5 priežastys, kodėl Bažnyčia smerkia komunizmą kaip „blogą iš esmės“

fsspx.lt Stebint, kas šiuo metu dedasi pasaulyje (EK pirmininko dalyvavimas Karlo Marxo 200-ųjų gimimo metinių minėjime, kard. Reinh...


Stebint, kas šiuo metu dedasi pasaulyje (EK pirmininko dalyvavimas Karlo Marxo 200-ųjų gimimo metinių minėjime, kard. Reinhardo Marxo vieša pagarba Karlui Marxui, taip pat prisimenant popiežiaus Pranciškaus iš Bolivijos prezidento 2015 metais priimtą „komunistinį krucifiksą“), natūraliai kyla klausimas, koks yra tradicinis Bažnyčios mokymas komunizmo atžvilgiu.

„Žiūrėkite, garbingieji Broliai, – įspėja popiežius Pijus XI savo 1937 metų enciklikoje „Divini Redemptoris“, – kad tikintieji nebūtų suklaidinti! Komunizmas yra blogas iš esmės, ir nė vienas, saugantis krikščioniškąją civilizaciją, jokiu būdu neturėtų su juo [komunizmu] bendradarbiauti. Tie, kurie leidžiasi apgaunami ir padeda komunizmui įsigalėti savo šalyje, patys pirmieji taps savo klaidos aukomis.“

Pijus XI tiesiog pakartojo tai, ką Bažnyčia mokė apie komunizmą nuo pat XIX amžiaus: kad jis pilnas klaidų, priešingas socialinei tvarkai ir nesuderinamas su krikščionių religija.

Štai 5 pagrindinės (bet ne vienintelės) priežastys, dėl kurių Bažnyčia prieštarauja komunizmui:

1) Privati nuosavybė yra natūrali žmogaus teisė

Privati nuosavybė nėra socialinis konstruktas, kurio galima būtų atsikratyti tiesiog panorėjus. Priešingai, tai yra natūralios socialinės tvarkos dalis; ji būtina, kad visuomenė būtų sveika ir teisinga.

Privati nuosavybė yra natūralus darbo vaisius ir apsaugo žmogaus orumą, nes ji „užtikrina asmens ir jo šeimos autonomijai labai būtiną sritį“. Taigi, ji yra „esminis autentiškos socialinės ir demokratinės ekonomikos politikos elementas, garantuojantis teisingą socialinę tvarką“.

Kaip savo 1891 metų enciklikoje „Rerum Novarum“ perspėjo popiežius Leonas XIII, programos, skirtos eliminuoti privačią nuosavybę, yra „akivaizdžiai neteisingos, nes jos apiplėšia teisėtą savininką, iškreipia valstybės funkciją ir sukuria bendruomenėje visišką sumaištį“.

2) Komunizmas pažeidžia subsidiarumą

Komunizmas neatsiejamas nuo centralizuotos esminių visuomenės sričių kontrolės. Tai pažeidžia subsidiarumą, vieną svarbiausių katalikiško socialinio mokymo principų.

Kas yra subsidiarumas? Anot popiežiaus Pijaus XI, tai yra „svariausias principas, nepajudinamai įsitvirtinęs socialinėje filosofijoje; jo negalima atsisakyti ar kuo nors pakeisti“. Jis apibrėžiamas taip: „Kaip be galo klaidinga atimti iš individo ir atiduoti bendruomenei tai, ką jis pasiekė savo pastangomis ir darbštumu, lygiai taip pat neteisinga, bloga ir priešinga natūraliai tvarkai priskirti didesnėms organizacijoms tai, ką gali atlikti mažesnės ir joms pavaldžios bendruomenės. Nes bet kokia visuomeninė veikla pagal savo prigimtį privalo padėti socialinio kūno nariams, o ne juos sunaikinti ar praryti.“ (Enciklika „Quadragesimo Anno“, 79.)

3) Bažnyčios persekiojimas

Kadangi Bažnyčia atmeta komunizmą, žemiško rojaus utopijas, tiki Dievą ir reiškia nepriklausomą nuo valstybės galios centrą, komunistinės šalys visuomet puolė ir mėgino užgniaužti Katalikų Bažnyčią. Vien Sovietų Sąjunga, manoma, nužudė milijonus krikščionių.

Kadangi Bažnyčia yra dievišku būdu pasaulio išgelbėjimui įsteigta organizacija, jos persekiojimas, žinoma, yra mirtinas blogis.

