R. Karoblis: „Karių savanorių teisė būti išrinktiems yra pirmiausiai piliečio teisių realizavimo klausimas“

Nesiliaujant diskusijoms dėl to, ar kariai savanoriai turi turėti teisę būti išrinktiems į politinės valdžios institucijas, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis teigia, jog ši karių savanorių teisė yra ne tarnybos kariuomenėje, o piliečio teisių realizavimo klausimas. Tai jis pareiškė vasario 6 d. vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, kuriame buvo diskutuojama dėl Krašto apsaugos savanorių tarnybos (KASP) teisinio reglamentavimo tobulinimo poreikio.

Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą, kariai savanoriai gali dalyvauti rinkimuose, tačiau juos išrinkus turėtų apsispręsti ar lieka savanorių tarnyboje, ar tampa savivaldybių tarybų nariais. „Klausimas, ar ir kiek yra proporcingas draudimas būti išrinktiems būtent KASP kariams, kurie, būdami KASP kariais, turi dar ir civilį gyvenimą, yra pagrįstas. Mano nuomone, kylant klausimams dėl teisinių kolizijų tarp konstitucinės teisės ir pareigos ginti valstybę ir teisės dalyvauti rinkimuose bei būti išrinktam, šiandien geriausiai į tai atsakytų Konstitucinis teismas“, – sakė ministras, siūlydamas kreiptis į Konstitucinį teismą išaiškinimo.

R. Karoblis taip pat pabrėžė, jog negali būti interpretacijų dėl kario savanorio tarnybos statuso. „Krašto apsaugos savanoriškosios pajėgos yra integrali sausumos pajėgų dalis. KASP yra keliamos labai konkrečios užduotys valstybės gynyboje tiek karo, tiek taikos metu, atitinkamai investuojama į KASP karių karinį rengimą, aprūpinimą bei infrastruktūrą, tad karys savanoris yra tikrosios karo tarnybos karys. Todėl prireikus, karys savanoris privalo atlikti savo, kaip kario, pareigą, nepaisant jo užsiėmimo civiliniame gyvenime“, – sakė ministras.