Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Simonai, ar myli mane?

Jėzaus klausimas: „Simonai, ar myli mane?“ Petrui tikriausiai buvo netikėtas Trečiąjį Velykų sekmadienį klausomės Dievo žodžio ir, atrodo...

Jėzaus klausimas: „Simonai, ar myli mane?“ Petrui tikriausiai buvo netikėtas Trečiąjį Velykų sekmadienį klausomės Dievo žodžio ir, atrodo, Jėzus klausia kiekvieną iš mūsų: „Ar myli mane?“ Neskubėkime, kaip Petras, atsakyti: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu“ Į šį meilės klausimą turi atsakyti ne mūsų žodžiai, bet mūsų gyvenimas.

Evangelistas Jonas pasakoja apie Jėzaus pasirodymą prie Tiberijados ežero. Svarbūs įvykiai – Jėzaus nukryžiavimas ir po to sekę jo pasirodymai – buvo nutolinę mokinius nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, tačiau buitis vertė galvoti apie kasdienę duoną. Beveik visi Jėzaus mokiniai buvo Genezareto ežero žvejai; šis ežeras maitino žvejų šeimas. Petras pakvietė draugus į nakties žvejybą, kuri, deja, buvo nesėkminga.

Rytui auštant ant ežero kranto pasirodė nepažįstamas keleivis ir paprašė valgyti. Jonas atpažino Jėzų, bet Petras pirmas šoko į vandenį pasitikti Mokytojo, kurio taip neseniai buvo išsigynęs. 

Baigus valgyti Jėzus kreipėsi į Petrą: „Simonai, ar myli mane?“ Petras tuojau patvirtino, kad myli savo Mokytoją, bet šis, tarsi neišgirdęs atsakymo, dar du kartus pakartojo klausimą: „Ar myli mane?“ Petras tikrai mylėjo savo Mokytoją ir tik silpnumo akimirką jo išsigynė.

Ant Genezareto ežero kranto Petrui buvo lengva pareikšti meilę Mokytojui, tačiau labai greitai jis susidurs su pasaulio priešiškumu. „Apaštalų darbų“ knyga pasakoja, kaip po stebuklingo luošo žmogaus išgydymo Petras ir kiti apaštalai atsidūrė teisme ir buvo kaltinami, kad, nepaisydami draudimo, visą Jeruzalę užtvindė mokymu apie prisikėlusįjį Jėzų. Ką atsakys Petras piktiems teisėjams, iš kurių negalėjo tikėtis nieko gero? Gal išsigąs, kaip anąkart Kajafo kieme? Ne, Petras drąsiai atsakys: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių. Dievas prikėlė Jėzų, kurį jūs nužudėte, pakabindami ant medžio. Mes esame tų dalykų liudytojai“ (Apd 5).

Kai skaitau šiuos „Apaštalų darbų“ knygoje užrašytus Petro žodžius, visuomet prisimenu 1971 m. lapkričio 11 dieną, kai kun. Juozas Zdebskis Kaune buvo teisiamas už tai, kad Prienų bažnyčioje mokė vaikus katekizmo. Motina norėjo pasamdyti advokatą, bet kun. Juozas jo atsisakė; laiške motinai rašė, kad Bažnyčiai bus geriau, jei jį nuteis. Į teisėjų kaltinimą, kad teisiamas kunigas sąmoningai ignoravęs tarybinius įstatymus, draudžiančius organizuotą vaikų tikybos mokymą, kun. Zdebskis pakartojo apaštalo Petro žodžius: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“. Už vaikų mokymą katekizmo kunigas antrą kartą buvo pasiųstas į Pravieniškių lagerį kalėti su vagiais ir kitais kriminaliniais nusikaltėliais.

Petras ne tik žodžiais pasakė, jog myli Jėzų; jis savo meilę patvirtino ir tuomet, kai grėsė panieka ir bausmė. Šįkart kaltintojai apaštalą Petrą ir jo draugus paleido, uždraudę jiems kalbėti apie Jėzų. O šie „ėjo iš tarybos džiaugdamiesi, kad dėl Jėzaus vardo užsitarnavo panieką“.

