Klausimas ES institucijoms: ar LRT vadovės teiginiai, nukreipti prieš Lietuvą, nėra hibridinio karo dalis?

Kai sausio 24 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto posėdyje LRT vadovė Monika-Garbačiauskaitė Budrienė prakalbo apie Lietuvoje tariamai vykstančius politinius mėginimus suvaržyti žiniasklaidos laisvę ir bloginti šiuo metu gerai veikiantį LRT valdymą, neapsikentusios dėl šio akivaizdaus melo, pilietinės organizacijos vasario 11 d.  kreipėsi į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją (ETPA) bei Asamblėjos Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetą dėl Lietuvos nacionalinio transliuotojo veiklos neatitikties demokratinės valstybės principams.

Jos atkreipė ETPA dėmesį, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė nėra įgaliota atstovauti Lietuvos visuomenei ir minėtame posėdyje galėjo atstovauti tik LRT kaip jos vadovė. Todėl jos nuomonė dėl LRT veiklos ir valdymo suvaržymų negali būti objektyvi.

Be to, LRT vadovė neinformavo ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komiteto apie Lietuvos visuomenėje vyraujantį nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą šiandien vykdoma LRT veikla. LRT nesilaiko nacionalinio transliuotojo įstatymo, kuris reguliuoja LRT veiklą, nevykdo savo misijos ir LRT tarybos patvirtintų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos veiklos gairių. LRT laidoms stinga objektyvumo, laidų rengėjų ir vedėjų elgesys dažnai būna neobjektyvus ir šališkas, jiems neretai stinga elementarios savitvardos ir kalbos kultūros. Ypač dažnai rengiamose televizijos ir radijo laidose pažeidinėjama asmens nekaltumo prezumpcija, demonstruojamas teisinis nihilizmas ir nepagarba žmogaus teisėms. Šiuo metu LRT laidose iš esmės neturi galimybės reikštis žmonės, kritiškai vertinantys šalies teisingumo sistemos spragas, korupciją teismuose ir teisėtvarkos struktūrose.

Pilietinės organizacijos pažymi, kad LRT atitrūko nuo visuomenės ir nevykdo savo misijos, kad jis tapo siaurų politinių ir verslo grupių interesų tenkinimo įrankiu, į visuomeninės pareiškimus, raginimus ir peticijas nereaguoja.

2018 metais buvo atliktas parlamentinis LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimas, kuris atskleidė didelį korupcijos ir valstybės lėšų iššvaistymo mastą ypač vykdant viešuosius pirkimus. Minėtas tyrimas nustatė LRT valdyme ir ūkinėje veikloje padarytas finansines machinacijas, kurios susijusios ir su politikų bei verslo grupėmis. Jis privertė atsistatydinti buvusi LRT generalinį direktorių poną A. Siaurusevičių, o kartu su juo darbo neteko ir kai kurie finansinėmis machinacijomis galimai įtariami laidų vedėjai.

Paskyrus LRT vadovauti dabartinę vadovę M.Garbačiauskaitę-Budrienę Lietuvos nacionalinio transliuotojo veikloje esminių pokyčių neįvyko. Iš LRT atleisti finansinėmis machinacijomis įtariami asmenys netrukus įsidarbino buvusioje LRT generalinės direktorės M.Garbačiauskaitės-Budrienės darbovietėje. Kai kurie su verslo grupuotėmis ir finansinėmis machinacijomis galimai susiję LRT darbuotojai iki šiol dirba LRT ir užima tam tikras pareigas. Tokiu būdu formaliai atlikus darbe susikompromitavusių ir finansinėmis machinacijomis galimai įtariamų asmenų rokiruotę padėtis LRT liko ta pati.

2018 m. spalio 22 dieną prie LRT būstinės įvyko pilietinių organizacijų mitingas, kuris pareikalavo imtis esminės LRT pertvarkos, t.y. pašalinti iš laidų patyčias ir nuolatinius asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidinėjimus, išgyvendinti neprofesionalų žurnalisto etikos principus pažeidžiantį žiniasklaidos darbuotojų elgesį, atleisti iš darbo nekompetentingus laidų vedėjus, sudaryti sąlygas žmonėms reikšti laidose alternatyvias, demokratijai ir žmogaus teisėms neprieštaraujančias nuomones, nagrinėti ne dirbtinai kuriamas, o realias šalies visuomenės aktualijas. Mitingo dalyviai ypač pasigedo LRT eteryje nuomonių įvairovės svarbiausiais visuomenės saugumo ir valstybės gyvenimo klausimais. Tačiau LRT vadovybė į šiuos reikalavimus nereagavo.

