Dovilas Petkus. Dabartinės Europos Sąjungos pabaiga?

Mindaugo Šernos nuotrauka Visa Europos Sąjunga sulaikiusi kvapą laukia Brexito referendumo atomazgos. Jungtinei Karalystei traukiantis...

Mindaugo Šernos nuotrauka
Visa Europos Sąjunga sulaikiusi kvapą laukia Brexito referendumo atomazgos. Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES nenutyla balsai, jog britai tokiu pasirinkimu pasmerks save didžiuliam ekonominiam nuosmukiui. Nepaisant to, Britanijos gyventojų palaikymas pasitraukimo idėjai nemažėja. Nors Briuselis piešia apokaliptinius scenarijus Londonui, kyla klausimas: kam išties šioje istorijoje skambina varpai? Britanijai ar visgi visam dabartinės Europos Sąjungos projektui?

Statistika byloja

Toks įtarumas – pagrįstas. Visiems žinoma, kad Jungtinė Karalystė visada buvo ES, kaip laisvos prekybos sąjungos tarp Europos tautų, šalininkė. Ji palaikė ES plėtrą, bet ne planą panaikinti dabartines ES valstybes, kuris vis labiau išryškėjo po Lisabonos sutarties priėmimo 2009 metais. Buvęs ES prezidentas H. Van Rompuy’us net paskelbė, jog tautinės valstybės turi keliauti į „istorijos šiukšlyną“. 

Britai palieka ES, tačiau tai ne išimtis. Veikiau pavojingos tendencijos požymis ir pradžia. Apklausos ir pastarųjų metų rinkimų rezultatai rodo, kad žmonės nori, jog valstybių parlamentai atgautų Briuseliui perduotas galias. To ignoruoti negalima, nes išstojimo iš ES referendumų rizika sparčiai didėja ir kitose šalyse. Šių metų duomenimis, ES perspektyvas palankiai vertina 37 proc. italų. Jeigu Italijoje vyktų referendumas dėl narystės ES, už pasilikimą tebalsuotų 48 proc. dalyvių. 

Prancūzų prezidentas E. Macronas britų televizijai pripažino: jeigu Prancūzija surengtų referendumą dėl narystės ES, jo manymu, dauguma balsuotų už išstojimą. Išties, apklausos rodo, kad Prancūzijoje už pasilikimą ES balsuotų 46 proc. piliečių. Net ir Švedijoje tokiame referendume už pasilikimą tebalsuotų 49 procentai. Narystės ES priešininkai visur pabrėžia, kad jų šalis stojo ne į tokią Sąjungą, kokia ji tapo dabar. ES elitas pakeitė Sąjungos veidą. To pasekmės akivaizdžios. Europos projektas – krizėje. Blogiausia, jog ES institucijų viršūnės to nepripažįsta. Toliau užsispyrusiai dėstoma, kad ES reikia dar didesnės integracijos ir federalizacijos. Realybė ignoruojama.

Déjà vu?

Negana to, stebint Briuselio ir Londono batalijas dėl Brexito, neapleidžia déjà vu jausmas. Briuselio biurokratai iš esmės dainuoja modernizuotą ir mums daug kartų girdėtą dainelę: „Be mūsų jūs prapulsit“. Panašią dainą Lietuva jau girdėjo ir 1989–1991 metais. Tuomet sakyta: likit su mūsų nafta ir dujomis, turėsite daugiau autonomijos... Déjà vu. Maskva bandė gąsdinti, kad išstoję iš SSRS galime prarasti Klaipėdos kraštą, o dabar Briuselis derybose su Jungtine Karalyste manipuliuoja Šiaurės Airijos suvereniteto klausimu. Déjà vu.

Kuo baigėsi sovietų užsispyrimas „statyti komunizmą“, visi puikiai žinome iš istorijos. Vis dėlto, skirtingai nei SSRS atveju, Lietuvai visiškai nereikia, kad ES sugriūtų. Priešingai, Europos Sąjungos griūtis mums būtų išties didžiulė ekonominė ir geopolitinė nelaimė. 

Išeitis – nauja sutartis Europai

Ką daryti? Spręsti gelmines tokio laipsniško ES byrėjimo priežastis. Reformų siekiančios Europos jėgos turi susivienyti. Susivienyti prieš šiuo metu dominuojančią ES biurokratų ir Vokietijos kanclerės A. Merkel bei Prancūzijos prezidento E. Macrono palaikomą eurofederalizmo liniją. Tokia idėja – ne nauja. Lenkijos Seimo lyderis J. Kaczynskis jau pareiškė, jog atėjo metas Europai pasirašyti naują sutartį. Tokią, kuri panaikintų dabar vyraujančią didesnės integracijos viziją bei užtikrintų tautų Europos Sąjungos gyvavimą. 

Tik reformavę ES, galime tikėtis išsaugoti ir visą Europos vienybę. Būtent todėl Lietuva privalo turėti stiprų balsą Europos reformistų grupėje bei siųsti į Europos Parlamentą tokius profesionalus, kaip prof. Vytautas Radžvilas ir jo komanda, kurie išties gebėtų formuoti naujojo susitarimo pamatus.

Priešingu atveju rizikuojame federalizmo fanatikams patikėti Europos ir Lietuvos likimą bei būti palaidoti po byrančios ES griuvėsiais. Tokie federalistai, kaip liberalas P. Auštrevičius, konservatorius A. Kubilius ar socialdemokratas G. Kirkilas, yra tie, kurių taip reikia Briuselio biurokratams – niekada neprieštaraujantys, aklai kartojantys mantrą apie „didesnę integraciją“. Galbūt tokia kryptis ir naudinga elitui, bet ji pražūtinga Europai! 

Dabartinis ES elitas ir jį aptarnaujantis Lietuvos politikų personalas dėl naujos Europos sutarties tartis nė neketina. Jiems ES institucijų galių mažinimo, dalies savarankiškumo šalims narėms grąžinimo ir demokratijos deficito problemų sprendimo nereikia. Mąstoma ne valstybės, bet asmeninės naudos kategorijomis. Negalima leisti, jog tokie žmonės lemtų mūsų ateitį. Jei Europos krizė toliau bus ignoruojama, Lietuva ir visa Europa gali panirti į chaosą, kuriuo tikrai pasinaudos išorės jėgos, tik ir laukiančios šio momento. ES ir Lietuva atsidūrusi ant lemtingo lūžio slenksčio. Nuo to, ar spėsime laiku susiorientuoti ir padaryti teisingas išvadas, priklauso mūsų šalies ir tautos likimas.


Susiję

Įžvalgos 7396280377691231571
item