Paskutinis paaiškinimas: kada referendumai bus laikomi įvykusiais?

*Su sąlyga, kad 0,82 milijono rinkėjų sudaro daugiau nei pusę referendume balsavusių žmonių skaičiaus. Šaltinis: VRK y-news.lt Vien...

*Su sąlyga, kad 0,82 milijono rinkėjų sudaro daugiau nei
pusę referendume balsavusių žmonių skaičiaus. Šaltinis: VRK

Viena iš politologo darbo savybių – atsakinėti į giminių, bendradarbių ir šiaip pažįstamų klausimus apie tai, ar bus karas (pvz. po Rusijos invazijos į Krymą), kas laimės rinkimus (daugmaž kas keturis metus), ką po antrosios kadencijos veiks Dalia Grybauskaitė ir panašiai.  Šią savaitę klausimėlis buvo įdomesnis: gal penki bendradarbiai ir pažįstami teiravosi ką reikėtų daryti, norint sužlugdyti referendumą dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo.  Dirbu aš, beje, Vilniuje.  Į šį klausimą savo Facebooko paskyroje yra išsamiai atsakęs kolega dr. Mažvydas Jastramskis. Vis dėlto akivaizdu, kad ne visi žmonės naudojasi socialiniais tinklais ir dėl to vertėtų į šį klausimą dar kartą atsakyti.  Tiksliau, į klausimą – kokiomis aplinkybėmis sekmadienį vyksiantys privalomi referendumai dėl dvigubos pilietybės išplėtimo ir Seimo narių skaičiaus sumažinimo bus laikomi įvykusiais.

Kartais žmonėms teisingai suprasti referendumo sėkmingo įvykimo kriterijus trukdo rinkėjų aktyvumo ir jų pritarimo teikiamai formuluotei procentinės išraiškos – kartais skaičiuojamos nuo visų registruotų rinkėjų, kartais nuo referendume balsavusių rinkėjų, o kartais ir nuo vienų ir nuo kitų.  Dėl to pravartu apie referendumo reikalavimus galvoti rinkėjų skaičiaus kontekste.

Lietuvoje šiuo metu gyvena kiek daugiau nei 2,4 milijono rinkėjų.  Kad bet kuris sekmadienį vyksiąs referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame turi balsuoti bent pusė šių rinkėjų, t.y. kiek daugiau nei 1,2 milijono žmonių.  Vis dėlto, įvykęs referendumas, nebūtinai yra sėkmingas referendumas – ta prasme, kad referendume dalyvavę daugiau nei pusė visų rinkėjų gali atmesti jo teikiamą įstatymo formuluotę, arba ją paremti nepakankamai „užtikrintai“, kad būtų atitinkamai pakeista Konstitucija ar įstatymas.

*Su sąlyga, kad 0,82 milijono rinkėjų sudaro daugiau nei pusę referendume balsavusių žmonių skaičiaus. Šaltinis: VRK

Tam, kad įvykęs referendumas pakeistų Konstitucijos I skirsnio „Lietuvos valstybė“, kuriuo yra apibrėžiama Lietuvos pilietybė, nuostatas, būtina, kad už siūlomą formuluotę pasisakytų palyginti didelis skaičius referendume dalyvavusių žmonių. Konkrečiai – išankstinio bei sekmadieninio balsavimo metu už dvigubos pilietybės išplėtimą turėtų balsuoti šiek tiek daugiau nei 1,2 milijono žmonių, arba pusė visų registruotų rinkėjų.

Kitaip tariant, jei referendumas vos įvyktų (į jį ateitų tik kiek virš pusės visų rinkėjų), tai praktiškai visi atėję turėtų balsuoti už dvigubos pilietybės išplėtimą, kad būtų atitinkamai pakeista Konstitucija.  Tai reiškia, kad dvigubos pilietybės išplėtimui yra iškelta tikrai aukšta kartelė.  Kita vertus, didelis rinkėjų aktyvumas išankstiniame balsavime (virš 5 proc. vien iki penktadienio) leidžia „dvigubos pilietybės“ šalininkams nelaidoti vilties.

Norint sumažinti Seimo narių skaičių, tuo tarpu, užtenka, kad šį siūlymą referendume paremtų kiek daugiau nei 0.8 milijono rinkėjų, arba, kitaip sakant, trečdalis visų registruotų rinkėjų. Tiesa, yra dar viena sąlyga: tie „kiek daugiau nei 0.8 milijono rinkėjų“ turi sudaryti daugiau nei pusę iš referendume dalyvavusių žmonių.

Kadangi referendumas vyksta kartu su prezidento rinkimais, kuriuose paprastai dalyvauja daugiau nei pusė visų registruotų rinkėjų, gana daug atėjusiųjų balsuoti (kiek daugiau nei 0,4 milijono, t.y. 1,2 milijono minus 0,8 milijono) turėtų balsuoti prieš Seimo narių skaičiaus sumažinimą, kad referendumas įvyktų, bet sumažinimui būtų nepritarta.  Turint omenyje Seimo narių „praretinimo“ populiarumą plačiojoje visuomenėje, tokio didelio balsų skaičiaus „prieš“ tikėtis praktiškai neįmanoma.  Todėl sumažinimo oponentai elgiasi racionaliai, ragindami neimti referendumo dėl Seimo narių skaičiaus biuletenio.  Jų tikslą pasiekti žymiai lengviau sužlugdant šį referendumą: tam užtektų žymiai mažesnio skaičiaus rinkėjų. Įsivaizduokime, kad prie balsadėžių šią savaitę ateis 58 proc. visų rinkėjų arba 1,4 milijono žmonių.  Kad referendumas dėl Seimo narių mažinimo neįvyktų, atitinkamų biuletenių turėtų neimti kiek daugiau nei 0,2 milijono rinkėjų (1,4 milijono minus 1,2 milijono).

Tad, jei nepritariate Seimo narių skaičiaus mažinimui, jūsų strategija – neimti šio referendumo biuletenio.  Jei nepritariate „dvigubai pilietybei“ tiesiog balsuokite „prieš“.  O jei pritariate vienam ar kitam (ar abiems) siūlymams – tiesiog nepamirškite ateiti ir balsuoti „už“.  Sklandžių visiems rinkimų!

Parengė Vincentas Vobolevičius.

Y-News

Susiję

Demokratija ir valdymas 1420112573776900607
item