Albertas Ruginis. Agentai-smogikai Mažeikiuose

Mindaugo Lukošaičio piešinys voruta.lt Tik prasidėjus antrajai sovietinei  okupacijai,  Mažeikių MVD pradėjo kovą prieš partizanus....

Mindaugo Lukošaičio piešinys

Tik prasidėjus antrajai sovietinei  okupacijai,  Mažeikių MVD pradėjo kovą prieš partizanus. Jau 1945 metais jaunesn. leitenantas Mezjanovas  ir leitenantas Vaitiekus buvo pasiųsti į Renavo apylinkes. Ten jie, apsimetę partizanais, per Renavo paštininkę Žvirzdinaitę ieškojo ryšio su partizanais. Po jų apsilankymo buvo suimta nemažai žmonių.
     
1946 03 20 – 25 dienomis milicijos darbuotojai Augucevičius, Dargis, Jonušas, Rimkevičius, Matulionis, Vaitiekus, vadovaujami jaunesniojo leitenanto  Mezjanovo, apsimetę partizanais bastėsi po Sedos ir Barstyčių apylinkes, ieškodami Alkos štabo. Apsistojo Užbradumės eiguvoje, eigulio Prano Rimkaus sodyboje. Ten sutiko keletą partizanų. Mezjanovas iš Sedos iškvietė kariuomenę. Keletas partizanų buvo suimta, o Alkos štabo adjutantą Steponą Janušą nušovė. Eigulys Rimkus irgi buvo suimtas, jis žuvo sovietiniame lageryje Rusijoje.

Po tos grupės reido Sedos apylinkėse buvo suimti ir Šiauliuose teisiami  dar 48 žmonės. Vėliau vidaus reikalų ministras uždraudė milicijos darbuotojus naudoti provokaciniuose žygiuose.

1946 metų pabaigoje Mažeikių MVD įkūrė specialią agentų – smogikų „Siaubo“ grupę.  Jie, apsimetę partizanais, turėjo užmegzti ryšį su pogrindžio organizacijomis ir tikrais partizanais, ir juos sunaikinti. Pasivadino LLA Mažeikių atskirąja kuopa. Juos vadu paskirtas agentas – smogikas Pranas Levinas – „Siaubas“. Grupės veiksmus koordinavo MGB operatyvinis įgaliotinis jaunesnysis leitenantas Aleksandras Mezjanovas, gimęs 1914 metais.  Grupė iš MVD buvo perduota MGB žinion ir apsistojo Mažeikių vlsč. Kurmaičių ir Troškučių kaimuose. Įsigijo daug ryšininkų, kurie manė, jog padeda tikriems partizanams. „Siaubo“ grupė užmegzdavo ryšį su pogrindžio organizacijomis, nustatydavo jų dalyvius. Tada MGB juos suimdavo. MGB nepasiekiamus partizanus naikino grupės smogikai.

1947 06 23 Viekšnių vlsč., Purvėnų kaime,  Apolonijos Undžienės  sodyboje smogikai  nušovė  tris   A. Skurvydo būrio partizanus.

1948 08 05 Sedos vlsč. Dagių miške smogikai nušovė  tris miegančius Alkos štabo pareigūnus ir rinktinės vadą K. Venckų – Adomaitį. Po to „Siaubas“ apsiskelbė esąs Alkos rinktinės vadas.

1948 09 08 Mažeikių vlsč. Maigų miške nušovė  du partizanus. Vėliau 1949 metais tame pačiame miške nukovė dar tris.
     
1949 12 27 Tirkšlių vlsč. Gaurylių kaime, Girdvainio sodyboje, nušovė tris partizanus.
    
„Siaubo“ grupės agentai – smogikai  sunaikino 17 laisvės kovotojų. Remiantis jų pranešimais, suimta apie 200 žmonių.

Grupės dalyviai
    
Pranas Levinas gimė 1906 metais. Akmenėje baigė 2 pradinės mokyklos skyrius. Buvo  1941 metų birželio sukilėlis. 1944 m. grįžus sovietams,  slapstėsi Norkiškių kaime, Plungės rajone. 1946 metais MGB suimtas ir tų pačių metų lapkričio 2 d. pasižadėjo dirbti spec. grupėje, buvo paskirtas grupės vadu. Jam buvo duotas agentūrinis slapyvardis „Ąžuolas“, jis  turėjo veikti  kaip partizanas „Siaubas“. Visa jo grupė vadinosi „Siaubo“ grupė. Įtemptai „besidarbuojant“ pašlijo sveikata, ir kaip „nusilpęs“ darbuotojas P. Levinas  1949 metais gydėsi MGB žinybinėje sanatorijoje.
     
