Kun. Robertas Urbonavičius. Gerasis Ganytojas

Ps 32, 5–6. Viešpaties gailestingumo pilna yra žemė, aleliuja; Dievo žodžiu yra įtvirtinti dangūs, aleliuja, aleliuja. Ps 32, 1. Teisie...

Ps 32, 5–6. Viešpaties gailestingumo pilna yra žemė, aleliuja; Dievo žodžiu yra įtvirtinti dangūs, aleliuja, aleliuja.
Ps 32, 1. Teisieji, džiūgaukite Viešpatyje; doriesiems dera šlovinti.
(Introitas)

II sekmadienis po Velykų yra skirtas Kristui kaip Gerajam Ganytojui, kuris už avis paguldė savo gyvybę, o savo Prisikėlimu veda jas į Dangiškąsias Ganyklas. Šis sekmadienis skirtas taip pat maldai už mūsų ganytojus, kad jie kuo geriau ir kuo aiškiau atspindėtų Kristų Gerąjį Ganytoją.

Kolektoje Motina Bažnyčia prisimena, kad Jos Ganytojo ir Vado kančia suteikė pasauliui naują gyvenimą ir kartu meldžia, kad Josios vaikai, išvaduoti nuo amžinosios mirties, saugiai pasiektų džiaugsmingą amžinybę.

Epistolės skaitinyje apaštalas Petras mums primena, kad Kristus mus išgelbėjo savo mirtimi ir išgydė savo Žaizdomis, todėl ir mes turime sekti Jo pavyzdžiu – eiti nuolankumo ir kantrumo keliu: „Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis. Jis nepadarė nuodėmės, ir jo lūpose nerasta klastos. Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.“

Šventoji Evangelija mums pristato Kristų, Gerąjį Ganytoją, kuris tikrai rūpinasi savo avimis ir atiduoda už jas savo gyvybę. Tokios širdies nuostatos prašykime šiandien ir esamiems ir būsimiems Ganytojams, kad jie būtų ganytojai, bet ne samdiniai: „Samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas puola jas ir išvaiko.  Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.“ (Jn 10, 12-13). Kaip ir tada, taip ir dabar yra daugybė vilkų, kurie ateina prisidengę iš pažiūros naudingais ir gerais pasiūlymais yra kupini nuoširdžiausio rūpesčio bei gilaus gailestingumo, tačiau jų tikrasis tikslas išlieka tas pats: sunaikinti ir pražudyti. Kaip dažnai, atsitinka ir taip, kad patys ganytojai yra tapę vilkais, vietoj sveiko maisto, duodantys savo avims pražūtingų nuodų. Tačiau nepaisant visokių blogybių, kurių visada bus, nes šis pasaulis yra kovos laukas, galime matyti, kaip vis iš naujo pildosi Viešpaties pažadas duotas pranašui Jeremijui: „Duosiu jums ganytojų pagal savo širdį, – jie ganys jus išmintingai ir protingai.“ (Jer 3, 15)

Aš esu gerasis ganytojas, aleliuja,
ir pažįstu savąsias avis,
ir pažįsta mane manosios, aleliuja, aleliuja.
(Komunijos antifona)

Susiję

Robertas Urbonavičius 8393612632866754964

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SKAITYKITE

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item