Jėzus uždėjo ant Petro pečių sunkią Bažnyčios ganytojo pareigą: net tris kartus pakartojo: „Ganyk mano avis“ Ši pareiga bus apvainikuotos kankinyste: Romoje Petras bus nukryžiuotas.

Jau trisdešimt metų gyvename laisvoje Lietuvoje, bet juo tolyn nuo Kovo 11-osios, juo ryškiau matosi naujų antikrikščioniškų ideologijų grimasos. Visų pirma, turiu mintyje Europos Sąjungos pinigais remiamą genderistinę ideologija, kuri vaikus moko ištvirkauti, kiekvienam vyrui ar moteriai leidžia pasirinkti kitokią lytį ir kuri griauna prigimtinę ir krikščionišką, santuokos keliu tarp vyro ir moters kuriamą šeimą. Turiu mintyje ir vis garsiau peršamą globalios Europos idėją, siekiančią ir nutautinti ir nukrikščioninti Europos žmonės. Mūsų, tikinčiųjų, artimoje ateityje laukia dideli iššūkiai ir, panašu, ne kartą reikės pakartoti apaštalo Petro žodžius: „Dievo reikia klausyti labiau negu žmonių“.

Todėl laikas nuo laiko jau dabar pabandykime paklausti save: kaip su mano meile Jėzui? Ar dėl jos turiu drąsos pakelti kokį nors kryžių?

Susiję

Sigitas Tamkevičius 5634889322352671069

Rašyti komentarą

30 komentarų

Anonimiškas rašė...

Gal geriau gerbiamasis papasakok ką kalbėjot kažkada, kuomet buvot nuėję pas prezidentę arbatėlės gert..:D)

Hm rašė...

„Simonko, ar myli mane?“ Kas čia dabar per klausimas?..

Anonimiškas rašė...

Simonas - gražus lietuviškas vardas. O Tiberijados ežeras kur? Netoli Ignalinos?

Unknown rašė...

Na, tarkim, mes su Kažinkavičium galime išsivadinti kvailiais ir vatnykais, bet čia vis dėlto aukštas dvasininkas, manyčiau, kad jį reikėtų gerbti, kaip ten bebūtų.

ale, rašė...

Taip jau įprasta, kad kažkaip tai visada išleidžiamas iš akių dieviškasis aspektas, dažniausiai sprendžiama vien iš žmogiškojo pozicijų. Sakoma, neva, silpnumo akimirką Petras tris kartus išsigynė... Pamirštama, kad dar prieš mirtį ant Kryžiaus Jėzus siuntė savo mkinius į Pasaulį ir pavedė jiems skelbti Gerąją naujieną:
Mk6.7 Jėzus pasišaukė pas save Dvylika ir ėmė siuntinėti juos po du. Jis davė jiems valdžią netyrosioms dvasioms. 8 Liepė, be lazdos, nieko neimti į kelionę – nei duonos, nei krepšio, nei pinigų dirže, – 9 tik apsiauti kurpėmis, bet nesusivilkti dviejų palaidinių. 10 Ir mokė juos: „Į kuriuos namus užeisite, ten ir pasilikite, kolei išvyksite. 11 Jei kurioje vietovėje jūsų nepriimtų ir neklausytų, išeikite iš ten ir net dulkes nuo kojų nusikratykite, kaip liudijimą prieš juos“.
Prisikėlęs Jėzus kelis kartus pakartojo siuntimą:
Mt28. 18 Tuomet prisiartinęs Jėzus prabilo: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje. 19 Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios, 20 mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos.“
Mk16. 15 Ir jis tarė jiems: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. 16 Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas. 17 Kurie įtikės, tuos lydės ženklai: mano vardu jie išvarinės demonus, kalbės naujomis kalbomis, 18 ims plikomis rankomis gyvates ir, jei išgertų mirštamų nuodų, jiems nepakenks. Jie dės rankas ant ligonių, ir tie pasveiks“.
Jn20. 21 O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums!
Kaip mane siuntė Tėvas,
taip ir aš jus siunčiu“.
22 [i5]Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė:
„Imkite Šventąją Dvasią.
23 Kam atleisite nuodėmes,
tiems jos bus atleistos,
o kam sulaikysite, – sulaikytos“.
...
Tad kaip gi mes dabar drįstame tvirtinti, kad Simonas norėdamas vien savo gyvybę gelbėti išsigynė Mokytojo? Argi IR(!) ne todėl, kad įvykdyti Jo valią?

