Vytautas Rubavičius: „Visa Europa išgyvena tam tikro neapibrėžtumo metą“

propatria.lt nuotr. respublika.lt „Apsukrus žmogus nieku gyvu nerašytų šios knygos, - sakė politologas Vytautas Sinica apie monogra...

propatria.lt nuotr.

„Apsukrus žmogus nieku gyvu nerašytų šios knygos, - sakė politologas Vytautas Sinica apie monografiją „Nacionalinis tapatumas. Kultūrinė atmintis ir politika“, - bet sąžiningas ir drąsus ima ir parašo. Tai visais atžvilgiais neatsargi knyga. Ji kritiškai atsiliepia apie ES politiką nacionalinių valstybių ir jų kultūros atžvilgiu, ji parašyta iš nacionalinės kultūros ir nacionalinės valstybės išlikimo pozicijų.“ Taip jis kalbėjo apie knygos autorių poetą, filosofą Vytautą Rubavičių, sutinkant jo knygą Rašytojų klube Vilniuje.

Monografijos autorius patikino, jog knyga radosi iš savimonės stiprinimo paskatų ir esanti ilgo kelio išdava. Laisvinantis iš sovietinės okupacijos bei prievartinės ideologijos, jam irgi dingojęsi, jog einama į tokį būvį, kur mažai bus ideologijos arba jos visiškai nebus, tačiau laikui bėgant negalėjęs nematyti, kad gyvenimas kūrėsi ne visai taip, kaip planavome, o ideologijos ne tik nemąžta, bet net daugėja. „Tiems valdantiesiems, kurie buvo įpratę taikyti tarybinę ideologiją, visai nesunku prisitaikyti prie naujos ideologijos, - kalbėjo V. Rubavičius, - tereikia pakeisti vieną kitą žodį, sakiniai beveik išlieka tie patys ir išlieka ta pati ideologinė nuostata - internacionalizmas, europizmas, pasitarnavimas rinkos mechanizmams. Matai, kad tikraisiais europiečiais greičiausiai tapo buvusi nomenklatūra, o tu staiga lieki toks nuošalėje, bandydamas suprasti, kas vyksta.“

Jo nuomone, šiandien einame išsivalstybinimo ir išsinacionalinimo keliu. Nacionalizmas Europoje esąs visiškai nepageidautinas, nes ES integracinis planas visai kitoks, tačiau, anot jo, nacionalizmo nėra ko gėdytis, nes mūsų nacionalizmas - gynybinis, saugantis, niekada okupacinis ir pavergiantis. Ir atkovota laisvė yra ne dainuojančios revoliucijos, kaip mėgstama sakyti, o nacionalinio išsivadavimo rezultatas, nes: „nėra kito būdo - tik nacionalistiškai laisvintis iš okupacijos. Nacionalizmas yra tokia mąstysena, kuri sutelkia tautą laisvintis ir kuri, beje, palaiko jos gyvastį ir nesilaisvinant, nes iš tos jausenos kyla ir patriotiškumas, ir visa nacionalinė kūryba, ji yra nacionalinės valstybės pamatas, sutelkiantis žmones į tam tikrą bendratį.“

V. Sinica nutvėrė filosofo mintį, ją pratęsdamas, jog nacionalizmas (jo ginkdie nereikia painioti su nacizmu) yra visų gerų dalykų, kuriais mes didžiuojamės modernioje politinėje istorijoje, principas bei pagrindas. Jis minėjo „Aušrą“, „Varpą“, Vasario 16-ąją, savanorius, sukilėlius, partizanus, rezistentus, Sąjūdį, Kovo 11-ąją.

„Nacionalizmo principas sako, kad visos tautos, kurios to siekia, turi teisę, turi valstybę. Visos tautos lygios ir šita lygybė yra principinė, - sakė V. Sinica. - Kai mokiausi mokykloje, gerai prisimenu, vadovėlyje buvo aiškiai parašyta: principas, kai tauta aukštinama kitų tautų sąskaita, yra šovinizmas, tautos siekis turėti valstybę yra nacionalizmas. Jokios neigiamos konotacijos. Universitete buvau šokiruotas - kaip galima teigti priešingai negu mokykloje. Žinoma, tai visiškai patogu naujajai europietiškumo sampratai - buvo sovietinis internacionalas, dabar europinis internacionalas.“

Prašomas pasidalinti mokslininko įžvalgomis apie Europos ateitį, V. Rubavičius dėstė: „Dabar tiek mes, tiek visa Europa išgyvena tam tikro neapibrėžtumo metą. Metas yra didžiumai žmonių nemalonus, nes, atvirai galime prisipažinti, didelių permainų niekas nenori. Visi supranta, kad permainos, neapibrėžtumas, neaiškumas vieniems ar kitiems yra tam tikros bėdos, - jokios permainos be bėdų nebūna...“

