Rūta Visočnik. „Grėsmei“ pasibaigus vaiką grąžins po pusės metų

laisvavisuomene.lt Apie tai, su kokiomis praktinėmis problemomis naujosios vaiko teisių reformos kontekste susiduria šeimos, iš kurių...


Apie tai, su kokiomis praktinėmis problemomis naujosios vaiko teisių reformos kontekste susiduria šeimos, iš kurių tarnybos paėmė vaikus, ir joms padedantys teisininkai.

Pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo paimti vaiką iš šeimos, yra grėsmės lygio lentelė. Tėvams ar kitiems įstatyminiams paimamo vaiko atstovams nėra paaiškinama šios lentelės teisinė reikšmė ir jos užpildymo pasekmės. Žinau atvejų, kuomet tėvai net savo akyse nematę tos lentelės.

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 40 straipsnį, paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos turi būti teikiama intensyvi pagalba. Tam sudaroma mobilioji komanda, kuri pagalbą teikia 14 dienų. Pavyzdžiui, viename iš mano nagrinėjamų atvejų intensyvi pagalba šeimai pasireiškė tuo, kad komandos specialistai vieną kartą pasišnekėjo su vaikų mama, vieną kartą – su tėvu ir vieną kartą abu išsikvietė į seniūniją. Todėl teigiu, kad tais atvejais, su kuriais susidūriau savo praktikoje, jokio intensyvumo mobiliųjų komandų darbe nėra, išskyrus intensyvų biurokratizmą.

Kaip žinoma, nustačius antrąjį grėsmės lygį ir paėmus vaiką iš šeimos, pagrindinis institucijų darbo vaisius – pagalbos planas. Jame standartiškai dėstomi įpareigojimai vaiko tėvams: bendradarbiauti su specialistais, lankyti kursus, lankytis pas psichologą, bendrauti su vaikais. Atskirais atvejais dar pridedamas įpareigojimas gydytis nuo priklausomybių arba susirasti darbą. Kyla klausimas: kurio iš šių įpareigojimų negalima vykdyti vaikams esant namie?

Pagalbos planuose dažniausiai nematau ryšio tarp tų aplinkybių, kurios sudarė pagrindą paimti vaikus, ir tėvams nustatomų įpareigojimų. Toks įspūdis, kad visų šeimų visos problemos sprendžiamos liepiant lankyti kursus. O juk pagalbos plane turėtų būti konstatuojami konkretūs vaikui nesaugios aplinkos faktoriai, nurodomos konkrečios tų faktorių atsiradimo priežastys, sudaromas priežasčių šalinimo planas, nustatomi išmatuojami rezultatai, kuriuos turi pasiekti institucijos (nes juk būtent jos teikia pagalbą) bei tėvai (pagalbos gavėjai) tam, kad būtų galima grąžinti vaiką į šeimą.

Atskirai reikia aptarti standartinį įpareigojimą tėvams „bendrauti su vaikais, palaikyti ryšį su jais“. Nustačius tokį „įpareigojimą“ tėvams tuo pačiu nustatomi apribojimai tą įpareigojimą vykdyti. Kaip vyksta praktikoje? Nustatomas gana retas susitikimų su vaikais skaičius (1–2 k. per savaitę), susitikimai trunka trumpai; tėvai absoliučiai priklausomi nuo globos įstaigos (kurių patalpose paprastai vyksta tokie susitikimai) darbuotojų darbo laiko.

Dar viena absurdiška ir standartinė pagalbos planuose nurodoma sąlyga – „bendradarbiauti su institucijomis/specialistais“. Visų pirma, ką tai konkrečiai reiškia? Ar tai, kad tėvai turi sutikti su visais įpareigojimais, nereikalauti to, kas jiems atrodo svarbu vardan vaikų sveikatos ar emocinės gerovės, nekvestionuoti institucijų veiksmų ir toleruoti jų klaidas? Gal reikėtų nustatyti priešingą pareigą – institucijoms bendradarbiauti su tėvais. Priminsiu, kad nevykdant pareigos bendradarbiauti su institucijomis, atvejo peržiūros posėdyje gali būti konstatuojamas įpareigojimų nevykdymas, o tai reiškia – ir pagrindo grąžinti vaikus nebuvimas. Štai čia ir slypi vienas iš didesnių institucinio smurto mechanizmo elementų.

Vaikų grąžinimo procedūra, deja, absoliučiai priklausoma nuo biurokratinės sistemos vidinio mechanizmo, niekuo nesusijusio nei su pagalba šeimai, nei su vaiko apsauga nuo smurto. Net ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo konstatuotas antrasis grėsmės lygis, tėvams įvykdžius visus pagalbos plane numatytus įpareigojimus, vaikai nėra grąžinami. Atvejo peržiūros, kuriose gali būti priimtas sprendimas kreiptis dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo tėvams, vyksta daugmaž kas 3–5 mėnesius. Institucijos neskuba – skiria posėdžio datą pagal savo užimtumo grafiką. Taigi ir vėl žiūrima ne vaiko teisių bei interesų, o biurokratinės sistemos patogumo. Juk kiekviena diena, praleista ne šeimoje, vaikui yra didžiulė trauma!

Autorė yra advokatė.

Laisvos VisuomenÄ—s Institutas

Susiję

Šeimos politika 5453659513147517592

Rašyti komentarą

  1. Skaitytojas2019-02-22 19:25

    Pamenat, prieš 30 metų buvo kalbama, kad po 30 metų gyvensime kaip Skandinavijoje? Regis, taip ir įvyko: skandinaviški bankai plauna pinigus, pagal skandinavišką pavyzdį įkurtos tarnybos grobia vaikus... Gyvenam kaip Skandinavijoje. Kai kada reikia atsargiai su norais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-02-22 19:37

      Dar ne, iki pilnos skandinaviškos laimės mums dar trūksta turtingos multikultūrinės terpės.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2019-02-22 21:20

    Bus ir terpė, Migracijos paktui gi pritarė.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item