Bronislovas Genzelis. „Europos Parlamente reikalingas ypatingas tvirtumas ir patriotizmo jausmas“

propatria.lt nuotrauka  - Pasigirsta nusivylimas Europos Sąjunga, Europoje kyla įvairūs nacionalistiniai judėjimai, kurie net siūlo ją ...

propatria.lt nuotrauka 
- Pasigirsta nusivylimas Europos Sąjunga, Europoje kyla įvairūs nacionalistiniai judėjimai, kurie net siūlo ją išmontuoti. Ką Lietuvai duoda dabartinė Europos Sąjunga?

- Kalbant apie Europos Sąjungą, aš tikrai nemanau, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje Lietuva galėtų egzistuoti apsitvėrusi sienomis. Vienareikšmiškai ES kaip tokia yra reikalinga, tačiau labai neramina prasidėjęs degradacijos procesas apie kurio suvaldymą būtina diskutuoti ir ieškoti išeities taškų.

- Kur jūsų nuomone buvo tas taškas, nuo kurios prasidėjo ta degradacija?

- Sakyčiau dar pačioje pradžioje daugelis domėjosi tik ES ekonominėmis perspektyvomis, čia liberali vizija, kad viskas yra verslas ir ES reikia į tai orientuoti. Didžiosioms valstybėms – prancūzams ir vokiečiams buvo priimtinos tokios idėjos. Tą nuoseklią idėjinę ES vienijimosi viziją  pradėjo graužti tik siauri ekonominiai interesai. Vėliau atsirado įvairūs šūkiai, kad tautos turi išnykti, tokių eurobiurokratų kaip tarkime ponas Petras Auštrevičiaus pradėjo vis daugėti ir galiausiai ES išsikreipė.

Nereikėtų piktintis, bet visgi išties dažnai galime matyti tam tikrų ES paralelių su Tarybų Sąjunga. Kai ji egzistavo visi jos dokumentai buvo verčiami į visas kalbas, visi galėjo kalbėti savo kalbomis, bet praktiškai nekalbėjo. Tai buvo naudinga kosmopolitizmo idėja rusų tautai. Dabar yra iš principo tas pats, tačiau nei prancūzams nei vokiečiams išnykimas negresia, bet dėl mažesnių valstybių kyla rimti klausimai. 

- Jūs minėjote, kad negalima užsidaryti, reikalinga tam tikra bendrystė su kitom Europos valstybėm, kaip dar galima atgaivinti dabartinę Sąjungą, ar dar galime grįžti prie esminių idėjinių klausimų?

- Aš manau, kad galima. Tačiau šiandien mane labai stebina kuomet šaipomasi iš tokių diskusijų. Ypač naudojant terminus kraštutinieji dešinieji. Juk jeigu imsime dešinės ir kairės skirtį tai 19 a. Europoje tai buvo ekonominiai terminai. Juk hitlerininkų nepavadinsite kraštutiniais dešiniaisiais, juk ir jų partija vadinosi nacionalsocialistų partija, jie kaip tik ekonomiškai prie kairiųjų priklausytų, bet kas gavosi visi puikiai žinome. Būti nacionalistu gali ir kraštutinis dešinysis ir kraštutinis kairysis, tačiau šie terminai pas mus visiškai painiojami ir iškraipomi.

Aš stebiuosi, kodėl vengrai dažnai vadinami kraštutiniais dešiniaisiais, juk ekonominės reformos pas juos nėra iš dešinės, tačiau pas mus, norint pagąsdinti, kas pasisako prieš absoliučią integraciją prilyginamas kraštutiniam dešiniajam.

Pas mus yra stiprus nenoras rimtai domėtis istorija. Galvojame, kad istorija kuriama šiandien, bet jei kalbėsi iš esmės, istoriškai ankstyvame Europos vienijimosi šalininkų tarpe galime rasti net Leniną, tačiau apie tai rimtai diskutuojant tuoj būsi marginalizuotas ir mes tokių rimtų diskusijų neturime.