Unknown rašė...

Oho, Ale išmano geriau už patį arkivyskupą! Ar tik nebūsi kardinolas?

Unknown rašė...

Jei tu, Ale, būtum atkreipęs dėmesį į sakinį "Jėzus uždėjo ant Petro pečių sunkią Bažnyčios ganytojo pareigą: net tris kartus pakartojo: „Ganyk mano avis“, tuomet laikyčiau tave net aukštesniu už kardinolą.
Deja, mes turbūt visi užhipnotizuoti tokios interpretacijos, ir jos pagrindas yra 100 proc. žmogiškas.

ale, rašė...

Tai kad būtent dėl to, kad "uždėjo..." ir atkreipiau dėmesį, kad Kefas nepradėjo įrodinėti savo ištikimybės Mokytojui čia pat pasmerkdamas ir save beprasmiškai mirčiai.

Unknown rašė...

O tai kuo pats laikai Kefą (Petrą)?

ale, rašė...

Kas per klausimas? Kur kas svarbiau, kad Jėzus Petro asmenyje įžvelgė stiprybę, todėl pavadino Uola, ant kokios pastatyta Bažnyčia nesugrius povandeninių srovių plaunama.

Unknown rašė...

Petro asmenyje?!

ale, rašė...

Nelabai supratau, kodėl Jums netinka išsireiškimas "Petro asmenyje"? Gal Jūs pabandykite aktyviai reikštis, t.y., argumentuodama, kodėl taip sakyti nederėtų. - Juk čia susirinkę ne vinis į karstą kalti mes pasamdyti...

Unknown rašė...

Ko čia nesuprasti? Kas yra Bažnyčios Galva - apaštalas Petras ar Kristus?

ale, rašė...

Kodėl Jums rūpi kitus menkinti? Gal geriau būtų stengtis pataisyti kitą ir bendrom jėgom kurti?

O dėl Petro:
Mt 16,18
18 Ir Aš tau sakau: tu esi Petras, ir ant šios uolos Aš pastatysiu savo bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.

Unknown rašė...

Kodėl jūs galvojate, kad aš jus menkinu? Gal kaip tik gerbiu, jei leidžiuosi į nelengvą diskusiją. Ir kodėl klausiu? Todėl, kad jūs pati (pats?) pačioje pradžioje iškėlėt dieviškumo ir žmogiškumo aspektus, sąsajas ir pan. Kalbu trumpai ir aiškiai, nejau klausimas reiškia menkinimą? Pacitavote Kritaus žodžius, bet į klausimą taip ir neatsakėte. Kaip jūs tuos žodžius suprantate? Nejau sunku atsakyti?

Unknown rašė...

Jei nenorit, galit neatsakyti. Nemėgstu pristoti prie žmogaus ir per jėgą reikalauti atsakymo. O pataisyti jūsų irgi negaliu, nes nežinau jūsų nuomonės. Galbūt jos nebūtų reikalo taisyti?

ale, rašė...

Atsiprašau, kad taip apie Jus pagalvojau. Man atrodo/ė, kad Bažnyčia tai bendruomenė gyvenanti viena ir ta pačia Kristaus Dvasia. Kaip gyvam Jėzui esant (iš pradžių) Kristaus dvasia vien Jo biologiniame kūne buvo, tai dabar ji apima visą šią bendruomenę - Bažnyčią. Bet Bažnyčios galva (vadovas) būtent Popiežius ir yra. Jame taip pat gyva Kristaus dvasia yra, kaip ir kiekviename įtikėjusiame Kristumi. Ar suprantamai atsakiau?

