Kun. Robertas Urbonavičius. Mano Dievas ir mano Viskas

1 Pt 2, 2. Tarsi ką tik užgimę kūdikiai, aleliuja, dvasiniai ir be klastos, trokškite pieno, aleliuja, aleliuja, aleliuja. Ps 80, 2. Dž...

1 Pt 2, 2. Tarsi ką tik užgimę kūdikiai, aleliuja, dvasiniai ir be klastos, trokškite pieno, aleliuja, aleliuja, aleliuja.
Ps 80, 2. Džiaukitės Dievu, mūsų padėjėju; linksmai šūkaukite Jokūbo Dievui.
(Introitas)

Įžengę į Velykų liturginį laikotarpį, šiandien užbaigiame oktavą – aštuonias ypatingas dienas, kurios iš naujo kasdien pamini Kristaus Prisikėlimo iškilmes. Tačiau velykinis džiaugsmas nesibaigia, nes jis tęsis iki Sekminių šventės – iš viso 50 dienų, arba kaip skaičiavo Bažnyčios Tėvai – 7x7+1: „Jei padauginsime septynis iš septynių, suprasime, kad šis šventas laikas tikrai yra šabų šabas; bet aštuntoji diena, kuri yra ir pirmoji diena, jį užbaigia ir pakelia į Evangelijos pilnatvę.“ (šv. Hiliaras. IV a.)

Velykų oktava buvo skirta naujakrikščiams, kurie per Velyknaktį tapo Bažnyčios vaikais. Todėl aštuntoji Velykų diena (sekmadienis po Velykų) buvo vadinama Dominica in albis depositis (sekmadienis kai nusivelkamos albos), nes tada neofitai nusivilkdavo aštuonias dienas nešiotą baltą apdarą – albą. Šį paprotį mini šv. Augustinas bei vieno IV a. pab velykinio himno autorius.

Kolektoje Motina Bažnyčia prašo, kad užbaigta velykinė oktava tęstųsi mūsų perkeistame gyvenime, kitaip Kristaus Prisikėlimo minėjimas tebus graži, bet tuščia apeiga.

Epistolės skaitinys perteikia Mylimojo Mokinio mintis apie tai, jog mūsų tikėjimas Dievo Sūnumi yra vienintelis patikimas ginklas kovoje su pasauliu, - tai yra su priešiška Kristaus dvasiai mąstysena ir gyvensena. Kuomet nutolstame nuo sveiko tikėjimo, kuomet išparduodame Krikšto sakramentu įgytą Tikėjimo lobį, tada mūsų siela atsiduria dideliame pavojuje: „O kas gi nugali pasaulį, jei ne tas, kuris tiki, kad Jėzus yra Dievo Sūnus?! Tasai yra, kuris atėjo per vandenį ir kraują: Jėzus Kristus; ne vien per vandenį, bet per vandenį ir kraują. Ir Dvasia tai paliudija, nes Dvasia yra tiesa.“

Šventoji Evangelija mus pamoko nevierno Tamošiaus istorija. Apaštalas Tomas palikęs savo brolius, nesusitiko Prisikėlusiojo. Jėzus jam pasirodė, kuomet šis buvo vėl kartu su broliais. Kristus yra atrandamas tik Bažnyčioje ir per Bažnyčią. Galima pažinti Kristų asmeniškai, tačiau gyventi su Juo kasdienybėje, įmanoma tik Bažnyčioje. Jėzus neatskiriamas nuo Bažnyčios. Viešpats apaštalams patiki galią „surišti ir atrišti“ – tai yra vykdyti Jėzaus Misiją per visus laikus, šventinat pasaulį sakramentiniu būdu. Tik Bažnyčioje galiu surasti Dievo Gailestingumą, tik Bažnyčioje patiriu išlaisvinimą iš savo nuodėmių bei kalčių naštos.

Pridėk savąją ranką
ir patirk vinių vietas, aleliuja;
ir nebebūk netikintis, bet tikintis,
aleliuja, aleliuja.
(Komunijos antifona)

Susiję

Robertas Urbonavičius 2784126720733465135
item