro savotiškas. :) Nenorite kaip nors pasivadinti?

      Panaikinti
    2. Argi mes ginčijamės? Tiesiog paklausiau, nes neaišku, kieno ir kokias problemas turi galvoje Unknown. O kad griauna, nepastebi tik naivuoliai. Juk ir pats rašei "Seitan, aišku, rūlz". Ir nuotraukos šaunios.
      Jt

      Panaikinti
  10. Dabar Tauta išbandymų kelyje. Kad tik Ji nepasiduotų gundymams ir neišduotų Dievo ir Tėvynės. Kunigas Robertas yra atgaiva ir kelrodė žvaigždė klupinėjančių žmonių kelyje į Atgimimą. Nepykite ant V.Tomkaus, kuris pastebėjo, jog einame į išsigimimą.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Su kunigu Robertu viskas tvarkoje, bet paskaičius istorijas apie bažnyčios tarnų kriminalinius nusikaltimus, manau viduramžiais ne vienas degtų ant laužo. Deja, atrodo, kad panikos jų tarpe nėra ir linkę daugiau kaltinti mus negu save. Todėl jie pačių savo rankomis stengiasi krikščionybės tikėjimą paversti sekta ir sudeginti save o kartu ir bažnyčią. Tikiuosi Dievas apšvies protus ir nurodys kelius, antraip bus katastrofiškos pasekmės visiems mums.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, jie per daug nesijaudina, dažnai lengvabūdiškai patikėję viską Aukščiausiajam, kuris be jų tikrai nesidarbuos Bažnyčioje. Daug kas raminasi, jog "Bažnyčios pragaro vartai nenugalės". Taip, tikrosios Bažnyčios nenugalės, tačiau kai kuriuos iš jų, o ir pačią pūvančią katalikų bažnyčią tikrai gali nugalėti.
      Ne veltui Dantė savo "Pragare" rašė, jog pačiame pragaro dugne daugiausiai yra popiežių.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item