Gręždamasis į Lietuvą, V. Rubavičius svarstė, ar yra žmonių, kurie, kaip tie mūsų pokario partizanai, galvoja apie darbą Tėvynei, ar Tėvynė jiems šiandien yra svarbu. „Pasaulyje tautų yra daug, bet valstybes turinčių tautų yra nedaug, - kalbėjo knygos autorius, - valstybingumą iškovoti yra nelengva; nemažai kraujo yra pralieta ir nemažai pastangų padėta iškovoti valstybingumui, po to ginti valstybingumui, žinant, kad ta kova beveik yra pasmerkta - tai mūsų partizanų didvyriška tragedija; tragiška jos šviesa, bet čia mūsų valstybės gyvybingumo syvai. Tai jeigu tiek nuėję mes galvojame dar ir apie istoriją ir norime išlikti kaip tam tikri istorijos veikėjai (istorijoje išlieka tik valstybinės tautos kaip istorijos veikėjai, žmonės išlieka kaip administratoriai), ar turime to visiškai atsisakyti ir viską paleisti dūmais tikėdamiesi to gero gyvenimo, to gero patogaus gyvenimo. Yra dalykų, kurie labai svarbūs ir svarbesni už asmeninę karjerą ar gerovę.“

Europos politinis elitas, V. Rubavičiaus nuomone, taip pat suvokia, kad būtina keistis, bet kadangi jis gali keistis tik keičiant dalį politinio elito, niekas to nenori, nes tose aukštybėse garantuotas geras gyvenimas. „Visa Europa yra tokios neapsisprendimo būsenos, ir mūsų pačių ateitis, Lietuvos valstybės ateitis, manau, didžia dalimi priklauso nuo dviejų dalykų - nuo politinio elito ir dalies visuomenės sąmoningumo: ar politinis elitas susivoks, kad vis dėlto nacionalinė valstybė ir nacionalinė kultūra yra tos vertybės, kurias vienaip ar kitaip būtina teigti ir teigti europiniu lygiu, ar visuomenė taip pat susivoks, kad šitie dalykai yra svarbūs. Na, jeigu nesusivoks, dar gyvensime kaip lietuviai, mūsų vaikai gyvens jau nebe kaip lietuviai. Vyksmas Lietuvoje ta linkme yra labai spartus, tą matome iš demografijos ir jaunimo apklausų, kur 60-70 proc. aštuntokų į klausimą, ką renkasi - „lietuvis“ ar „europietis“, - atsako „europietis“. Vadinasi, neturime švietimo sistemos, kuri vienaip ar kitaip atsvertų globalizacijos ar, sakykime, perteklinės europinės integracijos keliamus iššūkius.“

Be to, pasak monografijos autoriaus V. Rubavičiaus, mes neturime šiandien ne tik nacionalinės švietimo sistemos, mes neturime nacionalinės kultūros politikos ir nacionalinės kultūros ministerijos. Sunku būtų tam prieštarauti.

Parengė Danutė Šepetytė.

respublika.lt

Susiję

Vytautas Rubavičius 5658796855649284810

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-03-13 10:25

    Patriotizmo nebeužtenka, reikia griežtos nacionalizmo rankos. Visi kas prieš nacionalizmą - prieš Lietuvos naciją ir turi būt sutrypti.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2019-03-13 16:19

    Ką čia trypsi, nebent esi arklys,dramblys ar bolševikas, žmogui yra duotas protas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-03-13 21:12

      Tai ką darysim su piliečiais, kurie naikina valstybę savo noru? Savo noru jie nepasikeis, reikės naudoti rykštes ar įkalinimo priemones.

      Panaikinti
    2. Visai nebūtinai - užtenka, kad valstybei ir tautai priešiški veikėjai neturėtų sprendimų, turinčių tai tautai ir valstybei įtakos, priėmimo galios. Ir jau jokiu būdu tokių neprileisti prie švietimo bei kultūros (ką "sėkmingai" padarė "valstiečiai" - tai vienas idiotiškiausių jų sprendimų). Na, o rykštėmis tokiems garantuotai proto neįkrėsi - nors, tiesą sakant, išvis niekaip neįkrėsi. :)

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-03-14 00:11

      Tai kaip tą galią iš jų atimsime? Arba panaikinam jų pilietybę arba uždarom už grotų kaip nusikaltėlius prieš Lietuvą. Galios kitaip neatimsime. Dar yra trėmimai, bet tada mus apšauks rusais, tai šis atkrenta.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-03-14 01:35