- Tad kaip reikėtų sugrįžti prie tų esminių idėjinių klausimų? Per kokią prizmę tai būtų galima įgyvendinti, ar per politikus, Europos parlamentą, vadovus ar ką kitą?

- Mano supratimu viena iš galimybių – Europos parlamentas. Jis dar neturi lemiamos įtakos, bet turi tam tikrus svertus. Kitas svarbus veiksnys kokie ateis valstybių vadovai ir ar jie suvoks kokioje sudėtingoje situacijoje yra dabartinė Sąjunga?

Reikėtų kelti klausimą kam EP atstovauja mūsų išrinkti delegatai? Štai dabar jų yra 11, bet jie skirtingose frakcijose. Vėl tenka grįžti prie Tarybų Sąjungos, kiekviena respublika turėjo savo atstovus parlamente. Sąjūdžio laikais tas ir suveikė, tačiau nebuvo atstovai taip išbarstyti kaip dabar EP. 

EP reikėtų reorganizuoti, mažosios valstybės turėtų siekti daugiau vietų ir atstovai nebūtų išskaidomi, atsirastų valstybių frakcijos. Tie 11 turėtų pirmiausia tarnauti Lietuvai, o ne bet kam, pažirus po skirtingas frakcijas.

- Pasigirsta kalbų, kad šitas EP bus ypatingai euroskeptiškas ir ypač stipriai nusiteikęs prieš dabartinę Sąjungą. Ar jūs nebijote, kad dabartinė Sąjunga gali net subyrėti?

- Dabartinė problema, kad Briuselyje susibūrę biurokratai ypatingai padidino savo galias. 

Brexito kontekste man labai įstrigo Teresos May pareiškimas, kad dauguma britų atstovų Briuselyje yra šalininkai tokios sąjungos kokia ji yra. Dauguma jų yra Brexito priešininkai. Kodėl? 

Pasak jos atsakymas paprastas, kiekvieno jų atlyginimas nemažesnis negu premjerės. Biurokratai labiausiai bijo prarasti savo lėšų šaltinį ir juos tenkina situacija kokia yra dabar. Iš čia ir kyla kita didelė problema – Briuselyje susikūrė biurokratija, kuri yra tarsi nevaldoma, savaiminė, kartais net parazitinė institucija, kuri bijo bet kokių permainų. 

Kita problema, kai Lietuva ar kita mažesnė valstybė pradeda kelti panašius klausimus, vokiečiai ir prancūzai išsižioja ir viską prarija. Tačiau Britanija yra visai kas kita, jie europiečiai, tačiau pirmiausia britai. ES biurokratai visiškai nenorėjo įsiklausyti į keliamas problemas ir turime rezultatą – prasidėjo Brexit procesas. 

Dar kita problema, kai ES pradeda diktuoti, tarkime, kad šeimos apibrėžimą reikia keisti pagal įvairių biurokratų užgaidas – toks diktatas negali egzistuoti. Štai ir Lietuvoje vis aktyviau pradeda kištis. Sovietmečiu aš visuomet buvau prie tų, kurie piktinosi kuomet buvo persekiojami homoseksualai, bet šiandien situacija pasidarė komiška. Jei sukritikuosi homoseksualų propagavimą iškart būsi pasmerktas ir ypač ES institucijų. 

- Jūs minėjote, kad idėjos turėtų kilti iš EP. Kas jūsų manymu iš dabartinių, kurie šiuo metu kandidatuoja į EP reprezentuotų Lietuvą geriausiai ir kas rimčiausiai keltų įvairius esminius ES išlikimo ir suvienijimo klausimus?

- Apie valstiečių-žaliųjų pirmą numerį Bronių Ropę nelabai galiu ką pasakyti, bet kuomet jie antru numeriu į Europos parlamentą kelia Šarūną Marčiulionį – žmogų be jokios politinės patirties, aš esu nustebintas. 

