Prieš 70 metų įvykdyta trėmimo operacija „Bangų mūša“

LYA nuotr. Šiemet sukanka 70 metų nuo 1949 m. kovo 25 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gy...

LYA nuotr.
Šiemet sukanka 70 metų nuo 1949 m. kovo 25 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“).

Operacija 1949 m. kovo‒balandžio mėn. vienu metu vyko trijose Baltijos šalyse. „Priboj“ metu ištremta apie 95 tūkst. Baltijos šalių gyventojų: iš Lietuvos – 32 tūkst., iš Latvijos – 42 tūkst., iš Estijos – 21 tūkst. Didelę dalį tremtinių sudarė moterys ir vaikai.



Stočių, iš kurių numatyta vykdyti trėmimus operacijos „Priboj“ metu, aprūpinimo specialaus pervežimo vagonais planas. Ne vėliau kaip 1949 m. kovo 25 d. Žemėlapis. LYA.
Pagrindiniai 1949 m. pavasarį vykusio trėmimo tikslai buvo galutinis lietuvių, latvių ir estų antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas bei palankių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas, konfiskuojant ir kuriamų kolūkių reikmėms panaudojant ištremtų gyventojų turtą. Nuo ankstesnių sovietų valdžios vykdytų deportacijų, operacija „Priboj“ skyrėsi tuo, kad ji tuo pačiu metu vyko trijose Baltijos šalyse, gyventojų buvimo tremtyje terminai nebuvo numatyti, o tai reiškė, kad žmonės faktiškai buvo išvežami visam laikui.  Jeigu ankstesnių trėmimų aukos buvo vienaip ar kitaip susijusios su ginkluotu antisovietiniu pasipriešinimu, tai vykdant operaciją „Priboj“, žmones buvo tremiami  atsižvelgiant į jų socialinį statusą, t. y. – priklausymą vadinamųjų „buožių“ (ūkininkų, turtingų, pasiturinčių arba vidutinių, valstiečių) socialiniam sluoksniui.

Ramutė Skučaitė tremtyje, Irkutsko sritis, Zimos miestas. 1950 m. Fotonuotrauka iš asmeninio R. Skučaitės archyvo.
1949 m. kovo 25 d. 6 val. ryte pasidėjusi trėmimo operacija vyko pagal tokią schemą: iš MGB‒MVD operatyvinių darbuotojų, pasienio bei vidaus kariuomenės kariškių, milicininkų, stribų bei partinio-sovietinio aktyvo narių sudarytos operatyvinės-kovinės grupės suiminėjo į numatytų ištremti sąrašus įtrauktus gyventojus ir pristatinėjo juos į geležinkelio stotis arba telkimo punktus. Stotyse buvo įsteigtos komendantūros, kuriose sulaikytieji buvo apklausiami, patikrinami jų dokumentai , o vėliau – varomi į gyvulinius vagonus.  Ešelonai su tremtiniais buvo formuojami  50 Lietuvoje veikusių geležinkelio stočių. 1949 m. kovo 25‒29 d. iš Lietuvos išriedėjo 24 ešelonai, sudaryti iš 1474 vagonų.

Nors oficialiai kiekvienai tremiamai šeimai buvo leidžiama pasiimti iki 1500 kg daiktų ir maisto atsargų, dėl laiko stokos ir transporto trūkumo leidimas praktiškai nebuvo įgyvendinamas. Oficialiai kiekvienai šeimai pasiruošti ir susirinkti daiktams buvo skiriama viena valanda, tačiau operatyvinių-kovinių grupių nariai dažnai net ir šį minimalų laiką trumpino. Kai kurie žmonės buvo sulaikyti ne namuose ir neturėjo galimybių pasiimti net ir būtiniausių daiktų bei maisto atsargų.

Tremtinių gyvenvietė. Irkutsko sritis, Zimos rajonas, Ikonikų kaimas. [1950 m.] Vilhelmo Janiselio fotonuotrauka. LCVA.

Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią dokumentų parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos komunistų partijos (bolševikų), Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) ir Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) dokumentai, atskleidžiantys sovietinių represinių struktūrų rengimąsi gyventojų trėmimo operacijai ir šios operacijos vykdymą, dokumentai bei fotonuotraukos iš tremtiniams vestų įskaitos (tremties) bylų. Parodoje taip pat eksponuojamos Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomos Viktoro Janiselio Irkutsko srityje darytos tremtinių fotonuotraukos, Mažeikių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Užlieknės filialo saugomos fotonuotraukos, fotonuotraukos iš poetės, vertėjos Ramutės Skučaitės asmeninio archyvo.

Per operaciją „Priboj“ ištremto Lietuvos Steigiamojo Seimo nario Stasio Balčo (1884‒1963) tremtinio anketa. 1949 m. balandžio 28 d. Dokumentas rusų kalba. LYA.
Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Su paroda susipažinti galima čia.

Lietuvos ypatingojo archyvo informacija

Susiję

Istorijos politika 3731317659174092422
item