EŽTT: sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu

2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą (petici...

2019 m. kovo 12 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – Teismas arba EŽTT) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 28859/16), kuriuo konstatavo, kad nacionaliniams teismams nuteisus pareiškėją už genocidą prieš Lietuvos partizanus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnis nebuvo pažeistas, pranešama Vyriausybės atstovo prie EŽTT internetinėje svetainėje (ČIA).

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, nacionaliniai teismai nuteisė Stanislovą Drėlingą pagal Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį (genocidas) už tai, kad jis, tarnaudamas LSSR VSK (KGB), 1956 m. dalyvavo slaptoje operacijoje sulaikant du organizuoto lietuvių nacionalinio pasipriešinimo okupaciniam sovietų režimui judėjimo narius – partizaną, Lietuvos laisvės kovos sajūdžio tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotoją gen. Adolfą Ramanauską, slapyvardžiu „Vanagas“, bei šio žmoną partizanę Birutę Mažeikaitę-Ramanauskienę, slapyvardžiu „Vanda“.

Abu partizanai buvo įkalinti: „Vanagas“ buvo įkalintas LSSR VSK vidaus kalėjime Vilniuje, ten pat tą pačią dieną nenustatytų asmenų žiauriai kankinamas ir sunkiai sužalotas, vėliau tardomas ir 1957 m. sovietų okupacinės valdžios teismo – LSSR Aukščiausiojo Teismo – nuosprendžiu nuteistas mirties bausme ir nužudytas, t. y. fiziškai sunaikintas. „Vanda“ LSSR Aukščiausiojo Teismo 1957 m. nuosprendžiu aštuonerių metų terminui deportuota į SSRS lagerį Sibire.

Remdamasis Konvencijos 7 straipsniu, pareiškėjas S. Drėlingas EŽTT skundėsi, kad Lietuvos teismai jo byloje pritaikė platesnę genocido nusikaltimo sampratą, kuri neatitiko šio nusikaltimo sampratos pagal tarptautinę teisę, ir kad jo nuteisimas buvo retroaktyvus.

Nagrinėdamas pareiškėjo argumentą, kad jis fiziškai nedalyvavo šių dviejų partizanų sulaikymo operacijoje, EŽTT pakartojo, kad visų trijų instancijų nacionaliniai teismai, kruopščiai išnagrinėję šį pareiškėjo argumentą, jį atmetė. Kadangi nacionaliniai teismai gali kur kas geriau įvertinti visą medžiagą ir įrodymus negu EŽTT,  EŽTT neturėjo pagrindo nukrypti nuo nacionalinių teismų išvadų.

EŽTT atmetė ir kitą pareiškėjo argumentą – neva jis negalėjo būti nuteistas už genocidą, nes ne jis priėmė sprendimą partizanus „Vanagą“ ir „Vandą“ nubausti mirties bausme ar deportuoti. EŽTT pakartojo, kad net eilinis kareivis negalėjo rodyti visiško, aklo paklusimo įsakymams, akivaizdžiai pažeidusiems tarptautiniu mastu pripažintas žmogaus teises, ypač teisę į gyvybę, kuri yra aukščiausia vertybė žmogaus teisių hierarchijoje.

EŽTT sutiko su nacionaliniais teismais ir dėl to, kad pareiškėjas, nuo 1950 m. žinojęs apie MGB/KGB metodus – ir studijuodamas MGB mokykloje, ir nuo 1952 m. tarnaudamas MGB/KGB padaliniuose (pagrindinis jų tikslas buvo sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai narius), turėjo aiškiai suprasti, kad sulaikius partizanus, jie bus sunaikinti.

Toliau vertindamas, ar pareiškėjo nuteisimas už genocidą suderinamas su Konvencijos 7 straipsniu, Teismas priminė, kad pareiškėjo S. Drėlingo baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje buvo atsižvelgta į EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 35343/05), kuriuo nuspręsta, kad buvo pažeistas Konvencijos 7 straipsnis (nėra bausmės be įstatymo), nes toje byloje nacionaliniai teismai tinkamai nepagrindė savo išvados, kad Lietuvos partizanai sudarė reikšmingą nacionalinės grupės (t. y. grupės, saugomos pagal 1948 m. Genocido Konvencijos II straipsnį) dalį.

EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje LAT detaliai paaiškino „tautos“ sąvoką bei pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis“. LAT, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Toks naikinimas turėjo aiškų tikslą daryti įtaką lietuvių tautos demografiniams pokyčiams, jos išlikimui. Taigi Lietuvos partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai buvo reikšminga lietuvių tautos kaip saugomos nacionalinės, etninės grupės dalis. Ši nacionalinės, etninės grupės dalis turėjo esminės įtakos lietuvių tautos išlikimui, buvo labai svarbi siekiant apsaugoti ir ginti lietuvių tautinį identitetą, kultūrą bei nacionalinę savimonę.

