Vytautas Sinica. Bėgimo nuo problemų laikas baigėsi

propatria.lt nuotrauka  Europa sunkiai serga, o Lietuvoje visaip bandoma tai nuslėpti. Visą Europą sukrėtęs britų pasitraukimas iš Euro...

propatria.lt nuotrauka 
Europa sunkiai serga, o Lietuvoje visaip bandoma tai nuslėpti. Visą Europą sukrėtęs britų pasitraukimas iš Europos Sąjungos tebuvo ryškiausias šios ligos simptomas. Jis ilgai brendo. Britai pasitraukė ne dėl užgaidos, o matydami visumą problemų. Problemų, dėl kurių sprendimo Europos Sąjungoje prarado viltį. 

Europos Bendrija po II pasaulinio karo sukurta dėl Europos tautų taikos ir gerovės. Kone pusę amžiaus Europos Bendrija plėtėsi, tačiau tikslai išliko tie patys. Šie tikslai buvo prasmingi, o tautos sutiko aukoti dalį savarankiškumo, kad juos pasiektų. Ekonominis klestėjimas ir taika buvo to verti. 

XXI amžiaus Europos Sąjunga radikaliai pasikeitė. Ji tapo tikslu pačiai sau, pradėjo reikalauti vienodų vertybių, „europinės tapatybės“. Jos lyderiai užsimojo kurti Europos federaciją – visą Sąjungą apimančią valstybę. Jiems nesvarbu, kad dauguma gyventojų Europos šalyse tam nepritaria ir kad kurdami federaciją jie apskritai rizikuoja sugriauti Europą. Visas savo nesėkmes (eurą, skolų krizę, migrantų antplūdį, demokratijos deficitą, patį Brexit) jie aiškina per mažu solidarumu ir siūlo vis tą patį vaistą: gilesnę integraciją. „Daugiau galių Briuseliui“, – skelbia Prancūzijos prezidentas E. Macronas. „Šalys turi būti pasiruošusius atiduoti savo suverenumą“, - antrina Vokietijos kanclerė A. Merkel. Abu jie jau prarado palaikymą savo šalyse, tačiau vis laikosi įsikabinę savo tikslo. 

Tuo pačiu metu visoje Europoje rinkimai iškelia naujas jėgas, prieštaraujančias federacijos kūrimui. Tai aiškiausias ženklas, kad Vakarų, Pietų ir Šiaurės europiečiai yra vis labiau nusivylę ES raidos kryptimi (ne pačia ES!) ir nori pokyčių. Jie renka partijas, kurios tuos pokyčius žada. Įvairios apklausos liudija, kad didžiausiose Europos šalyse vos apie pusę gyventojų palaiko tolesnę narystę, net apie pusę gyventojų palaikytų referendumą dėl pasilikimo ES. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje nekelia abejonių, yra būtina ir naudinga. Visgi, tam, kad būtų galima išsaugoti narystę, reikia išsaugoti pačią Sąjungą. Jos situacija trapi ir pavojinga. To neįmanoma neigti. Šią problemą reikia spręsti. 

Tačiau Lietuvoje ES problemų nenorima nei spręsti, nei pripažinti. Kalbantys apie ES problemas ir iššūkius iškart apšaukiami euroskeptikais bei ES griovėjais. Vienas pirmųjų drįsusių apie jas kalbėti buvo ir išlieka profesorius Vytautas Radžvilas – kadaise buvęs vienu Sąjūdžio kūrėjų, o vėliau – ilgametis Europos studijų katedros vedėjas Vilniaus universitete. Lietuvoje nėra nė vieno geriau Europos Sąjungos būklę suvokiančio ir dešimtmečius taip nuodugniai ją studijavusio žmogaus. Jo darbai ir pasisakymai aiškiai liudija, kad nėra ir kito žmogaus, turinčio drąsos ir stuburą atstovauti Lietuvai visomis aplinkybėmis, net ir tada, kai tai bus sunku ir nepatogu. Neabejoju, kad Radžvilas kovos už būtinas ES reformas, kurias atmeta federacijos siekiantys fanatikai. Stipri Lietuva galima tik atsinaujinančioje Europoje. 

ES lyderiai teisūs, kad artėjantys Europos Parlamento rinkimai bus mūšis dėl Europos Sąjungos ateities. Išsaugosime ją arba leisime jai sugriūti. Profesorius Radžvilas yra vertas tokio mūšio dalyvis. 

Prisijungdamas prie profesoriaus Radžvilo komandos, neturiu jokių abejonių. Žinau ką darau – Vilniaus universitete rašau disertaciją apie vieningos Europos pagrindus, išmanau jos problemas, jos praeitį ir dabartį. Aš ne vienas. Prof. Radžvilo komitete yra gausus būrys jaunų profesionalų, baigusių politikos ir kitus socialinius mokslus, jaunų doktorantų ir garbingų profesorių, kultūros ir verslo žmonių, neabejingų Europos ir Lietuvos ateičiai, pagaliau, branginančių lietuvybę, mūsų krikščionišką moralę, tautos tradicijas, laisvės kovas ir už jas sudėtas aukas. Dauguma jų dalyvavo antisovietinėje rezistencijoje arba Sąjūdžio veikloje, kiti – dar spės atiduoti save Lietuvai. Todėl balsas už Vytauto Radžvilo komitetą yra balsas už protą ir kompetenciją, o kartu už drąsą bei principus, leidusius atkurti laisvą Lietuvą. Tai retas derinys, vertas mūsų visų pastangų ir palaikymo. Šiandien jo labai reikia Lietuvai ir Europai.

Politinė reklama, parengta savanoriškai ir neatlygintinai.


Susiję

Vytautas Sinica 3581117449263785435
item