Pilietinės organizacijos pažymi, kad Seimas parengė įstatymo projektą, kuriuo numatė LRT finansinės veiklos kontrolės pertvarką, taip pat numatė ir didesnį LRT nepriklausomumą nuo šalies politinių partijų, didesnę atskaitomybę visuomenei. Deja, įstatymo projekte neišvengta klaidų. Tuo tikslu Lietuvos pilietinės organizacijos, nesusisijusios su šalies valdžia ar politinėmis partijomis, pasiūlė įstatymų leidėjui savo paramą. Į šį geros valios gestą nebuvo atsakyta, taip parodant, kad Lietuvos valdančioji politinė dauguma ir LRT vadovybė nereaguoja į nacionalinį transliuotoją išlaikančių piliečių susirūpinimą LRT būkle, į jų teisėtus lūkesčius ir nėra pasirengusi dialogui su visuomene.

Paradoksalu, tačiau valdžios nesiskaitymas su pilietine visuomene suteikė progą LRT veikiančioms verslo ir politinėms grupuotėms apkaltinti įstatymų leidėją žiniasklaidos laisvės suvaržymais, t. y. siekdami išvengti atsakomybės ir užglaistyti kilusį finansinį skandalą iš darbo atleisti LRT darbuotojai, remiami M. Garbačiauskaitės-Budrienės ėmė skleisti informaciją, neva tam tikros politinės jėgos ėmė persekioti LRT dirbančius žurnalistus ir kėsintis į žodžio laisvę. Tam pasitelkta Lietuvos žurnalistų sąjunga ir tarptautinės žiniasklaidos veiklą prižiūrinčios organizacijos.

Svarbu tai, kad ES institucijos atkreipė ES valstybių narių dėmesį į grėsmes hibridinio karo, kurio sudėtinė dalis yra šiuo metu Rusijos vykdomas prieš demokratinį pasaulį nukreiptas informacinis karas. Nėra abejonės, kad M. Garbačiauskaitės-Budrienės teiginiai, neva Lietuvoje iškilo grėsmė žodžio laisvei, tarnauja tokiam karui prieš demokratinių šalių visuomenes.

Atsiribodamos nuo politinių partijų ketinimų daryti įtaką nacionaliniam transliuotojui ir nepaisydamos to, kad Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas bei šalies valdžia neatsižvelgia į pilietinės visuomenės nuomonę dėl nedemokratiškos LRT veiklos, pilietinės organizacijos pareiškė turinčios pareigą informuoti, kad LRT vadovės M. Garbačiauskaitės-Budrienės informacija apie žiniasklaidos suvaržymus Lietuvoje neatitinka tikrovės. Ši informacija yra kryptinga, o faktai parinkti selektyviai, nutylint svarbiausia aplinkybę, kad LRT vadovybė iš esmės siekia nepriklausomumo ne tik nuo šalies valdžios (kas savaime yra gerai), bet ir nuo šalies visuomenės, t.y. LRT vadovybė siekia naudoti iš valstybės biudžeto gaunamas milijonines lėšas savo nuožiūra, be jokios valstybės ir visuomenės kontrolės. Lietuvos pilietinių organizacijų nuomone, tai yra nepriimtina ir nedera su demokratinės visuomenės principais.

Lietuvos pilietinės organizacijos prašo Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir ETPA Kultūros, mokslo, švietimo ir žiniasklaidos komitetą nuodugniai susipažinti su atlikto parlamentinio LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos tyrimo išvadomis, kurios patvirtins, kad Lietuvoje nėra žurnalistų persekiojimo už pažiūras ir nėra žiniasklaidos laisvės suvaržymų, kad Lietuvos valstybė siekia LRT finansinės veiklos skaidrumo ir daugiau atsakomybės bei atsiskaitomybės Lietuvos visuomenei.

Prašymą pasirašė: Tautos forumas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubas, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, Jaunimo sambūris „Pro Patria“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynimo paramos fondas.

Kreipimasis (anglų ir lietuvių kalbomis):