Be abejonės, jis tikrai puikus sportininkas ir aš pats jam sakiau, kad tu puikus sportininkas, bet nekišk liežuvio kur neišmanai. Dėl Ukrainos juk jis irgi jos nepalaikė, verslą ir Rusiją iškeldamas aukščiau. Tegul jis būna puikus sportininkas, bet negalima tokio žmogaus kelti į politikus ir ypač į EP, kur bus sprendžiama ES ateitis. 

Kitas aspektas, kai mes kovojome už nepriklausomybę, 1988 metais buvo organizuotas mitingas prie dar buvusio angariečių paminklo, tai Marčiulionis vienas iš „klykiančių“ buvo, kad mums jokios Lietuvos nepriklausomybės nereikia.

Taip pat negali būti EP narys toks kaip Viktoras Uspaskichas. 

Kiek nukrypsiu į prisiminimus. Kai buvo Estijos nepriklausomybės 20-mečio minėjimas, šnekučiavomės su Estijos prezidentu, jis nuoširdžiai stebėjosi lietuviais ir sako man: „Jūs man pasakykit, aš kaip estas negaliu suprasti. Mes galime vystyti teorinį disputą, kur daugiau nusikaltėlių tūkstančiui gyventojų, bet aš niekaip negalėčiau įsivaizduoti, kad į Estiją atvažiuotų, Archangelsko „svarsčikas“ ir po poros metų taptų jūsų vyriausybės nariu. Na Estijoje tai nesuvokiama“. Kodėl šitaip atsitinka nežinau, čia mes galime galvoti tik apie tautos mentalitetą. 

Kas liečia Paksą, jis kaip lakūnas greitai pasiduoda įvairioms įtakoms, kur stipresni vėjai papučia ten ir nulinksta. Tad tai yra didelis nesusipratimas kaip tokie žmonės gali atstovauti Lietuvai. 

Šiame kontekste prisiminiau poną P. Auštrevičių, jis stojant į ES buvo derybininkas, atėjo į vieną susibūrimų ir pradėjo dėstyti: „Oi kokie estai ir čekai kvailiai, nori kad visos kalbos būtų reikšmingos, tačiau jie nepagalvoja, kiek šitai kainuos“. Toks požiūris kaip Auštrevičiaus ir žlugdo Europos Sąjungą. Jiems svarbiausia, verslas, pinigai, o esminės vienijimosi idėjos, valstybingumo išsaugojimas neegzistuoja arba kur nors antraeilis klausimas. 

Rimčiausiai manau atrodo Vytautas Radžvilas, nes jis praktiškai vienintelis pasisako, kad ES, tokia kokia yra dabar nebegali būti ir manau ten nebūtų vienišas. Jis dažnai būna labai kategoriškas, tačiau niekad neišsižada valstybei svarbiausių klausimų ir tvirtai už juos stovi.

Nemanau, kad lietuviai išrinks visus kaip Marčiulionis, Uspaskich ir panašiai. Nežinau apie Mažylį, galiu vertinti tik iš televizijos ekranų, negaliu pasakyti nieko blogo, bet nematau, kad jis tokiais idėjiniais ES klausimais kažkaip reikštųsi. Todėl ir reikalingas toks tvirtumas, kurį turi Radžvilas.

- Jūs paminėjote Vytautą Radžvilą. Dažnai žmonėms gali kilti paralelė su didžiosiomis partijomis. Natūraliai kyla klausimas, ką jis vienas padarys?

- Mano požiūris apie Radžvilą gali būti subjektyvus, kadangi aš jį labai seniai pažįstu. Jis turi užsispyrimo ir didžiulį vidinį patriotizmo jausmą. Ką gali vienas žmogus padaryti? Vienas gali kartais daugiau nei ištisi judėjimai. 

Apie Kirkilo atskilėlius išvis negali būti kalbos, atrodytų, kad ten pinigai lemia viską. Kalbant apie likusius socdemus, na tarkime Blinkevičiūtė, irgi per daug subiurokratiškėjo, globalizmas ją tiek paveikė, kad pradėjo nebematyti platesnio konteksto.