Unknown rašė...

Žinokite, nesupratau. Jūs vienąkart rašote "Kristaus dvasia", kitąkart - "Kristaus Dvasia". Ar čia yra koks skirtumas? Plg. Mt 12,18; Rom 8,9; 1Pt 11-12; Fil 1,19.

Ir kaip suderinti jūsų sakinį "Bet Bažnyčios galva (vadovas) būtent Popiežius ir yra" su Ef 1,9-10: "ir visa paklojo po Jo [Kristaus] kojomis, o Jį patį pastatė viršum visko, kad būtų galva bažnyčios, kuri yra Jo Kūnas"??

Unknown rašė...

Atsiprašau, Ef 1,22-23.

ale, rašė...

Rašau čia nuo savęs. Nepretenduoju į absoliūtą.
Konkretaus žmogaus dvasia, tai to žmogaus vidinis gyvenimo orientyras, ką jausdamas žmogus ir daro savo sprendimus bei veikia. Bendruomenės (Bažnyčios) Dvasia, tai visų jos narių bendras visiems vidinis orientyras. Šventa žmogaus dvasia yra ta, kuri orientuoja į visa ko stabilumą ir harmoniją - į gyvenimą. Kai tokia dvasia persiima daugelis, daugelis tampa vienu kūnu - bendruomene, arba bažnyčia. Bažnyčia, kuriai ir aš priklausau, (t,y., Kristaus Bažnyčia) man (kiekvienam man - kiekvienam jos nariui) yra Bažnyčia. Kitaip sakant, daug yra dvasių, ir tik Dvasia yra viena. Todėl ir dievų yra daug, bet Dievas mūsų - vienas. Ir tas nekeičia esmės, nors mūsų Dievas yra trijuose Asmenyse. Juk ir mes visi Kristaus vienoje Dvasioje gyvename. Kitas būtų klausimas, kuo gi skirtingi asmenys gyvenantys viena Dvasia. Bet, vienam komentare viskam - vietos per mažai...
Dėl to „kaip suderinti..?“ . Manau, tai net nederintini dalykai. Juk kalbame šiek tiek skirtingais aspektais. Jūs, lyg ir Bažnyčią atstovauti jaučiate pareigą. Todėl Jums svarbu, kad nenukryptume nuo Kristaus Dvasios – nuo Kanono. Aš gi, keliu sau tikslą - pažinti Gyvenimą. Jo aprašymą randu Šv. Rašte. Tikiu, kad tai pats tikriausias liudijimas apie Gyvenimą – kas turi prasme, o kas beprasmiška... Pats gyvenu ir matau. Ką matau, tikiu, kad apie to esmę mokė visi pranašai, mokė ir Kristus. Ir apie nieką kitką niekas nėra mokęs. Visi mokymai, apie gyvenimą. Deja, ne visi apie Gyvenimą. Daugelis „mokytojų“ net neieško Tikrojo Kelio, nes nejaučia Būties visumoje, todėl Jos ir atstovauti negali. Jų dvasia orientuota į ėmimą sau, o ne į kūrimą, ne į stabilumą ir ne į harmoniją.
Todėl stengiuosi kalbėti ne kanonizuotomis frazėmis, o kitais žodžiais išreikšti tai, kas jau gilioje senovėje buvo pasakyta. Matau prasmę į visa ką pažvelgti šiek tiek kitu rakursu ir išreikšti kitais žodžiais, lyg antra (gal ir požlybia) akimi matomą tą patį , todėl šiek tiek kitu kampu. Juk ne šiaip sau kiekvienam žmogui po dvi akis duota...

Unknown rašė...