4) Ateizmas

Komunistai paprastai atvirai neigia Dievo buvimą ir ieško būdų sukurti visuomenę šio neigimo pagrindu. Ateizmas, žinoma, yra klaidingas dalykas ir bet kuri juo grįsta pasaulėžiūra yra pasmerkta nesėkmei, neteisingumui ir žlugimui.

5) Klasių kova yra netiesa ir ji nėra neišvengiama

Klasių kovos doktrina skatina mirtiną pavydo nuodėmę ir yra pagrįsta pražūtinga „mes prieš juos“ nuostata. Priešingai, visi žmonės, nepaisant jų padėties, turėtų būti skatinami bendradarbiauti meilėje.
„Didžioji klaida… yra pažiūra, kad viena žmonių klasė yra natūraliai priešiška kitai žmonių klasei, – moko pop. Leonas XIII enciklikoje „Rerum Novarum“, – ir kad turtingieji natūraliai turėtų gyventi tarpusavio konflikte su paprastais dirbančiais žmonėmis. Toks požiūris visiškai iracionalus ir klaidingas. Tiesa yra ta, kad vienas negali be kito: kapitalas negali egzistuoti be darbo, o darbas – be kapitalo. Bendras sutarimas veda prie geros tvarkos grožio, o amžinas konfliktas būtinai sukels sumaištį ir laukinį barbariškumą.“ (19)

Melskimės už komunistų atsivertimą!

Šaltinis: churchpop.com

Susiję

Skaitiniai 7799613121159598287

Rašyti komentarą

17 komentarų

Anonimiškas rašė...

Komunistai atsiversti negali nes yra velnio apsėsti nepataisomai.

Pikc rašė...

Tada galėtų bent jau UŽsiversti. ;)

ale, rašė...

Nespręskite pagal save tokius, kol esate visiškame neišmanyme. Visi gali, ir ateis laikas, kada visi pasitaisys. Tada ir jūs pasikeisite, ir taps jums akivaizdu, jok pasikeisti gali kiekvienas. Juk tik dabartinis jūsų noro nebuvimas patiems keistis, ir yra tas barjeras, kuris kitų pastangas pasikeisti paverčia nevaisingomis.

Pikc rašė...

"Pasikeisti" - t.y. pavirsti kiaurais vatnykais, ar kaip? ;)
Ne, aš suprantu vatnykų motyvaciją, dėl kurios jie suskubo savo pseudoreligijos ginti - bet kokio naivumo reikia, kad tikėtum, jog "atsivertėlių" rasi patriotiniame (ir dar krikščioniškame) portale?

ale, rašė...

Pikčiau, jei pats nesiliausi beatodairiškai save vaizduotis teisiu, o kitus - absoliučiai beviltiškais, tai koks gi galimas to finalas? Gerai, "laimėsį" prieš vienokios pačiam dabar labiausiai neįtinkančios pakraipos fanatus... Bet gi kai jų nebeliks, juk tokia natūra paties netvers ilgai, kaip mat iš(si)ryškins naujus priešus - neoklaidatikius. - Pasaka be galo...
Yra išeitis. - Melstis pradėk, kad vidus paties įgautų pusiausvyrą, kad ne kituose klaidų ieškotų, o pradėtų ieškoti supratimo. Žmonės visi lyg vienodi mechanizmai. Visų tokie pat biologiniai ir fiziniai poreikiai. Skirtumai yra tik žodinėse formose, kuriomis atskiri žmonės tokius pat visiems tegalimus norus išreiškia. Juk visi nori ir turi pavalgyti, nesušalti, būti SUPRASTI, mylėti ir būti mylimais. Kokia gi prasmė vaizduoti juos priešais, jei ir pats to paties trokšti? O gal prasmė yra tartis ir derinti, ko iš tų norimų dalykų siekti yra prasmė, o kas tėra iliuzija? Sako, dievas yra meilė. Meilė kaip kaip pareiga, o ne kaip naudojimasis ar mėgavimasis kitu yra dievas. Tik ji - meilė - tirpdo ledus, tik ji tegali priešus paversti draugais. Liaukis neapykanta gyventi. Neapykanta jokių priešų niekaip negali įveikti, ji tik supriešinti gali dar labiau.

Anonimiškas rašė...

Antikriste, žodis Dievas yra rašomas iš didžiosios raidės. Štai tu ir pagautas už ragų :) Mat kaip sujudo liberalbolševikai, sunerimę kažko :) Dievą prisiminė. Padai svyla?

ale, rašė...

Ką gi, į tai atsakydamas, galiu tik konstatuoti, jog esi pikta davatka, ir nesuvoki, kad žodis Dievas iš didžiosios raidės rašomas tik turint konkretų vienintelį Dievą, kuriuo tikėti yra prasmė visiems. Kalbant gi bendrine prasme apie kažką tai, kas kažkieno dievinama, ta taisyklė netaikoma.

