Marcusas Robertsas. Rytų Europoje – ukrainiečių viliotinis

Šaltinis: mercatornet.com y-news.lt Artimiausius keletą dešimtmečių bus įdomu stebėti Lenkiją. Mažesnė Vokietijos ir Rusijos kaimyn...

Šaltinis: mercatornet.com

Artimiausius keletą dešimtmečių bus įdomu stebėti Lenkiją. Mažesnė Vokietijos ir Rusijos kaimynė, Lenkija, istoriškai jaudinasi dėl savo geografinės padėties. Jos vyriausybė stengiasi priartinti šalį prie JAV, kad užbėgtų už akių galimoms Rusijos avantiūroms. Tuo pačiu metu Lenkijos vidaus politika sulaukia vis daugiau ES kritikos. Vienas iš įtemptų klausimų – griežtas Varšuvos prieštaravimas migrantų, atvykusių į Europą iš Šiaurės Afrikos ir Vidurio Rytų, priėmimo kvotoms. Lenkijos diplomatiją stiprina šalies ekonomika – šiuo metu tai vienas sparčiausiai augančių regionų Europoje. Vyriausybė, žinoma, nori, kad šis augimas tęstųsi, tačiau tolesnei ūkio plėtrai koją kiša pažįstama problema: demografija.

Lenkija yra vidutinio dydžio šalis, turinti apie 38 mln. gyventojų. Panaši populiacija laikosi jau apie ketvirtį amžiaus.  Tačiau padėtis gali imti sparčiai blogėti: Lenkijos gimstamumo rodiklis – maždaug 1,45 vaiko moteriai – yra žemas, o paskutinius keletą metų šalies natūralus gyventojų skaičiaus pokytis tapo neigiamas. Tai ypač problemiška, nes nuo 2004 m. apie 2,5 mln. Lenkijos piliečių emigravo į kitas ES šalis.

Pridėkite prie viso to uždarumą imigracijai ir gausite šalį, negalinčią pasipriešinti demografiniam nuosmukiui. Tiesa, vyriausybė stengiasi padidinti gimstamumą, tačiau, net jei tai pavyks, rezultatui pasiekti reikės laiko. Ir nuo to kenčia Lenkijos ekonomika. „New York Times“ praneša, kad didžiausios Lenkijos įdarbinimo agentūros „Work Service“ duomenimis daugiau nei pusė Lenkijos bendrovių patiria sunkumų ieškodamos darbuotojų.

Taigi nenuostabu, kad valdanti Teisės ir teisingumo partija (kuri straipsnyje, kaip ir galima tikėtis iš „New York Times“, vadinama „radikaliąja dešine“) bando išspręsti šią demografinę problemą. Stebina vien tai, kad ši „imigrantams nedraugiška“ partija vadovauja „didžiausiam migruojančių darbininkų antplūdžiui šiuolaikinėje Lenkijos istorijoje“. Tačiau tai nėra migrantai iš Afrikos ar Artimųjų Rytų; naujieji Lenkijos gyventojai atvyksta iš kaimyninių, krikščioniškų šalių, tokių kaip Ukraina.

Šaltinis: mercatornet.com
Eurostato duomenimis, 2017 m. Lenkijoje pirmą kartą leidimą gyventi gavo daugiau kaip 630 000 užsieniečių. Tai sudaro 1,6 proc. visų Lenkijos gyventojų ir yra didžiausias absoliutus skaičius bet kurioje ES šalyje. Šiuo metu Lenkijoje dirba daugiau nei du milijonai ukrainiečių. […] Vyriausybė pasiūlė teisės aktus, palengvinsiančius galimybes „kultūriškai panašių“ buvusių sovietinių respublikų žmonėms tapti nuolatiniais Lenkijos gyventojais. Šis pirmenybės imigrantams iš krikščioniškų šalių akcentavimas atitinka premjero Mateuszo Morawiecki‘io 2017 m. duotame interviu, išsakytą viziją „atkurti ir atkrikščioninti Europą“. Ant visų Lenkijos išduodamų naujų pasų dabar puikuojasi užrašas „Dievas, Garbė, Tėvynė“.

Nekyla abejonių, kad Lenkijai būtina pritraukti darbuotojų, užpildysiančių žemo gimstamumo ir emigracijos sukurtą tuštumą. Taip pat suprantamas Lenkijos vyriausybės noras pritraukti imigrantus iš krikščioniškų Europos šalių. Tačiau Lenkija žvejoja darbuotojus vandenyse, kurie taip pat domina ir jos didžiuosius kaimynus. Prieš keletą savaičių pastebėjau, kad Rusija stengiasi pritraukti 10 milijonų migrantų iš buvusios SSRS, įskaitant ir Ukrainą. Tuo pačiu metu Vokietija taip pat lengvina reikalavimus atvykstantiems kvalifikuotiems ukrainiečiams darbuotojams.

Neseniai paskelbtoje apklausoje nustatyta, kad 59 proc. Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių, jei būtų įmanoma, išvyktų į Vokietiją. Taip pat verta paminėti, kad Ukrainos gyventojų skaičius jau beveik tris dešimtmečius mažėja. Trumpai tariant, visa Rytų Europa baigia prieiti demografinio liepto galą. Likę darbuotojai, laikui bėgant, taps vis vertingesni tolydžio intensyviau dėl darbo jėgos konkuruojant Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos ekonomikoms.

Parengta pagal mercatornet.com.

Y-News

Susiję

Marcus Roberts 5010884828830335212

Rašyti komentarą

  1. Trumpalaikėje perspektyvoje Lenkijos šansai konkurencijoje geresni: Rusija su Ukraina kariauja, tad ten važiuoja nebent koloradai/vatnykai, o Vokietijoje, nors atlyginimai ir didesni, ukrainiečių statusas bus žemesnis, negu nelegalų, nes gi a) ne negrai/arabai ir b) ne iškrypėliai. Be to, pasirinkimas tarp Lenkijos ir Vokietijos iš esmės yra pasirinkimas tarp krikščioniškos kultūros ir iškrypėliško marazmo - jau nekalbant apie tai, kad Lenkijoje tikimybė, jog kas nors papjaus, nušaus, susprogdins, ar sutraiškys yra praktiškai nulinė - skirtingai, negu Vokietijoje. Galiausiai, nereikia pamiršti kalbinio klausimo - ukrainiečiui išmokti giminingą lenkų kalbą yra nepalyginamai lengviau, negu vokiečių.
    Na, o ilguoju laikotarpiu - nereiktų nurašyti gimstamumo skatinimo programos (panašu, kad ji veikia tiek Lenkijoje, tiek Vengrijoje). Bet kokiu atveju, lenkų ir vengrų tautų išgyvenimo tikimybė yra nepalyginamai aukštesnė, negu "tolerantiškų" Vakarų (jei tik anie nepakeis savo politikos).
    Apie Lietuvos valdžią nekalbu: jie JOKIOS politikos šiuo klausimu neturi - tikisi, kad Briuselis pasakys, ką daryti (nors, tiesą sakant, JAU pasakė: masiškai importuokite nelegalus, atsisakykite suverenumo (nes taigi reikia federalizacijos/eurointegracijos) ir tapatybės (nes taigi smerktinas nacionalizmas)).

    AtsakytiPanaikinti
  2. bukas kaip tetervinas...

    AtsakytiPanaikinti
  3. nea , čia apie revoliucionierius vienintelius teeisingus

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-04-02 21:31

    Ukrainiečia, lenkai yra slavai. Dabar gi Lietuvoje lietuvių mažėja, o slavų daugėja.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SKAITYKITE

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item