Dėkui už atsakymą. Aš irgi nepretenduoju į kažinkokią mokytoją, bet stengiuosi remtis pirmiausia ne savim pačia, bet autoritetingų ir šventų žmonių nuomone, Bažnyčios patirtimi ir išbandyta tiesa, jei jau kalbėsime abstrakčiau, nors filosofavimo (ką jūs vadinat "kitu kampu") nederėtų maišyti su konkrečiomis tikėjimo tiesomis, Dievo žodžiais ir tikėjimo logika. O dvasinė patirtis, apie kurią jūs siekiate kalbėti, kyla iš teisingo ir tvirto tikėjimo pamato.

Gerai, kad jūs čia išryškinote Šv. Dvasios veiklą Bažnyčioje. Tačiau netiksliai. Aš jūsų svarstyme matau daug painiavos. O jei painiavos esama galvoje, tuomet ir gyvenime sunku tiksliai įvertinti dalykus ir teisingai pasirinkti. Dėl to jūs dažnai kalbate daug, stengdamasis kompensuoti tą neaiškumą ir painiavą.
Man rodos, kad mums būtų geriau nagrinėti po vieną klausimą, o ne rašyti daug, bet nekonkrečiai. Tikrai būtų daugiau naudos.

Aš čia siekiau padiskutuoti apie tai, kas iš tikrųjų valdo Bažnyčią - Kristus ar žmogus (popiežius). Jūs net tvirtinat, jog tokių dalykų nereikia derinti. Žinoma, tai nesuderinami dalykai! Bet klausimas vis dėlto lieka, į jį reikia atsakyti teisingai, nes jei atsakysite neteisingai, visas jūsų tikėjimas stovės ant neteisingo pamato, ir kurią dieną grius.

O apie visa kita, ką jūs čia surašėte, reikėtų kalbėti atskirai ir po vieną klausimą, kad išsiryškintų klaidos.

ale, rašė...

Kažkaip, ne kaip pasijutau... Jūs kalbate, kad lyg tai painiavos mano kalbėjime apstu, bet taip ir neparodėte nei vieno netikslumo, išskyrus, kad lygtai tai ne Popiežius Bažnyčios galva. Jūs atkreipkite dėmesį, kad yra pasakyta, jog Kristaus galva yra Dievas. Reiškia pats Kristus, tam tikrame rakurse nėra galva. O juk aš kalbu apie tikinčiuosius, kurie pilni Kristaus Dvasios, tame skaičiuje ir Popiežius pilnas Kristaus Dvasios. Tai argi čia yra prasilenkiama su Kanonu? Jūs jau nuteisėte mane sakydama, kad atskirai kiekvieną klausimą aptariant klaidos išsiryškintų. Su tuo niekaip negaliu sutikti. Pagal viską, tik realybės visaapimančiame pilnume mes galime spręsti, kas kur tinkama, o kas prieštarauja Sandarai. Juk bet kuris ratas yra geras, bet tik tam tikram - konkrečiam - vežimui. O juk dviračio ratas niekaip nėra tinkamas limuzinui. Taip ir čia.

Unknown rašė...

Ne mano reikalas jus teisti, mes tiesiog sunkiai susikalbame. Visko iš karto aš jums negaliu iškloti, sakau, reikia po truputį aiškintis. Pvz., nesuprantu, ką reiškia, jog Kristaus galva yra Dievas? O pats Kristus kas? Ne Dievas? Ir "tam tikrame rakurse nėra galva"? Ne, man tokie dalykai nesuprantami.

ale, rašė...

1Kor 11,3
3 Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, moters galva-vyras, o Kristaus galva-Dievas.

ale, rašė...

P.S.:
Viskas labai paprasta. Nieko tame nesuprantamo nėra. Juk jei jau Kristus Dievas, tas visai nereiškia, kad Dievas būtinai turėtų būti be galvos... Ir čia nekalbama apie galvą, kaip fizinio kūno dalį. Čia turima omeny, kas kieno valiai paklūsta. Ką reiškia tikėti Kristumi? Pripažinti faktą, kad prieš du tūkstančius metų Palestinos žeme vaikščiojo Jėzus, o paskui Jį sekė būrys mokinių, tas nėra tikėjimo prasmė. Tikėjimo Kristumi prasmė yra neturėjimas jokios abejonės tuo, ko mokė Jėzus. Tas reiškia, kad visa, ko mokė Kristus, yra suprantama, kaip sąlyga santarvei rastis. O santarvė reiškia Gyvenimą.