Todėl LAT priėjo išvadą, kad Lietuvos partizanų naikinimas tiek pagal tarptautinę teisę (Genocido konvencijos II straipsnį), tiek pagal BK 99 straipsnį vertintinas kaip genocidas. Aptaręs pirmiau paminėtas LAT išvadas, EŽTT sutiko, kad pareiškėjo byloje LAT atsižvelgė į trūkumus, anksčiau nustatytus EŽTT sprendimu byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, kurioje EŽTT nustatė, kad „nacionalinių baudžiamųjų teismų konstatuotuose faktuose nebuvo įtikinamų išvadų, pagal kurias Teismas galėtų įvertinti, kokiu pagrindu nacionaliniai teismai nusprendė, kad 1953 m. Lietuvos partizanai sudarė reikšmingą nacionalinės grupės dalį, kitaip tariant, dalį grupės, saugomos pagal Genocido konvencijos II straipsnį“ (EŽTT byla Vasiliauskas prieš Lietuvą, § 181). EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje LAT taip pat rėmėsi Lietuvos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimu, kuriame jau pateiktas Lietuvos partizanų ir jų reikšmingumo lietuvių tautai istorinis kontekstas.

Atsižvelgdamas į subsidiarumo principą bei į EŽTT 2015 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą, EŽTT padarė išvadą, jog LAT išvada, kad pareiškėjas padarė genocidą prieš partizanus „Vanagas“ ir „Vanda“, buvo pagrįstas. EŽTT pripažino, kad siekdamas užtikrinti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi LAT tinkamai išaiškino EŽTT sprendimą. Taip pat vertindamas, ar LAT tinkamai suprato EŽTT sprendimo byloje Vasiliauskas prieš Lietuvą esmę, EŽTT priminė vėlesnę LAT praktiką, kurioje pripažįstama, kad retroaktyvus nuteisimas už genocidą prieš Lietuvos partizanus kaip atskirą politinę grupę, nesaugomą pagal 1948 m. Genocido konvencijos II straipsnį, negalimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nuteisimas už genocidą prieš partizanus Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Birutę Mažeikaitę-Ramanauskienę-Vandą yra numatomas ir Konvencijos 7 straipsnis nėra pažeistas.

Teismo sprendimas byloje Drėlingas prieš Lietuvą (ČIA, anglų kalba).

Susiję

Istorijos politika 8084166409278126466

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-03-13 12:40

    Neblogai, bet to per maža.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kas tas EŽTT? Goglinam čia:2019-03-13 15:24

    EŽTT: galimybė vienoje ES šalyje gyventi su tos pačios lyties partneriu yra žmogaus teisė

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-03-13 19:20

      Goglink, šmoglink, drocink, kam tu įdomus?

      Panaikinti
    2. Pirma: aiškus patologinis atvejis, jeigu net tokioje temoje su savo iškrypėliškumu lenda.
      Antra: aiškus nesiorientavimo realybėje atvejis, nes niekas homikams kartu gyventi nedraudžia.
      Trečia: aiškus protinio neįgalumo atvejis, nes "mato" tai, ko nė velnio nėra sakoma ("gūglink" čia: "EŽTT: Draudimas tuoktis homoseksualams jų nediskriminuoja").
      Diagnozė: liberastismus vulgaris.

      Panaikinti
  3. Goglinam čia:2019-03-13 15:29

    G. Songaila. Negi sutiksime su EŽTT sprendimu dėl partizanų naikinimo?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-03-13 19:21

    O kas to genocido organizatorė? kpSS/lkp. Tai organizatorei nieko? O kokius postus šiandien užima neeiliniai buvę komunistai? Buvę? Bet ar žmonės keičiasi? Kiek komunistai nuo 1917 m. visame pasaulyje išžudė žmonių? Bet kam tai įdomu...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Geri klausimai. ;) Daug kam LABAI nesinori pripažinti, kad komunistų ir nacistų partijos iš esmės yra broliai-dvyniai - ir tokių "nenorinčių" pilna toli gražu NE TIK Lietuvoje (kalbu, beje, ne apie teritorijas į rytus nuo mūsų - ten viskas seniai aišku). ;)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-03-15 00:56

      Kandidatams ir kandidatėms į Lietuvos prezidentus galimas geras klausimas: ,,Ar ketinate teikti siūlymą paviešinti KGB bendradarbius Lietuvoje?''

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item