Jonas Levinas gim. 1904 metais, tai Prano Levino brolis. Užverbuotas 1946 11 09, bet į grupę įtrauktas tik 1948 08 08, veikė kaip agentas–smogikas „Renė“, partizaniškas slapyvardis „Saulė“.
     
Klemas Noreikis gimė 1921 metais, užverbuotas 1946 11 03, agentūrinis slapyvardis „Dobilas“, veikė kaip partizanas „Kardas“. Jis buvo paskirtas „Siaubo“ pavaduotoju.
     
Juozas Kairys gimė 1918 metais Tauragės apskrityje, agentūrinis slapyvardis „Tigras“, veikė kaip partizanas „Jokeris“.
     
Endrichas Volchandas gimė 1918 metais, vokietis, suimtas Viekšnių apylinkėse ir į smogikų grupę įtrauktas 1947 01 05. Veikė kaip partizanas „Tauras“. Vaikščiojo apsirišęs gerklę  lyg negalintis kalbėti.  Jis smogikams pasirodė nenaudingas ir 1947 06 26 čekistinės operacijos metu Purvėnų kaime A.Undžienės sodyboje, smogiko „Sakalo“ (Juozo Meižio) buvo nušautas.
     
Juozas Keršis gimė 1918 metais. Viekšnių gyventojas, agentas „Garsukas“, veikė kaip partizanas „Pelėda“, „Pušis“. Vėliau Viekšniuose pardavinėjo akmenis iš žydų kapinių. Mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
    
Titas Antanavičius gimė 1921 metais Kurmaičių kaime, baigė 4 skyrius. Buvęs policininkas 1941 – 1944 metais, užverbuotas 1946 02 16 kaip agentas „Plunksna“, veikė kaip partizanas „Vampyras“. Jo motinos sodyboje Kurmaičių kaime buvo įsikūrusi „Siaubo“ grupė.
    
Kazys Šiuipys gimė 1926 metais, baigęs 4  pradinės mokyklos skyrius, dirbo  jūros prekybos uoste šaldytuvo mašinistu. Užverbuotas ir fiktyviai įdarbintas stribu Mažeikiuose. Dirbo „Siaubo“ grupės ryšininku.

Bernotas, legaliai dirbęs Mažeikių ligoninės vairuotoju, užverbuotas kaip agentas „Rakauskas“ 1949 m. gegužės 1 d.

Iškilmingame posėdyje Mažeikiuose  už sėkmingą „valstybinės užduoties“ įvykdymą (Sakalų štabo sunaikinimą) garbės raštais buvo apdovanoti saugumiečiai, jų tarpe ir Bernotas. Bet jis apdovanojimo atsiimti neatėjo.

Partizanų ryšininkė Valė Striaupytė prisimena,  jog Bernotas gyveno šalia ligoninės, pas jį gyvenusi vyskupo M. Reinio giminaitė Liucija Reinytė. Partizanai Bernotą įtarinėję. Suimtas Sakalų štabo viršininkas  A. Čerkasas iš kalėjimo per Šarkienę perdavė raštelį, kad Bernotas iškviestų „Siaubo“ „partizanus“ jį išvaduoti. Bernotas  supyko ir apsimetė nieko nežinąs. Išdavikas, beje, savo gyvenimą užbaigė pats – kilpoje.

„Siaubo“ grupėje  dalyvavo daugiau agentų – smogikai „Vilius“, „Vėtra“, „Ženovas“. Apie juos žinių mažai.

Kada laisvės kovotojams paaiškėjo „Siaubo“ grupės veikla,  ruoštasi su jais susidoroti.

1950 m. gegužės 19 d. „Siaubo“ grupė buvo pasiųsta į Sedos valsčių likviduoti „Bičiulio“ partizanų būrį. Pranas Levinas, bijodamas, kad jo nesunaikintų, kartu su broliu Jonu slapta pasitraukė iš būrio. Su savim pasiėmė kulkosvaidį, automatą ir revolverius „Mauzer“, „Valter“.  Apsiskelbė  žuvusiais, patys  pasislėpė Akmenės III-čiame kaime pas Jadzę Levinienę. Ten įsirengė slėptuvę. Pranas Levinas ragino žmoną prašyti pašalpos iš MGB, neva už   dingusį vyrą. Naktimis broliai plėšikaudavo. Iš Alkiškių kolūkio pavogė 5 avis. 1951 11 30 broliai buvo suimti. Ypatingasis pasitarimas Maskvoje jiems už piliečių ir kolūkinio turto vogimą skyrė po 10 metų lagerio. Prokuratūra jų tribunolui teisti neperdavė.

