Atvertas kelias pigiai darbo jėgai

respublika.lt   Migracijos departamentas informavo įvedantis procedūrinius palengvinimus įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Ir net ne...

respublika.lt 

Migracijos departamentas informavo įvedantis procedūrinius palengvinimus įdarbinant trečiųjų šalių piliečius. Ir net ne aukštos kvalifikacijos, nors anksčiau buvo kalbėta, kad Lietuvai trūksta būtent jų. Tiesa, Migracijos departamento dėl to kaltinti negalima, jis vykdo tik tai, ką nusprendė politikai. O jie nusprendė pataikauti darbdaviams, norintiems pigios darbo jėgos: kam mokėti geresnę algą vietiniam, jei baltarusis ar ukrainietis mielai sutiks dirbti už gerokai mažiau?

Kalti - politikai

Nuo šių metų kovo 1 dienos užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į Lietuvą ne aukštos kvalifikacijos darbus, nebereikės pateikti dokumentų, patvirtinančių jų turimą kvalifikaciją. Taip pat nebūtina turėti ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus. Kartu atsisakyta ir privalomo darbo sutarčių registravimo Užimtumo tarnyboje.

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė „Respublikai“ sakė, kad jos vadovaujama institucija yra niekuo dėta - tik įgyvendina Seimo priimtas įstatymo, susijusio su užsieniečių teisine padėtimi, pataisas.

„Po truputį sąlygos užsieniečiams įsidarbinti Lietuvoje lengvinamos ir lengvinamos. Štai dabar - nekvalifikuotiems, o dar rengiamas siūlymas Seimui palengvinti ir sąlygas aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes mūsų rinkai labai trūksta darbo jėgos, darbdaviai labai nori įsivežti darbuotojų iš užsienio. Rinka tai diktuoja“, - tikino E.Gudzinskaitė.

Tūkstančiai užsieniečių

Užimtumo tarnyba (buvusi Lietuvos darbo birža, - aut. past.) skelbia, kad Lietuvos rinkai pernai labiausiai trūko sunkvežimių vairuotojų. Tačiau jie figūruoja ir sąraše profesijų, kurių atstovų yra daugiausiai darbo biržose.

„Profesijos nepatrauklumą lemia ilgai trunkančios komandiruotės, nutolimas nuo šeimos, nepatogus darbo grafikas, rizika kelyje, sveikatos problemos dėl nuolatinio sėdimo darbo“, - konstatuoja Užimtumo tarnyba. Taip pat nepatrauklumą lemia ir neproporcingai, lyginant su šiais neigiamais kriterijais, mažos algos.

Be institucijos išduodamo dokumento atvykti dirbti į Lietuvą gali užsieniečiai, kurių profesija patenka į trūkstamų profesijų sąrašą. Jame - ne tik minėti vairuotojai, bet ir suvirintojai, betonuotojai, elektrikai bei dar maždaug 10 profesijų. Vien per pirmąjį praėjusių metų pusmetį (tai - naujausi pateikiami duomenys) buvo išduoti 7852 leidimai laikinai gyventi ir 18300 nacionalinių vizų. Kitaip tariant, užsieniečiams leidžiama dirbti ir tuos darbus, už kuriuos darbdaviai lietuviams nenori mokėti normalių algų. O užsieniečiams, ypač baltarusiams bei ukrainiečiams, net ir minimalios Lietuvos algos yra didžiuliai pinigai. Tačiau vykdant tokią politiką savų bedarbių skaičius tik didėja.

„Tai, ką jūs sakote, yra teisinga. Bet yra saugiklis, kad užsieniečiui būtų mokamas toks pat atlyginimas kaip Lietuvos piliečiui. Todėl trūksta faktų sakyti, kad užsieniečiai dempinguoja atlyginimus“, - bandė kontrargumentuoti E.Gudzinskaitė.

Viską lemia apetitas

„Respublikos“ kalbinta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė tokiam E.Gudzinskaitės kontrargumentui kategoriškai nepritaria. Anot jos, jei nebūtų duodamas leidimas įsivežti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių, Lietuvos darbdaviai būtų priversti mokėti nors kiek didesnes algas lietuviams ir nepatrauklios profesijos iškart taptų patrauklesnėmis. Tačiau didinti algų nereikia, kai leidžiama pasikviesti užsieniečių.

I.Ruginienė net neabejoja, kad darbdaviai, kurie ir išsikovojo lengvesnes sąlygas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, to siekė tik tam, jog nereikėtų mokėti didesnių algų Lietuvos gyventojams.

„Tačiau jie tam tikra prasme kiša pagalius ir sau į ratus. Juk, jei nepagailėtų didesnių algų vietiniams darbuotojams, šie savo ruožtu pirktų daugiau tų pačių darbdavių prekių, paslaugų. Tiesa, yra ir atsakingo verslo, kuris supranta, kad darbuotojams reikia užtikrinti geresnes sąlygas ir didesnius atlyginimus. Manome, kad tokius turėtų skatinti ir valstybė - dotacijomis, mažesniais mokesčiais ir panašiai. Keliame šį klausimą, tačiau kol kas apie tai tėra diskutuojama“, - sakė I.Ruginienė.

Pasak jos, politikai yra netoliaregiai, nesupranta, kad tokiais sprendimais tik didins nedarbą Lietuvoje, o šią problemą reikės spręsti pašalpomis. Be to, dalis Lietuvoje dirbančių užsieniečių oficialiai įdarbinami, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur ir moka mokesčius. I.Ruginienės įsitikinimu, leisti į Lietuvą atvažiuoti galima tik tiems specialistams, kurių nėra Lietuvoje. Ir tik laikinai - kol bus parengti vietiniai specialistai.

Kodekso spragos

Profsąjungiečių atstovei juokingi atrodo argumentai, kad darbdavius drausmins saugiklis: esą jie negalės užsieniečiui už tą patį darbą mokėti daugiau nei Lietuvos gyventojui.

„Jei 400 eurų už sunkų darbą pasiūlys lietuviui ir, pavyzdžiui, baltarusiui, pastarajam tai atrodys dideli pinigai. Be to, Lietuvoje yra problematiškų sektorių, kuriuose mokami atlyginimai vokeliuose. Kokio nors elektriko iš Lietuvos už minimalią algą niekaip neprisikviesi. O ukrainiečiui ar baltarusiui minimali - pats tas. Kaip dabar yra elgiamasi? Darbo kodeksas neleidžia už kvalifikuotą darbą mokėti minimumo. Todėl pridedamas vienas euras - ir kodeksas jau nepažeidžiamas. Lietuvis už tokią algą neis dirbti, tačiau visada atsiras užsieniečių į šią vietą. O mūsų elektrikai verčiami emigruoti, kur už tą patį darbą gaus keliskart daugiau. Tuo metu mūsų įmonės, nenorinčios prie algos pridėti keliasdešimt eurų, akcininkams išmoka milijoninius dividendus. Jei savininkui nepavyksta nusipirkti BMW, tai jau sako, kad yra blogai“, - schemą atskleidė I.Ruginienė.

Parengė Danas Nagelė.

respublika.lt

Susiję

Demokratija ir valdymas 3704775413407811064
item