Pas mus apskritai šiuo metu matosi daug problemų su partijomis, atrodytų, kad jos išbliuško. Kalbant konkrečiau, pas mus yra Napoleoniukų kompleksas, kad ir paliečiant TS-LKD, atrodytų krikščionis atliepianti partija, tačiau ji dažnai pasisako prieš krikščioniškąsias vertybes. 

Kalbant apie Kubilių, kuris yra lyderių sąraše, sakyčiau jo pažiūros mažai skiriasi nuo Auštrevičiaus – liberalus globalistas. Mažylio asmeniškai nepažįstu, jis istorikas ir, be abejonės, jo atrastas aktas didelis įvykis Lietuvai, tačiau kalbant apie EP, sakyčiau tai visiškai kitokio pobūdžio vieta ir jo veikla tame kontekste atrodo kiek dirbtinai išpūsta. Ten jis negali būti vertinamas vien už veiksmą, už akto suradimą, bet žinoma idėjiškai lyginant su Kubiliumi Mažylis dar neblogai. Tačiau jam būtų reikalingas rimtesnis idėjinis impulsas. 

Kodėl aš pradėjau kalbėti apie partijas ir tam tikrą degradaciją. Tarkime paimkime Puteikį, kurį neblogai pažįstu. Puteikis atėjo, užėmė Ozolo partiją ir bando į EP patekti su Guoga. Kaip šis lošėjas gali reprezentuoti Lietuvą EP? Aš bandžiau tai paaiškinti Puteikiui, bet jam visa tai atrodė normalu, tuomet iš partijos išėjo jos steigėjai kaip Skrupskelis ir kiti. Nors aš ir pats į komitetus žiūriu skeptiškai, tačiau kadangi partijos degradavusios, tai yra tam tikra platforma siekti pokyčių. 

- Minėjote, kad šis EP bus galimai lūžinis, nuo kurio prasidės kažkokie veiksmai? Ko tuomet turėtų tas naujasis parlamentas siekti idėjiškai, kokie turėtų būti jo veiksmai?

- Pirmieji veiksmai, siekiamybė grįžti prie pirminių ištakų. Laisvas judėjimas, ekonominė bendrija, mokslo plėtra ir panašūs pozityvūs dalykai privalo išlikti, bet ES negali gniaužti nacionalinių valstybių ir trinti jų tapatumo, nesvarbu jos mažos ar didelės. 

Kita problema, kuri labai jautri šiuo metu, jog Briuselio biurokratai dabar jau yra ne aptarnaujantis personalas, tačiau vadovaujantis personalas, tai šitai reikėtų keisti. 

Kita problema, požiūris, kad galima kištis į nacionalinių valstybių išskirtinai vidinius klausimus. Toks neretai smulkmeniškas kišimasis supriešina piliečius ir kitas valstybes. Nacionalinės valstybės nėra atgyvena, kaip buvo pareiškę kai kurie veikėjai. 

Per EP būtina suvaldyti korporacijas ir verslininkus, kurie atrodytų vis labiau pradeda įsigalėti ir diktuoti savo sąlygas. Kitas dalykas, siekiama suniveliuoti tautas, šito reikia atsisakyti. Turime atsisakyti vizijos, kad didesnės tautos galėtų praryti kitas, mažesnes.

- Daug žmonių neapsisprendę, daug apskritai žiūri skeptiškai į EP rinkimus. Galbūt primityvus klausimas, bet ko palinkėtumėt rinkėjui ir šiaip paprastam žmogui Balsuojant EP rinkimuose? Dažnai galime matyti, kad išties į EP einama tiesiog pasipinigauti, tad kur reikėtų dėti tą esminį tašką?

- Žmogus nėra niekas, tauta nėra niekas ir reikia balsuoti už tuos, kurie neatmeta kitų tautų, galvoja, kad valstybė yra Lietuva ir ji nėra abstrakti. Palinkėčiau balsuoti už tą, kuriam būtų nuoširdžiai svarbi savo valstybė ir savo kultūra, o ne tik tuos, kuriems tik rūpi pinigai ar pažadai, kad bus dar daugiau pinigų.

Kalbino Lukas Grinius


Susiję

Įžvalgos 4303882716540049650
item