      Anonimiškas 00.11, kantrybė viską įveikia, o Seneka pasakė dar geriau: ,,Kur negelbsti protas, ten padeda laikas.''
      Neįmanoma norėti, kad sugriuvus pačiam baisiausiam tautų kalėjimui žmonijos istorijoje neliktų lydimųjų reiškinių - juk kiek kartų per tą laiką pasikeitė? Gerai pagalvojus, viskas ir taip gan greitai pradeda atsistatyti į savo vietas - pažiūrėkite, koks tautų atgimimas yra visoje Europoje! - ir tai praėjus vos 30-čiai metų nuo tautų jungo subyrėjimo!
      Sutikite su V.Hugo žodžiais - ,,Dievas daugiau nei teisingas'', jeigu taip greitai leidžia atgimti tautoms - ir mums taip pat.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-03-14 09:28

      Cituoti Seneką mums nevalia, jis priklausė stoikams, pirmiems kosmopolitams. Į klausimą iš kur tu esi, jie ragino visus atsakyti, kad esu pasaulio žmogus, o ne iš konkrečios vietos.
      Stoikų filosofija griauna nacionalizmą, todėl išmeskite visas Senekos citatas.
      Beje, tautos atgimsta, bet Europos Sąjungos galia stiprėja tuo pat metu. Prognozuojama, kad nacionalistai užims trečdalį EP artėjančiuose rinkimuose. Bet tai juk mažiau nei pusė! Jie bus opozicija. Niekas nesikeis.

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2019-03-14 16:40

      Anonimiškas 09.28, jums leidus, Senekos citatų neišmesiu. Jums neleidus - irgi neimšesiu. Ir netgi pridėsiu dar vieną - ,,Gailėdamiesi nusikaltėlių, mes kenkiame garbingiems žmonėms.''

      Panaikinti
  3. Su Seneka nesiginčisim. Bet kantrybė ir tolerancija turi ribas. Ar kantriai sedėtumėt ir stebėtumėt, kol vagis iš jūsų namų išneš viską iki paskutinio daikto? Jaunimas jau apnuodytas neoliberaliomis, globalistinėmis idėjomis, tai kas atneš tą pavasarį, jei dar kantriau palauksime? O tos Europos šalys, kurios bunda, priešinasi kaip tik ir nutarė, kad jau užteks tos kantrybės...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-03-14 16:36

      Gabriele, o kas sako, kad reikia kantriai LAUKTI? Ar pati skiriate sąvokas,,kantriai laukti'' ir ,,KANTRIAI VEIKTI''? Pagaliau lberastinės jėgos Lietuvoje yra pasislėpę už jėgos struktūrų ir Konstitucinio Teismo, nuosekliai vykdančio euroliberastų instrukcijas. Ką siūlote? Sakote - ,,Su seneka ,,nesiginčisite''? Dar bent tiek gerai. O gal vis tik ,,pasiginčisite''? - kaip sekėsi lietuvių kalbos gramatika mokykloje?

      Panaikinti
  4. Mieli žmonės , Turime vienintelį instrumentą galinti atimti sprendimų priėmimo galią iš lietuvos priešų ,tai rinkimai silpnokas tai instrumentas bet vis dėlto. Galvokime ,rinkimės domėkimės apie visus kandidatus ir balsuokime ,( kuo gausiau dalyvaukime)už tuos kurie pasisako už lietuvą ,už šeimą už tikėjimą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi, atsargiai su tuo - va, Nausėda pasisako už "šeimą" (https://www.youtube.com/watch?v=xgwPMELmx2s), bet štai už KOKIĄ (https://www.youtube.com/watch?v=QXVK1EAb1EU)? ;)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-03-15 10:32

    Ar yra toks kuris gali pasakyti kokį apibrėžtumą turime mes visi, šioje Žemėje gyvenantys?, tokio tikrai nėra, o jei tokių yra, tai jų jau buvo tūkstančiai ar daugiau, daug maž apibrėžtumą nusako religija, ir dekalogas, tik jis jau nueina į kažkur, į užmarštį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, va - iškart ramiau: kadangi bendro visiems Žemės gyventojams apibrėžtumo nėra, reiškia, tai jokio ir nereikia, viskas čia gerai, ko tas Rubavičius rūpinasi? :)

      Panaikinti
  6. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2019-03-16 09:41

    Baik, blogai išmanai filosofiją, visko niekada nebūna, daugiausiai yra blogai, o kaip jį taisyti?, tai amžinas klausimas, ir aišku daug kas tuo užsiima, ir bando taisyti, ir jei geras meistras, kažkiek pavyksta, tik visko niekas nepadarys,o jei viską padarytum ką toliau veiksi?.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SKAITYKITE

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item