Unknown rašė...

Na jau ne. Aš pabandysiu jums pateikti keletą argumentų.

Mes stengiamės išsiaiškinti dogmą apie Petro primatą, t.y. kas iš tiesų vadovauja Bažnyčiai - Kristus ar popiežius. (1Kor 11,3 čia nelabai tinka - mintis, kad Kristaus Galva yra Dievas, paprastai aiškinama kaip Dievo požiūris ĮSIKŪNIJUSĮ Dievo Sūnų. Juk Paulius vartoja žodį Kristus, o ne Dievo Sūnus).

Kristaus garsiuosius žodžius "Tu esi Petras - uola; ant tos uolos aš pastatysiu SAVO Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės" Rytų ir Vakarų Bažnyčios supranta skirtingai.
Iš tikrųjų tie žodžiai reiškia ne juridinės galios perdavimą vienam Petrui (popiežiui), o VISIEMS apaštalams (gal Paulius, Jokūbas, Andriejus tos galios neturi? Ir net kalbama, jog toji galia duota visiems mums - "kaip gyvieji AKMENYS statydinkitės...")

"Ir pragaro vartai Bažnyčios nenugalės" - ne Petro nenugalės, bet Bažnyčios. Vadinasi, jokios absoliučios valdžios Petras (popiežius) neturi.

Ne Petras yra kertinis Bažnyčios akmuo (uola), bet Kristus, žr. 1Pt 2,4-7; Kol 2,9; 1Kor 3,11.

Prieš Petro primatą pasisakė Tertulijonas, šv. Augustinas, Jonas Auksaburnis, Origenas ir kiti Tėvai.

Dėl Kristaus dievystės. Sakydami "Dievas" paprastai turime Dievą Tėvą; Kristus įvardijamas kaip Antrasis Dievo Asmuo ir t.t. Visi trys dieviškieji Asmenys sudaro hipostatinę vienybę, todėl galima be klaidos sakyti, kad Dievas yra ir Tėvas, ir Sūnus, ir Šventoji Dvasia. Tačiau jų "veikla" (mūsų ribotu žmogišku požiūriu) skiriasi.

Apskritai mes čia nagrinėjame labai sunkius ir sudėtingus dalykus, ir tikrai nemanau, kad "viskas labai paprasta". Kai pradedi aiškintis, ko mokė Kristus, iškyla daugybė prieštaravimų. Juk matote, kaip krikščionys susiskaldę ir kad iš tikrųjų nėra jokios santarvės.

Jei nesilaikysime tikrojo Kristaus mokymo, kurį išaiškino Bažnyčios tėvai pirmaisiais amžiais, susiskaldymas tik didės.

Unknown rašė...

Praleidau žodį: Sakydami "Dievas" paprastai turime galvoje Dievą Tėvą.

ale, rašė...

Man atrodo,kad Jūs neįskaitote besikeičiančių sąlygų. Todėl Jūsų pastangos išlaikyti formą panašios į fariziejų Kristaus laikais. Taip šveičiamas indo paviršius, ir užmieštama pasirūpinti vidumi. - Esmės dera paisyti, o ne vaikytis formos grynumo.Esmė ta pati visiems, o neturint suvokimo, gi einamasis dėl to, kaip pavadinti esmę... Toks absurdas įmanomas tik neturintiems išmanymo. Tokia nesantarvės priežastis.

ale, rašė...

P.S.:
Vietoj: "o neturint suvokimo, gi einamasis dėl to, kaip pavadinti esmę... ", turėjo būti: ".., gi kairiaujama dėl to, kaip vadinti tai, kas pačiam nėra nesuprantama".

ale, rašė...

P.S.: P.S.:
Tiek taisymų telefono programa "pasiūlo", kad vieną atstačius, kita klaida gaunasi. - Čia dėl susidvejinusio neigimo .

item