Kun. Robertas Urbonavičius. Penkiasdešimt

Ps 30, 3–4. Būk man Dievas gynėjas ir prieglobsčio vieta, kad mane išganytum; nes tu esi mano ramstis ir mano prieglobstis; ir dėl savojo...

Ps 30, 3–4. Būk man Dievas gynėjas ir prieglobsčio vieta, kad mane išganytum; nes tu esi mano ramstis ir mano prieglobstis; ir dėl savojo vardo būsi mano vedlys ir pamaitinsi mane.
Ps 30, 2. Tavimi, Viešpatie, vyliausi, lai nebūsiu sugėdytas per amžius; savajame teisingume išlaisvink mane ir išgelbėk mane.
(Introitas)

Trečiasis ir paskutinysis Septuagezimos liturginio laiko sekmadienis vadinamas Quinquagesima (penkiasdešimt) vardu. Ateinantį trečiadienį – Pelenų dieną – prasideda liturginis Gavėnios laikas. Likus septynioms savaitėms iki Kristaus Prisikėlimo iškilmės, Bažnyčia jau iš anksto meldžia, kad Jos vaikai, kuriuos Kristus savo kančia, mirtimi ir prisikėlimu išvadavo iš nuodėmės pančių, būtų apsaugoti nuo visokio kūno bei dvasios priešų.

Epistolė mums skelbia garsųjį Apaštalo himną meilei, kurį beveik visi žino, dauguma cituoja, bet mažuma tuo gyvena. Šis Meilės Dekalogas tebūna mums „darbų sąrašas“ mūsų Gavėnios praktikoms, kurių esmė ne asketinės varžybos ar pliusų rinkimas, bet pastangos, kad mūsų širdis atsivertų ir išmoktų mylėti ta dieviškąja meile, kurią apgieda Pagonių Mokytojas: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia.“

Šventojoje Evangelijoje Viešpats savo mokiniams ir mums iškilmingai paskelbia: „Štai mes einame į Jeruzalę, ir ten išsipildys visa, kas pranašų parašyta apie Žmogaus Sūnų. Jis bus atiduotas pagonims, išjuoktas, paniekintas ir apspjaudytas. Tie nuplaks jį ir nužudys, bet trečią dieną jis prisikels.“ Už kelių dienų pradedama Gavėnia ir yra tas metas, kuomet ir mes esame kviečiami keliauti su Mesiju į Jeruzalę, kad Jo Kančia, Mirtis bei Prisikėlimas išgydytų mūsų širdies aklumą – kaip to Jericho Neregio, kuris nepaliovė šaukti: „Jėzau, Dovydo Sūnau, pasigailėk manęs!“ Tegul šis maldavimas neišdyla iš mūsų širdžių per visą Gavėnios atgailos metą, idant Velykų rytą išgirstume meilingus Viešpaties žodžius: „Regėk! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave.“
Tu esi Dievas, kuris
vienintelis darai stebuklus; savąją
galybę padarei žinomą tautoms.
Savąja ranka išlaisvinai savo tautą –
Izraelio ir Juozapo vaikus.
(Gradualas)

Susiję

Robertas Urbonavičius 2646198102396653944
item