Arūnas Svitojus. Veikimo kryptis ES žemės ūkio politikoje

Mindaugo Šernos nuotrauka Dr. Arūnas Svitojus yra komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ (sąrašo nr. 12) kandidatas į ...

Mindaugo Šernos nuotrauka
Dr. Arūnas Svitojus yra komiteto „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!“ (sąrašo nr. 12) kandidatas į Europos Parlamentą.

Žemės ūkis ir kaimas – Lietuvai gyvybiškai svarbi sritis. Ne paslaptis, kad daugelio Lietuvos žemės ūkio srityje dirbančių žmonių būklė yra nepagrįstai prasta. Dėl to dažnai kalbama apie pokyčių būtinybę. Kadangi dalykai nedėstomi iš esmės, kalbos ir lieka tik kalbomis. Jei norime ką nors pakeisti, turime aiškiai įvardinti dvi pagrindines Lietuvos žemės ūkį kamuojančias problemas.

Pirmoji problema – smarkiai mažėja gyvenančiųjų kaime skaičius. Nuo 2004 m. iki 2018 m. gyventojų kaimuose sumažėjo 210 tūkstančiais – šešiomis Marijampolėmis! 2003-aisiais ūkiuose dar dirbo 545 tūkstančiai darbuotojų, o 2016-aisiais liko tik 257 tūkstančiai. Jei nieko nedarysime, tendencijos tikrai nesikeis.

Antroji problema – neproporcinga žemės ūkio paskirties žemės koncentracija. Šiandien 3,5 proc. ūkio subjektų valdo net 50 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Kuriamas žemės ūkio sektoriaus monopolis. Drastiškai mažėja smulkių ir vidutinių ūkių skaičius.

Lietuvoje smulkus ir vidutinis ūkis patiria trigubą diskriminaciją: ES lygmeniu – valstybėms skiriant nelygiavertę ES paramą; šalies viduje – skiriant ne visiems vienodą investicinę paramą bei diskriminuojant parduodamos produkcijos atžvilgiu (pavyzdžiui, pieno supirkimo kaina skiriasi beveik dvigubai). Pasekmės akivaizdžios: kaime žmonių mažėja, o likę dažnai skursta.

Kuo mums, norintiems išspręsti šias problemas, aktualūs Europos Parlamento rinkimai? Tinkamai veikdami Europos Sąjungoje, galime realiai pagerinti žemės ūkyje dirbančių lietuvių būklę. Reikia principingai reikalauti, kad mūsų ūkininkams ES parama būtų proporcinga ir visoms valstybėms lygiavertė.

Dabar Europos Sąjungos tiesioginių išmokų ūkininkams vidurkis – 266 eurai už hektarą. O vidutinis Lietuvos ūkininkas 2018-aisiais už jį tegavo 174 eurus. Lietuva pagal tiesioginių išmokų dydį yra trečia nuo galo visos ES mastu – mus lenkia ir Estija, ir Latvija.

Todėl reikalausime, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams būtų didinamos ir pasiektų ES vidurkį – 266 eurus už hektarą. Reikalausime, kad ES užtikrintų vienodas konkurencines sąlygas ir remsime tarptautines Lietuvos ūkininkų protesto akcijas Briuselyje.

Dabartinė ES paramos skirstymo tvarka yra neteisinga: 1 proc. Lietuvos ūkių gauna net 50 proc. visos ES paramos. Stambiausieji ir turtingiausieji ūkiai ES paramos gauna vis daugiau, o smulkieji ir vidutiniai ūkiai jos nesulaukia pakankamai, todėl gyvena vis sudėtingesnėmis sąlygomis arba išvis išnyksta. Tokiomis sąlygomis žemės ūkių ir dirbančiųjų juose skaičius mažėja, kaimai nyksta ir vis daugiau kaime gyvenančių žmonių gyvena žemiau skurdo ribos.

Todėl, remdamiesi kitų šalių patirtimi, reikalausime, kad ES paramos ūkiams skirstymo tvarka būtų keičiama iš esmės. Absoliuti dauguma ES paramos turi atitekti smulkiems ir vidutiniams ūkiams.

Politinė reklama, platinama neatlygintinai

Susigrąžinkime valstybę

Susiję

Įžvalgos 7349820498967592592
item