SmikiZ rašė...

Truputuką nusipeizėjate. Dievas iš mažosios raidės specialiai rašytas sovietmečiu. Nemažai kas ir toliau taip elgiasi vaizduodamiesi itin „laisvais“. Tamsta griebiatės kažinkokių vingrybių ir kitus kaltindamas davatkiškumu. Dievas yra vienintelis, Švč. Trejybė vienas Dievas, pagoniški, daugybiniai dievai, nėra Dievas. O kai dar parašote, kad esą „dievas yra meilė“, tai švelniai tariant, kone piktžodžiaujat, nes Dievas yra meilė. Atrodytų smulkmena, bet iš tiesų ta mažoji ar didžioji raidė parodo tikrąją žmogaus poziciją.

Pagalba šmikiui rašė...

http://www.maldos.lt/tekstai/10-dievo-isakymu/

Romos katalikų bažnyčios katekizme pateikiama ši Dešimt Dievo įsakymų interpretacija:

1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.
2. Netark Dievo vardo be reikalo.
3. Švęsk sekmadienį.
4. Gerbk savo tėvą ir motiną.
5. Nežudyk.
6. Nepaleistuvauk.
7. Nevok.
8. Nekalbėk netiesos.
9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moteries.
10. Negeisk svetimo turto.

Anonimiškas rašė...

Ale, yra pats tikriausias komunistas, jie visada tikėjo kad visus galima pakeisti, ir tebetiki, jie turi savo komunizmo religiją, ir kitų nepripažįsta, bet jų religija labai baisi, nei meilės nei užuojautos, o ženklas yra pjautuvas ir kūjis.

Anonimiškas rašė...

Ale, o į ką tiki tu pats?

Anonimiškas rašė...

Komunistas tas ele, ar ne, tai dar neaišku iš to, kad siūlo žmonėms pasikeisti/PASITAISYTI. Juk vis tik visi neišvengiamai turės pasikeisti/pasitaisyti... Kitaip, būtų amžinas susipriešinimas ir neapykanta vieni kitų. O kaip gi Jūs, ponas Anonimiškas 2019-02-09 22:29, planuotumėte užbaigti priešpriešą pasaulyje? Gal išgalabyti visus blogiečius siūlote. Tik turėkite omeny, kad tie "blogiečiai" tokius, kaip Jūs, laiko blogiečiais ir taip pat norėtų, kad "blogiečių" neliktų šioje Žemėje...

supratingas rašė...

Kuo daugiau jei ne "šventąja" trejybe? :)

https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Marx_Engels_Lenin.svg

supratingas rašė...

Tamstai primygtinai siūlyčiau susilaikyti nuo grandiozinio plano gelbėti pasaulį.

Tiesiog pradėkite nuo savęs. Banalu, bet veiksminga ;)

Anonimiškas rašė...

Dėkingas už patarimą... būčiau. Tik ką gi aš pats su savimi turiu padaryti, kad, supratingas prieteliau,
užskaitytumei už "pradėjimą nuo savęs"? Man gi neišmanėliui kaip tik atvirkščiai atrodo, kad vienas sau kiek tik nori keiskis, nuo to niekam nei šilta nei šalta... O štai kai pradeda kas plačiau matydamas klausimus kelti, tai tada atsiranda tuntai tokių mokytojų šaukiančių, kad ging dieve nedaryk to, nes pasikkeis situacija, o kitokiom sąlygom susidarius jau kiti gali dominuoti pradėti...

supratingas rašė...

Pradžiai, atsikratykite savo ydų. Darbo užteks iki gyvenimo pabaigos ;)

Anonimiškas rašė...

Supratingas 2019-02-10 13:01: „Pradžiai, atsikratykite savo ydų. Darbo užteks iki gyvenimo pabaigos „

- O Jūs tame savo siūlyme nematote prieštaravimo? Kokia gi prasmė kratytis (neaišku kokių) ydų, jei net Jums siūlančiam tuo užsiimti, pasamonė išmeta, jog tam galo būti negali.

Net Bažnyčia nesiūlo atsikratyti visų ydų ir tapti tobulybėmis. Ji pataria melstis, kad įgautum stiprybės nepasiduoti pagundoms. – Bažnyčia orientuoja į tai, kad pats surastum, kaip išvengti netinkamų poelgių atžvilgių kitų, kad įgautum stiprybės atleisti artimui, kai tas per savo dvasios silpnumą padarė nuodėmę.

item