Kartu su Levinais iš būrio pasitraukė ir Klemas Noreikis – „Kardas“, jis irgi buvo nuteistas. Jį mažeikiškis Antanas Kazlauskas sutiko Norilsko lageryje. Bet tuo laiku Antanas Kazlauskas apie jo buvusią veiklą dar  nieko nežinojo.

Veiklos pabaiga

Vyresn. leitenantui Mezjanovui išvykus dirbti į Klaipėdos srities MGB, o broliams Levinams pabėgus ir pasislėpus, „Siaubo“ grupė iširo.

Kovoti prieš  partizanus buvo siunčiami pavieniai agentai – smogikai:

Smogikas „Pelėda“ 1950 10 16 Plinkšių miške nušovė vienintelį likusį iš „Bitės“ būrio partizaną Albertą Želvį. Po to buvo inscenizuotos kariuomenės kautynės su partizanais.

Smogikas „Pelėda“ kartu su smogiku „Varėnu“ (Glazausku) 1951 06 21 Sedos girioje nušovė partizanus Lisecką ir Žilinską,   ir ten pat juos užkasė.

Toje pačioje girioje „Varėnas“ 1951 09 16 nušovė partizaną Adomą Akavicką – „Šoferį“, gimusį 1921 metais Anapolės kaime.

Smogikas „Pelėda“, apsimetęs partizanu, nuklydo į Salantų rajoną, ieškodamas  dar gyvų partizanų,  ir 1951 10 08  pats buvo nušautas Salantų rajono smogiko „Beržo“.

Taip užsibaigė okupantų MGB šėtoniškas „Siaubo“ projektas. Jo kelias nužymėtas Tėvynės patriotų krauju.

„Siaubo“ pėdsakais

Prasidėjus Atgimimui, Titas Antanavičius „Plunksna“, nesigirdamas savo žygiais, dirbo Mažeikių ETG (Elektrotechnikos gamykloje). 1998 m. policijos dienos progos minėjime T. Antanavičius kultūros rūmų salėje buvo pagerbtas, kaip Nepriklausomos Lietuvos prieškario policininkas.

Politiniai kaliniai pareiškė protestą ir paviešino jo buvusią veiklą. Prokuratūra žadėjo pasidomėti jo veikla. Bet „Plunksna“ taip ir nugyveno pasmerkimo nesulaukęs.

Jis pats apie savo veiklą „Siaubo“ būryje jau 1956 04 05 LTSR prokuratūrai rašė: „Turėjau ryšį su žmonėmis, kurie veikė prieš Tarybų sąjungą. Bet tai dariau pagal MGB nurodymus nuo 1945 metų iki 1952 metų. MGB viršininko Veriko bute, dalyvaujant leitenantui  Mezjanovui, man buvo pasakyta, jog sudaryta grupė, kurios  tikslas nustatyti ryšį su antitarybiniais elementais, per juos – su banditais, kad juos vėliau sunaikintume. Aš buvau tos grupės vyriausiu ryšininku.“

Iš lagerio 1955 metais grįžęs Pranas Levinas „Siaubas“ dirbo Akmenės gelžbetonio gamykloje. Lietuvai tapus nepriklausomai, P. Levinas, kaip buvęs politinis kalinys, gavo nuo okupacijos nukentėjusiojo kompensaciją. Gyveno Akmenėje daugiabučiame name. 1998 metais muziejaus darbuotojas Algimantas Muturas ir politinis kalinys Albertas Ruginis apsilankė pas P. Leviną, bet jis  neįsileido.  Pakviesta jį aptarnaujanti slaugos darbuotoja tą kartą  irgi nebuvo įsileista. Levinas bijojo.

1999 metais A. Muturas ir A. Ruginis  surado Alkos štabo žuvusiuosius. Tuomet žuvusio partizano Juozo Jakumo sūnus Juozas Jakumas kreipėsi į rajono prokuratūrą. „Siaubo“ grupei  buvo užvesta byla.  Bet nė vienas jos dalyvis neatsidūrė teisiamųjų suole.

Smogikas Klemensas Noreikis grįžęs iš lagerio gyveno Liepojoje Latvijoje. 2001 metais buvo kreiptasi į Latvijos prokuratūrą dėl Noreikio ekstradicijos, bet latviai atsisakė jį išduoti.

K. Noreikis mirė 2010 08 20, nesulaukęs atpildo. Tai buvo paskutinis „Siaubo“ grupės narys.

Voruta

Susiję

Skaitiniai 4873875584615552160

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item